Prasidėjus krizei aktyviai buvo siūloma imti bankines islamo valstybių struktūras, valdomas pagal šariatą, pavyzdžiu, bet šiuo metu kaip tik šis sektorius patiria didžiausių problemų.
Dubajaus emyratas pranešė ketinantis prašyti kreditorių pusmečiui atidėti valstybinio fondo „Dubai World“ ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Al Nakheel“ milijardinių skolų mokėjimą. Jei žlugs „Dubai World“, pasaulio finansų sistema patirs naują galingą smūgį, nes viso pasaulio bankai aktyviai kreditavo šią kompaniją. Beje, pinigai buvo skiriami remiantis vadinamuoju „sukuk“ principu: pagal šariato įstatymus išleidžiant obligacijas, kurių neišmokėjimo kompensavimo tvarka nebuvo tiksliai apibrėžta.
Tikimasi, kad bankrutuoti Dubajui neleis gretimi emyratai, nes tai suduotų galingą smūgį visoms arabų šalims, jų patikimumui. Dubajus laikui bėgant tapo turtingiausiu JAE emyratu, kuris pagal ekonomikos dydį regione nusileidžia tik Saudo Arabijai. Neturėdama naftos verslovių emyrato valdžia ėmėsi realizuoti ambicingą planą – paversti smėlynų supamą miestą-valstybę kurortu turčiams. Į Amerikoje prasidėjusią ir visame pasaulyje išplitusią finansų krizę Dubajus iš pradžių reagavo netrikdomai pasitikėdamas savimi. Deja, per pastaruosius metus nekilnojamasis turtas atpigo 40–50 proc., palyginti su 2008 m. pasiekta kainos viršūne.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą