Antras pareiškimas - eklesijos žmonės nuo šiol - žydai ir hebrajai. "Mes - žydai, mes - hebrajai", -sakė Kaune vakar gerb. pastorius. Šioj vietoj telieka paklausti, kas gi "Ekklesija" bus rytoj ir kokio naujo mokslo jie griebsis??? O nuotrauka pridedu prie to, kaip greitu laiku, matyt, pasikeis garderobas. Na, skrybėlės vyrus puošia labiau negu aukso grandinės...
12 komentarų:
Na ir tegul, gal taip monotoniją ir nuobodulį vaiko. Kai visos pastangos nueina imituoti Dievo Dvasiai, kiek gi gali tverti? - išsikvepia. O čia toks naujo oro gurkšnis su tais pareiškimais. Ne jie pirmi ir ne jie paskutiniai - pasitaškys ir subręs. O nesubręs - reiks lipt nuo scenos, nes ateis kiti su naujais lozungais.
pas mano mamą buvo dvi evangelistės iš Ekklesia užsukę. Vykdė gyventojų "socialinę apklausą" ir bandė pildyti kažkokį kelių klausimų klausimyną. Kai sužinojo, jog mama yra vienos vietinės bažnyčios narė, pradėjo įkalbinėti - " gal norėtumėte pereiti pas mus?". Va tokia Ekklesia "evangelizacija":)
Dar neparašiau, kad Matulionis pranašauja apie "Ekklesia united" - prie jų esą prisijungs mažos bet nuolankios bendruomenės ir bus finalinis mūšis:)
liudnas vaizdas, slidziame kelyje stovi jie, ir gaila tu paprastu zmoniu
sekantis zingsnis gal apipjaustymas :)
Mačiau ne vieną kuris hebrajum pasivadina. man tik įdomu, kodėl niekas nesiekia ispanais arba vokiečiais pasivadint?
mazos bet nuolankios..., tai tos kurios pripazista savo batiuska K.Matulioni pranasu?
Linai,vis tiek tu esi rimčiausias Ekklesia ekspertas..paporink ,prašau, daugiau apie "finalinį mūšį"...gal gerb. ekklesininkų lyderis patikslino su kuo jie mušis finale po to kai prie jų prisijungs nuolankios,bet mažos bendruomenės?
Nenumatė Ekklesia vieno labai svarbaus dalyko. Mažų bendruomenių Lietuvoje yra nemažai, tačiau nuolankių tarp jų - oi kaip sunku rasti. Kuo mažesnė, tuo daugiau apsistačiusi savo vertės ir pranašumo doktrinomis. Pasiruošusios kibti į atlapus kiekvienam, kuris nors žodį prieš pasako. Visur mato priešus o ypač tikėjimo namiškiuose. Gal ir nelabai geras palyginimas, bet pasakysiu. Namie turiu du šunis. Vienas mažiukas škicas be perstojo kovoja, loja urzgia ir iš lauko pareina išsivoliojęs baisioj smarvėj. Taip jis ginasi nuo priešų maskuodamas savo tikrą kvapą. O didelis - meksikiečių pitbulis - ramus, tylus, bet užtai ir jis ir visi aplinkui supranta, kad jam viauksėti ir atliekose voliotis visai nereikia.
Tegul nemirtingasis Koščėjus - oi Kastytis - renkasi iš didesnių bendruomenių. Bet kaip sako rusai: poka kiška tonka.
Kad nežinau, kokį mūšį jis turi omenyje, turbūt tą trimituojamą prabudimą...
Ne koznas dar moka ir su trimitu pust, jei nemokesi tai tik oro pagadinimo garsas bus ir dar seiles taskysis aplink... :)
Rašyti komentarą