Rusijos baptistų vadovas Aleksejus Smirnovas sakė, kad rusiško baptizmo istorija parašyta krauju. Beje, jis pasakojo, kad iki šiol Rusijoje jie nelabai laikomi visuomenės dalimi. Religijotyrininkų paklaustas, kodėl baptistai retai kalba per žiniasklaidą, A.Smirnovas sakė: "Vos mes pradedam kalbėti apie gerus darbus, mus uždaro. Štai mes savo mieste daugiau kaip 10 metų rūpinomės vaikų namų auklėtiniais, kurie niekam nerūpėjo, bet vos sužinojo valdžia, iš karto tai uždraudė".
Beje, jubiliejus nebuvo linksmas - J.Dikas, Bonos biblijos seminarijos profesorius, kvietė rusų baptistus peržiūrėti stereotipus "savas -svetimas". Albertas Vardinas, buvęs pietų baptistų istorinės draugijos prezidentas taip charakterizavo "rusišką baptizmą": separatizmas, bendruomenių autonomija, teologinis neišprusimas (vakarų protestantų idėjos paimtos ir įsisavintos tik fragmentiškai), negatyvus indentitetas (mes - ne jie), uždarumas, antikalvinizmas, nuėjimas į kraštutinumus, pastovus skaldymasis bendruomenėse ir susiskaldymas tarp bendruomenių, bendrumo akcentavimas (bendros maldos ir giesmės, pamokslaujama daug ir beveik visi tai daro).
Religijotyrininkai baptistams patarė labiau būti atviriems...
Tenka pastebėti, kad daug panašių bruožų turi ir Lietuvių baptistų bendruomenės, nes dažna iš jų turėjo ir tebeturi ryšių su rusišku baptizmo variantu.
Pagal MXL
8 komentarai:
Matyt bet kokia evangeliška bendruomenė turi tokių bruožų. O kaip yra Anykščių bendruomenėje?
seniai buvau:) bet kiek žinau, tai ten bendrą atmosferą, ty, pakaldyt, lab baptistai padėjo palaikyt. Kai kurie manevrai byvo sekmingi:)
Bet kuri bendruomenė ar bendrija yra gundoma tapti sektantiška, ir neišvengiamai uždara. Jeigu taip įvyksta, prasideda pykčiai tarp narių, nes nėra ką veikt kaip tik vienas kitą ėsti. Kai esi užsiėmęs Dievo darbu, nelieka laiko tuštybėms...
nu tap,darbas kilnumo suteikia, ale bet kokiu atveju kai kuriuos žmones geriau apeiti pagarbiu atstumu. atvirai pasakius, kiek teko susidurt minetos konfesijos žmones, įspūdžiai gana..., nors negaliu sakyt kad sutikau daug:)Bet čia gali būt ir mano kaltė. O pykčiai dažniausia prasideda dėl mokymo -raidės, kablelio, prasmės. Ne taip supranti - ir priešas iškeptas:) O Lietuvoj absoliuti dauguma bendruomenių uždaros, tiksliau saviizoliavosi. Ta žinau iš savo bendr. patirties kai bandai su kita bendruomene bendraut - klausia kas tu - žalias, raudonas, geltonas. Joks? Tai mes padarysim žaliu, nes mes žalieji? Kad nežinau... tai viso gero nes ne su žaliais nebendraujam...:) čia gal lietuviškas mentalitetas toks
Na Lietuvoje padėtis tokia, kad baptistų sąjungai priklausančios bendruomenės turi Rusijos išvardintų bruožų kiek. Pvz Kaune yra 4 baptistų bažnyčios didesnės veikiančios, 3 vakarų misionierių mokymo - possovietinės ir jų teologija kiek skirtinga nei pvz tos vienos likusios, kurios pastorius kilęs iš Ukrainos ir gana stipriai atspindi išvardintus bruožus: pamokslauja daug ir visi ir t.t, nors, kalbant apie uždarumą ukrainiečio pastoriaus vedama bendruomenė atviriausiai linkusi į ekumenizmą su kitomis konfesijomis ir denominacijomis, o amerikiečių protestantiškos teologijos suformuotos likusios trys bendruomenės tik dabar pradeda keli metai savarankiškai mastyti, perkratyti teologijos žinias ir dėlioti taškus ant i. Geras pavyzdys yra Vilties festivalis, kuriame po ilgų debatų baptistai (nesąjunginiai) nusprendė dalyvauti. O ir pavienių narių jie turi, kurie gavę iš Viešpaties pašaukimą nešti Evangeliją kitur, turi teologijos koledžus, studentus, dėstytojus ir pan. Tai va, apie kitus miestus galėčiau kalbėti, bet užsitesčiau ilgai, tai nekalbėsiu :)).
Gal vilties festivalis ka ir pakeis. Pav. Hatavejaus buvo tai irgi kelios baptistu bendruomenes dalyvavo, kitos - ne.O kai isgirsti, kad Kaune pereinant is vienos bendruomenes baptistu i kita reikia persikrikstyti, tai nelabai zinau ka ir galvoti... Vadinasi tarp pačių bendruomenių teologijos skirtumai tokie dideli... Žodžiu nelabai aš čia susigaudau kas ir kur, o vilties festivalis man panašiau į politiką, o ne į bendrą veiklą, mazdaug mes jus, jus mus pakesit ir t.t.:) Viešpats moko būti viena. nors gal ir pramus kazka tas festivalis.
baptistiškos bednruomenės unikalios tuo, kad jos yra savarankiškos. Na ne visi ta savarankiškumą praktikuoja, pvz Rusija. Priklausomai kokia yra sąjunga. Kartais įvardinama kaip sąjunga, o bendruomenės labai laisvos ir tikrai Dievobaimingos, ne liberalios. Apie Lietuvos Baptistų sąjugną galima papasakoti daug. Ji viena iš tų, kuri nėra denominacija. Bendruomenės savarankiškos, bet tuo pačiu susijusios. Viena kitai stengiasi neįsakinėti ką daryti, bet darbuojasi kartu, nros ir ne be problemų.
Taip yra baptistų, kurie perkrikštyja žmones. Juk vardas reiškia krikštytojai :). Bet jie Turi laisvę taip daryti ir kas juos gali smerkti... Manau didžiausia mūsų visų evangelikalų ir ne tik problema, kas mes jaučiame , kad žinome viską geriau, todėl ir negalime sveikai bendrauti. Kada sugebėsime išsivaduoti iš šių pančių, tada daug kas pasikeis... Dalinis gi mūsų pažinimas...
Nu jo, daug čia galima kalbėti, turim visi tų teisių ir laisvių:)Kas liečia krikštą tai ypač svarbu, man atrodo. Biblija kalba apie 1 krikštą, o ne daugybę krikštų. Sakykim,suprantu, na kiti gal ne tokią evangeliją skelbia, bet štai baptistas keliauja iš bendruomenės į bendruomenę ir kas kart jį perkrikštija? Tai kokia to krikšto vertė ir prasmė? Nemanau, kad kokia nors bendruomenė turi teisę paneigti krikštą, jeigu jis atliktas suaugusio, sąmoningai ir bibliniu pavyzdžiu.
O kad laisvai kartu bendruomenės gyvena, tai sveikintinas reiškinys. Laisvėje sunkus gyvenimas, bet įdomus:)
Rašyti komentarą