Nigerijos Džoso mieste kilusių susirėmimų priežastys yra tiek politinės, tiek ir religinės. Nors Vatikano radijas ir teigia, kad net iki 500 žmonių gyvybių susirėmimų priežastys yra ne tiek religinės, kiek politinės. Nigerijos arkivyskupas Jhn Onaiyekan, komentuodamas tarptautinės žiniasklaidos pranešimus apie Džose, po vietinių rinkimų kilusius susirėmimus „tarp skirtingų religinių grupių“.
Pasak Abudžos arkivyskupo John Onaiyekan, Džoso vyskupą labai įskaudino žinios apie Džoso mečetėje nužudytus musulmonus. Pasak Džoso katalikų vyskupo, tai yra netiesa. Tačiau buvo pranešama apie ketinimus surinktus žuvusiųjų kūnus nunešti į mečetę. Tai ir buvo daroma. Todėl ganytojas paprašė vietinę valdžią ištirti melagingus pranešimus.
Susidaro įspūdis, jog kai kam yra naudos skelbti prasimanymus propagandos tikslais. Visa tai kas įvyko Džose yra politinė problema. Tačiau kai kurie Nigerijos politikai, siekdami savo interesų, išnaudoja religiją. Viena iš galimų neramumų priežasčių yra ką tik praėję vietiniai rinkimai tarp dviejų pagrindinių partijų. Abi partijos yra nereliginės, nes tiek vienai, tiek kitai priklauso ir musulmonai, ir krikščionys, - pridūrė Abudžos arkivyskupas.
Pirmadienį iš Plato valstijos sostinės Džoso pranešama, jog padėtis yra aprimusi. .
Ketvirtadienį prasidėjęs smurtas ir skirtingų grupių susirėmimai liovėsi tik po to, kai įsikišo skaitlingos saugumo pajėgos. Nigerijos vyriausybės duomenimis, per neramumus žuvo 200 žmonių, tuo tarpu vietinė žiniasklaida cituoja musulmonų mečetės, kurioje buvo surinkti lavonai, atstovą, pareiškusį, jog suskaičiuota 376 lavonai. Nigerijos pagrindinių laikraščiò pranešimuose pirmadienį sakoma, kad galėjo žūti net iki 500 žmonių.
Per riaušes buvo padaryta daug žalos žmonių namams ir bažnyčioms, įstaigų pastatams, parduotuvėms ir mečetėms, kurios buvo plėšiamos ir deginamos. Susidaro įspūdis, kad Džoso mieste neliko sveikų pastatų.
Neramumai kilo po to, kai opozicija, kuria palaiko musulmonai, nepripažino rinkimų rezultatų. Musulmonai siekia politiniu keliu priversti šalies gyventojus laikytis islamo normų. Keliose valstijose musulmonai pasinaudodami demokratija jau įvedė šariato įstatymus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą