Lichtenšteinas tapo dar viena šalimi, kuri nusprendė nusimesti katalikybės išlaikymą nuo savo pečių. Tą paskatino ir naujas konfliktas, kai Lichtenšteino vyriausybė paprašė valstybės išlaikomos katalikų bažnyčios vyskupo Volfgango Haaso atlikti sutuoktuvių ceremoniją naujai suremontuotoje Gutenbergo pilies bažnyčioje ir kartu ją pašventini, vyskupas atsisakė, motyvuodamas, kad „Bažnyčios reikalas nėra organizuoti svajonių vestuves“. Jis nurodė, kad katalikai vestuves turi švęsti savo parapijose.
Lichtenšteino vyriausybė šiuo žingsniu norėjo paskatinti susidomėjimą pilimi kaip bendruomenės centru. Vyskupas taip pat atsisakė šventinti bažnyčią, esą tai susiję su nuosavybės teise, o Lichtenšteino vyriausybė nenori perleisti pilies bažnyčios.
Šis konfliktas paskatino greitesnį naujojo įstatymo ruošimą, kuriame numatoma, kad vyriausybė ir katalikų bažnyčia pasuks skirtingais keliais, be to, katalikybė neteks valstybinio statuso ir valstybinio finansavimo. Lichtenšteino princas pareiškė, kad „keliai skiriasi“, Lichtenšteine taip pat bus pripažintos kitos religinės bendrijos, peržiūrėtas religinis mokymas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą