Pastoriaus iš Indijos tėvas įtikėjo pamatęs viziją

Anykščiuose pamokslavo pastorius iš Indijos Radiantas Didla. Jau keletą metų Lietuvoje gyvenantis R.Didla į Anykščius atvyko su šeima - žmona Diana ir vaikais dukra Suprija ir sūnumi Splendid. Radiantas ir Diana susipažino JAV studijuodami Biblijos koledže, o vėliau persikėlė gyventi į Lietuvą, jų vaikai puikiai kalba lietuviškai, tiesa, šeimos galvai lietuvių kalba ne taip gerai sekasi, tad kol kas jis pamokslauja anglų kalba.

Kaip sakė R.Didla, kur nors atvykęs jis trumpai papasakoja  savo šeimos istoriją - jo tėvas buvo kariškis, laikėsi visų tradicijų, kurios priimtos Indijoje, garbino daugybę dievų, nes induistai turi nesuskaičiuojamą panteoną dievybių, garbina ne tik asmeninius dievus, bet ir upes, akmenis, medžius. Ir štai vieną naktį jo tėvas pamatė viziją - jo garbinti dievai atėjo ir išsirikiavo vienoje kambario pusėje. Jis labai apsidžiaugė, tačiau staiga kitoje kambario pusėje atsirado kažkoks svetimas Dievas, vardu Jėzus, ir jo dievai pabėgo.. Tą naktį jis daugiau nemiegojo, ir galvojo, ką tai galėtų reikšti – kodėl pabėgo jo mylimi dievai. Ryte jis kreipėsi į jo kariniame dalinyje tarnavusius du krikščionis, klausdamas, ką tai galėtų reikšti. Jie atsakė, kad Jėzus ir yra tikrasis Dievas, o visi kiti - tik stabai, jie turi lūpas, bet nekalba, turi akis, bet nemato. taigi, krikščionimi jis tapo armijoje.

Grįžęs į namus R. Didlos tėvas nerado nė vieno krikščionio savo mieste, todėl ėjo į gatves ir pasakojo apie Dievą. Vieną kartą jį gatvėje lazdomis žiauriai sumušė keturi įpykę induistai. Po šio įvykio tėvas meldėsi 7 metus už tuos vyrus, ir du iš jų tapo krikščionimis, dar po 4 metų krikščionimis tapo ir kiti du. „Vėliau visi jie tapo ne tik krikščionys, bet ir  pastoriais",- sakė R. Didla, pasakodamas apie 11 metų trukusios maldos galią. Jo tėvas Indijoje įkūrė daugiau kaip 20 krikščioniškų bendruomenių.

Nebuvo ir R.Didlos asmeninis kelias pas Dievą lygus -  augdamas pastoriaus šeimoje, jis daug meldėsi, skaitė Bibliją 4 kalbomis, dainavo ir pasninkavo, bet vis tiek buvo toli nuo Dievo. "Matydavau kaip pas Dievą ateina daugybė induistų ir musulmonų, tačiau tik jau ne aš. Jėzus buvo mano galvoje, bet neturėjau santykių su Juo, Jis yra mūsų visų galvose, tačiau ne visada yra gyvenime. Tiesiog apsimečiau krikščionimi. Tačiau vieną kartą rimtai susirgau ir ligoninėje atsidūriau su tokiu pat neturinčiu santykių krikščionimi, mes labai greitai tapome draugais - jis laikė savo Bibliją po pagalvę ir o aš savo - po savo pagalve. Mes kalbėdavomės apie Dievą, net giedodavome, bet vieną rytą išgirdau verkiant - jo sūnus apraudojo mirusį tėvą. Per akimirką visas mano gyvenimas pralėkė pro akis, visas mano apsimetinėjimas ir melas ir aš klausiau savęs - kur aš būčiau, jei  vietoj jo būčiau miręs aš... Ten pat palatoje aš karčiai verkiau ir šaukiausi Dievo. Ir mane užpildė nežemiška ramybė. Kitą rytą aš buvau visiškai sveikas",- pasakojo R.Didla.

Beje, R.Didla anykštėnus pamokė ir vienos indiškos dainelės, kurią rankomis mušdamas ritmą sudainavo iš pradžių savo kalba, o vėliau ir lietuviškai. R.Didla pamokslavo apie tai, kaip Dievas veikia žmogaus gyvenime, kaip ateina atsakymai. „Jeigu tu esi pasiruošęs dėl Dievo padaryti bet ką, Dievas dėl tavęs padarys irgi bet ką“,- sakė jis pateikdamas pasakojimą apie muitininką Zachiejų, kuris taip norėjo pamatyti Jėzų, kad įsilipo į medį.

„Jerichas, kaip sako Biblijos tyrinėtojai, buvo kunigų miestas, jame gyveno apie 18 tūkstančių kunigų, bet vakarieniavo Jėzus muitininko Zachiejaus namuose. Alkis dėl Dievo daro stebuklus ir pritraukia Dievo dėmesį. Jėzus yra tas, kuris aplenks tūkstančius žmonių, kad ateitų pas tave, jeigu tu to trokšti“,- sakė R.Didla. Jis papasakojo istoriją ir vienos moters iš jo tėvo bažnyčios, kurią vyras, įsitikinęs induistas, mušdavo kiekvieną sekmadienį, kai ji grįždavo iš krikščionių susirinkimo. Galiausiai jis pasakė, kad jeigu ji išdrįs dar kartą ten nueiti, ją užmuš. „Bet jos Dievo alkis buvo didesnis už baimę, ji žinojo, kad laukia mirtis... Grįžus namo, ją su metaliniu strypu ėmė daužyti vyras, tačiau greitai jis verkdamas sukniubo prie jos kojų, šaukdamas: „Jėzau, atleisk“, nes staiga pamatė, kad muša ne savo žmoną, o Jėzų... Per dvejus metus 42 to vyro giminaičiai tapo krikščionimis. Štai ką gali vieno žmogaus, kuris trokšta Dievo, alkis“.  

Susitikimo pabaigoje pastorius meldėsi už žmones. Pastoriaus R.Didlos maldos kiek neįprastos lietuviškai akiai, bet tikrai pilnos Šventosios Dvasios jėgos – ne vienas žmogus po jo maldos atsidurdavo ir ant grindų arba pravirkdavo. Po susitikimo R.Didla dar ilgokai atsakinėjo į anykštėnų klausimus.  Susitikime dalyvavo apie 50 žmonių, paklausyti jo atvyko žmonių iš Kauno, Ukmergės, Jonavos.