KATALIKYBĖ IR BUDIZMAS

KATALIKYBĖ IR BUDIZMAS

Stulbinantis yra budizmo atšakos lamaizmo, paplitusio Tibete bei Mongolijoje, ir katalikybės didžiulis panašumas. Dr. Rhys Davids taip rašė:

,,Lamaizmas su savo nuskustagalviais šventikais, skambaliukais, karoliukais, įvaizdžiais, švęstu vandeniu, puošniais rūbais, tarnavimu su dviem chorais, procesijomis, įsitikinimais, mistiniais ritualais, vaidinimu, kuriame pasauliečiai yra tik žiūrovai, su savo abatais ir vienuoliais ir katalikybė su įvairaus rango vienuolėmis, su Mergelės, šventųjų ir angelų garbinimu, pasninkais, išpažintimis, skaistykla, atvaizdais, stabais ir paveikslais, milžiniškais vienuolynais ir puošniomis katedromis, galinga hierarchija, kardinolais, popiežiumi, bent išoriškai, nepaisant esminio mokymo ir galvosenos skirtumo daug kuo panašūs."
 Komentuodamas šitai, seras Robert Anderson klausia: ,,Ar nenuostabu, kad, kai Romos katalikų misionieriai apsigyveno keliose Kinijos provincijose, jie didžiai nustebo, radę kraštą, išoriškai paruoštą jų religijai? Atrodė tereikia pakeisti įvaizdžius bei terminologiją, norint „sukrikščioninti" vietini kultą."

Tokie panašumai tarp dviejų sistemų negali būti tik atsitiktinumas. Jų yra per daug, kad galima būtų daryti tokią išvadą. Tai mums parodo, kad katalikybė iš tikrųjų yra nekrikščioniška stabmeldystė su krikščionybės apvalkalu.

­­­­

KATALIKYBĖ IR BABILONO PAGONYBĖ

Dar artimiau katalikybė siejasi su Babilono pagonybe. Turime priminti, kad pagoniškoji Roma gyvenimo būdą perėmė iš Babilono. Imperatorius Konstantinas pasuko imperiją nuo Babilono stabų garbinimo į tariamą krikščionybę. Besigilindami į tai, įsitikiname subtilumu Šėtono, kuris, matydamas krikščionybę, apaštalų darbų dėka įleidusią šaknis, siekė veikti prieš ją ir ją suardyti, dangstant pagonybę plonu krikščioniškų terminų ir doktrinų apdaru. Bet iš esmės tai buvo pagonybė.

Seras George Sinclair rašė:

„Katalikybė yra rafinuota sukrikščionintos pagonybės sistema, kuri nuo savo prototipų skiriasi tuo, kad yra klastingesnė, nuožmesnė, pavojingesnė, nepakantesnė." <43>

Tai yra gabaus ir produktyvaus rašytojo subrandinta nuomonė. Ją remia „Dviejų Babilonų" autorius Alexander Hyslop:

„Katalikybė didžiuojasi esanti,sena religija'. Iš tikrųjų, iš to, ką matėme, atrodo, kad ji yra sena, atsiradusi daug anksčiau už krikščionybę, po Tvano, Babilono bokšto statymo laikais." < 44 >

Cituota kunigo Alexandro Hyslopo knyga yra monumentalus, didžiulės apimties nuodugnus tyrimas. Jos faktais galima neabejoti. Autorius įtikinamai parodo, kad tokie katalikybės doktrinos punktai, kaip dvasinis atgimimas per krikštą, išteisinimas darbais, bekraujė mišių auka, paskutinis patepimas, skaistykla, maldos už mirusius - visa tai kilę iš Babilono. Ypatinga yra katalikybės pretenzija į Petro siųstą sveikinimą Babelės bažnyčiai, nes tai buvo slapta užuomina apie Romą. Tam yra pagrindo, tačiau ne geografine, bet dvasine prasme.

Apie žymų Anglijoje šešioliktojo amžiaus gydytoją, fanatišką kataliką Linacre yra parašyta, kad po to, kai jis baigė pirmą kartą studijuoti Naująjj Testamentą, tai nepakančiai numetė tą knygą nuo savęs ir keikdamasis sušuko: „Arba ši knyga yra netiesa, arba mes nesame krikščionys!" Teisingai buvo pasakyta, kad, pasitraukiant nuo Naujojo Testamento prie Romos katalikų brevijoriaus, pasitraukiama iš šviesos į tamsą.

Popiežiškoji Roma perėmė stabų garbinimą iš pagoniškosios Romos. Šventyklų, dedikuotų pagoniškoms dievybėms, pavadinimai buvo pakeisti į Šv. Petro, Šv. Povilo ir taip toliau. Venera buvo išmainyta į Mergelę Mariją. Kristus užėmė Jupiterio vietą.

("Is Roman Catholicism of God? (Fourth Edition) By A.J.Pollock Green & Co. (Lowesroft) Ltd., Crown Street, Lowestoft, England, 1963).