ketvirtadienis, sausio 24, 2013

Faktai apie fašistų turtus Vatikano nesujaudino





Kaip ir galima buvo tikėtis, Vatikano visiškai nesujaudino britų laikraščio „Guardian“ publikacija, kurioje ji apkaltino Romos katalikų bažnyčią slaptos nekilnojamojo turto imperijos per firmas–statytines valdymu Anglijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.  Įdomiausia, kaip teigia laikraštis, ši imperija sukurta už fašistų pinigus, kuriuos Vatikanas gavo mainais į 1929 m. Benito Musolinio fašistų režimo pripažinimą. Vatikane toliau vyro ramybė...
Šventojo sosto spaudos tarnybos viršininkas, kunigas Frederikas Lombardo stebėjosi ne tuo, kas parašyta, bet tuo, kad ... straipsnis pasirodė iš viso. Frederikas Lombardo teigė, kad straipsnis nepranešė nieko naujo, kas nebūtų žinoma jau anksčiau.  
Priminti reiktų, jog laikraštis rašė, jog slapta Vatikano imperija kurta daugelį metų Vatikanas kruopščiai slepia, kad startinis kapitalas – pinigai, gauti už 1929 m. Benito Musolinio fašistų režimo pripažinimą. Nuo pradinio taško kapitalas jau vertintinas daugiau kaip 570 milijonus svarų sterlingų. „Sakykim, 2006 m. Vatikanas išleido 15 milijonų pastatui Sent Džeims Nr.30 įsigyti, Vatikanui taip pat priklauso daugiabučiai namai Paryžiuje ir Šveicarijoje.Nors ir slapstosi, bet žurnalistai atkapstė, kad Sent Džeims Nr.30 įsigijo „British Grolux Investments Ltd“, kuri yra ir kitų nekilnojamojo turto objektų valdytojas, bet neskelbiama, kas valdo (Britų teisė tai leidžia) kompaniją. „British Grolux Investments Ltd“ sekretorius teigė, kad valdo trestas, bet atsisakė įvardinti jo pavadinimą.
Žurnalistai buvo atkaklūs – pasirodo „British Grolux Investments“ 1999 m. paveldėjo nekilnojamąjį turtą iš dviejų kompanijų „British Grolux Ltd“ ir „Cheylesmore Estates“. "Šių kompanijų savininkas buvo kompanija, registruota JAV „JP Morgan“ banke. O galutiniam variante kontrolę šio vykdė šveicarų kompanija „Profima SA".
Toliau dar gražiau, pasirodo, II pasaulinio karo archyvai rodo, kad  „Profima SA" yra pačios Romos katalikų bažnyčios holdingas, įsteigtas 1931 m. popiežiaus finansisto Bernandino Nogaru, ir karo metu naudotas tam, kad Vatikano pirktas turtas nepatektų į sąjungininkų rankas.


Komentarų nėra: