Kunigas vogė, bet neteiskime...
Katalikai didžiuojasi ilga savo bažnyčios istorija, aiškina, jog tai yra tikras ženklas, jog Dievas dalyvauja šitos organizacijos veikloje.
Viena istorija apie tai, kaip ir kodėl laikosi katalikybė – kunigai gali daryti ką tik nori. Po vienos istorijos, kai kunigas buvo pagautas ir teismo nubaustas už tai, kad pavogė penkias plyteles šokolado, parapijonys surašė gražų laišką ir jį išplatino. Jis vadinasi „Kunigai – mūsų rodyklė į dangų“.
Jame rašoma: “O kodėl taip lengva apšmeižti kunigą? Sustoji prie minties, kad jie yra Dievo avinėliai, tylūs, tikri Kristaus sekėjai. Kristus tyliai leidosi žiaurioms kančioms ir kantriai atidavė savo gyvybę už mus, žmones, kad būtumėme išganyti amžinybėje, o kunigai yra mūsų rodyklė į dangų, kad mes nepaklystume šiame pasaulyje. Jie yra Kristaus apaštalai, o mes nė vienas neturime teisės į tai, ką kunigai iš Dievo gavę: mes negalim šv.Mišių aukoti, žmonėms palaimas teikti, ir šv.sakramentą suteikia tik kunigai... Todėl nė vienas eilinis žmogelis ar aukšto rango pareigūnas – nė vienas nėra vertas kunigų įmintos pėdos, todėl kunigų negalima šmeižti, juodinti, nes jie patys turi savo vyresnybę, o mums, žmonėms, taip trypti kunigą po kojom tikrai negalima.... Kadangi kunigų mes turime labai mažai, juos gerbkime ir džiaukimės, kad turim, atsiprašykim ir nusilenkim prieš juos, būkim patys geri, o jie tai labai geri, tik įvertinkim ir branginkim juos“...
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu – „Dievo avinėliai, tylūs, tikri Kristaus sekėjai“ vagia, o parapijonys pritaria ir pateisina, mat „Jie yra Kristaus apaštalai, o mes nė vienas neturime teisės į tai, ką kunigai iš Dievo gavę“. Bet niekur neužsimenama, kad „Viešpaties veidas – prieš darančius piktą“.
Žodžiu, turbūt aišku, kad žmonės yra tokioje tamsoje, kad nesugeba atskirti gėrio nuo blogio. Štai ir visos ilgametės istorijos paslaptis.
