Nicholas Winton,
kurį daugelis vadina britų „Šindleriu“ už pastarąjį žinomas žymiai mažiau. Jis niekada nepasakojo apie šį savo poelgį ir
nelaikė savęs didvyriu. Visuomenė apie jį sužinojo tik 1988 metais, kai televizijos
laida That’s Life! parodė jo susitikimą
su keletu žmonių, kuriuos jis išgelbėjo ir kurie vadino save „Niki vaikais“. 2002
metais jis gavo riterio titulą.
1939 metais
biržos makleris, kuriam tebuvo 29-eri, atvyko į Čekiją, po dviejų mėnesių vokiečiai
užėmė Sudetų kraštą. Nicholas Winton rimtai domėjosi politika ir norėjo būti
įvykių liudininku šalyje,kur per akimirką būti žydu tapo mirtinai pavojinga. Jis
ėmė susitikinėti su šeimomis ir sudarinėti vaikų sąrašą, kuriuos būtų galima
išvežti.Pirmas traukinys pajudėjo kovo 14 dieną, likus tik dienai iki Prahos
okupacijos. Nicholas Winton grįžo į Britaniją ir sukūrė gelbėjimo operacijos planą
-.surado lėšų, šeimas, kurios turėjo priimti vaikus, sutvarkė biurokratines
kliūtis. Jo rūpesčiu kiekvienam vaikui buvo garantuota pinigų suma lygi 2500 dabartinių svarų arba 4220 dolerių,
reikalinga kelionei.
Daugeliu atveju
jis turėjo klastoti dokumentus, iš viso iš Prahos išvyko 8 gelbėjimo
traukiniai, devintasis, turėjęs išgabenti dar 250 vaikų, nebespėjo – Vokietija užpuolė
Lenkiją ir visos sienos buvo uždarytos.Vokiečių kareiviai neleido niekam sėsti
į tą traukinį, praktiškai visi tie vaikai vėliau žuvo koncentracijos
stovyklose.Daugelis tų vaikų turėjo brolius ir seseris, kurie spėjo išvažiuoti
anglų gelbėtojo dėka.
Dabar gyvena apie
6 000 „Niko vaikų“ palikuonių. Po karo jis dirbo komisijoje, kuri atrinkinėjo
nacių priplėštus daiktus – auksinius dantų protezus žmonių, sunaikintų dujų
kamerose, akinių ir t.t. Tai, kas buvo galima – buvo parduota, lėšos panaudotos
karo aukoms, o nenaudingi daiktai buvo palaidoti jūroje – atsisveikinimo ceremonijai
vadovavo Nicholas Winton. Tai buvo jo pagarba žuvusiems. Vėliau jis dirbo
labdaringame fonde, kuris rūpinosi pagyvenusiais žmonėmis,.
Iki 1988 metų
apie jo vaikų iš Čekijos gelbėjimo operaciją nieko nebuvo žinoma. Jo žmona
aptiko albumą su fotografijomis ir dokumentais, kurie pasakojo apie evakuaciją.
Vėliau šeimos draugas perdavė aplanką BBC kompanijai, kuri susuko apie jį
dokumentinį filmą. Šio filmo dėka jis galėjo susitikti su išgelbėtais vaikais.
Jo garbei pastatyti paminklai JAV, Britanijoje ir Čekijoje.Jo vardu pavadinta
maža planeta, kurią atrado čekų astronomai, nuo 2008 metų Čekija kelia jo
kandidatūrą Nobelio premijai..
Nepaisant
solidaus amžiaus seras yra geros sveikatos ir aiškaus proto. Kai prieš
operaciją jo paklausė ligoninėje standartinio klausimo, jeigu sustotų širdis ar
pageidautų, kad jį reanimuotų ar ne, jis negalvodamas sušuko:“Aišku, kad
reanimuokit, gyvenimas, žinote, velniškai geras dalykas, aš noriu gyventi“.