Apie 40 musulmonų ekstremistų su mačetėmis bandė įsilaužti į sekmadienio garbinimo tarnavimą Ugandos sostinėje Kampaloje, Namasubos priemiestyje.
Liudininkai sakė, kad musulmonų ekstremistų būrys bandė įsilaužti į "International Namasuba" bažnyčią, kai ji garbino.
"Bažnyčios nariai nustebo, nes tai atsitiko per maldos laiką," sakė pastorius Henry Zaake. "Tai prasidėjo nuo neįprasto triukšmo iš išorės, ir kai aš pamačiau, plytos buvo ardomos viena po kitos. Tai buvo musulmonai, kurie jau anksčiau nusiuntė grasinimus apie neišvengiamą užpuolimą".
Pastorius sakė, kad agresyvius musulmonus nuo patekimo į bažnyčią bandė sustabdyti bažnyčios nariai ir kaimynai. Vienas iš krikščionių buvo sumuštas ir paguldytas į ligoninę.
Pastorius Umar Mulinde pridūrė, kad aplinkiniai gyventojai padėjo nutraukti ataką.
Policija atvyko ir sustabdė prievartą, tačiau pareigūnai nesuėmė nė vieno užpuoliko.
Vietos musulmonai jau seniai prieštaravo Namasuba bažnyčios egzistavimu, vietinių musulmonų bendruomenių lyderių kritikavo bažnyčią, esą ten per daug triukšmo.
Namasuboje gyvena daugiausia islamo pasekėjai,musulmonų yra apie 80 procentų gyventojų visų gyventojų.
Nors Uganda Konstitucija garantuoja religijos laisvę, valdžios vargu ar persekios musulmonų išpuolius prieš krikščionis, sakė bažnyčios vadovai.
Pagal "Charizmamag.org"
12 komentarų:
Manes jau nebestebina tie kasdieniai užpuolimai, laiko tikrai nedaug like...
tai kad krikščionis persekiojo nuo pat pirmųjų dienų :) ir jei krikščionys persekiojami, vadinas jie produktyviai darbuojasi ir toje vietoje Geroji Naujiena sklinda bei pritraukia vis daugiau žmonių :)
Tai jau taip, persekiojimai- neišvengiama dalis, nors ir nėra maloni, bet už tai bailiai ir melagiai greit išsilaksto:)
Kartais buna ir taip kad teisingai persekioja.Taip pat buna ir taip kad krikscionys patys sukelia audras aplink save-poto tai pavadina persekiojimu.Na esme zodziu gal butu tame,kad ziuretume ka darome,kad poto netektu meluot ir savo prisidirbimo vaisius vadint persekiojimais.Bet as cia ne apie Uganda.Zmona dabar N-taji karta skaito Senkeviciaus Quo Vadis knyga.Patinka ji ir man,nekart skaityta,filma irgi mates.Kas neskaites ir filmo nematet,rekomenduoju.Ten labai daug persekiojimu scenu,ir aplamai vaizdziai nupasakotas to meto(Nerono laiku) krikscioniu gyvenimas.
Olgerdai, ne kiekvienas, kuris save vadina krikščioniu yra krikščionis iš tiesų. Parodyk man tikrą brolį Kristuje, kuris pats kaltas del to, kad jį persekioja, turbūt visa jo kaltė, kad skelbia Kristų ir Evangeliją...
Kęstuti, turėjau omenyje, kad taip masiškai žudomi krikščionys, kap avys.
Na jei reik pavyzdziu,tai gerai.Pvz koks nors Adeladza...Triuksmas aplink ji tikrai kilo ne del Evangelijos skelbimo,nors jis kiek imanydamas vaidina auka.As apie tokius nesaziningus atvejus ir turejau omeny.Na Dievas tokiems teisejas,taciau ir mums verta nebut naiviais ir atidziau ziuret ka turim pries save.
žinot, galvoju, kai kas nors prisidirba, mums reikėtų būti išmintingiems ir nepylt damušt nukritusio, kurį pasaulis pasinaudojęs jo klaidom sumindė. Žinoma, kad visko yra ir visko bus, nes žmogaus širdis - labai klastinga, mūsų pačių irgi, beje:)
na, krikščionių žudymo masiškėjimas prasidėjo su krikščionių skaičiaus masiškėjimu ir paplitimu po atokiausius pasaulio kampelius :)
žinoma aš sutinku su tavo, Emanueli, nuomone dėl trumpo likusio laiko :)
Olgerdai, aš prieštarauju tau iš principo - "teisingai persekioja".. jau pats persekiojimas na niekaip negali būti teisingas.. čia panašiai kaip neriebūs taukai.. krikščionis, nekrikščionis žmogus lieka žmogumi, velnias jį gundo ir vienaip ar kitaip sugundo suklyst, tada gundo kitą žmogų kad anas "teisingai" persekiotu neteisingai suklydusį žmogų.. žmogus negali teisingai gyventi, per daug saldi jam nuodėmė.. todėl reikalingas gailestingumas-triuškinantis ginklas prieš velnią .. manau galėtume pradėt praktikuotis su gailestingumu :)
Na manau nereik kreipt demesi kaip koki zodi neteisingai pavartojau.Na jei ne "persekiojimas" tai "teisetas atpildas".Turiu omeny atvejus kai krikscionys per savo kvailuma ar neteisinga kazkokio reikalo matyma pridaro nesamoniu ir manau tuo atveju jie kencia pelnytai.Jei nekentetu,na jiems netgi ne i nauda butu,nes nebutu pamokos.O gailestinguma manau galima derinti su teisingumu.Dievas gailestigas tokiems suklupusiems krikscionims(netgi piktybiskai kazka rezgantiems del nepazinimo).Bet Dievo gailestingumas eina kartu su teisingumu,tad Jis juos baudzia.O ta bausme neretai buna tokia,kad leidzia mums valgyti karcius vaisius to ka pasejome.Jei Jis nebaustu,tai mes-ne Jo vaikai tada.Gal neverta vengti Dievo bausmes,nors mes nemegstam to.Is kitos puses,kaip gi isvengsime ? :) Dievo neperkalbesime gi.Na,Jis zino ka daro.
gal ne iki galo teisingai išreiškiau savo mintį, bet aš ne prie žodžio kabinėjuosi, o iš esmės prieštarauju teisiančiam požiūriui, kai žmonės vertina kas ką gavo pelnytai ar nepelnytai, teisingai ar neteisingai.. Didieji lyderiai gali klysti ir pradėti pjauti grybą ir kiekvienas žmogus turi visas galimybes laiku pastebėti tą grybavimą ir pasirinkti ar toliau sekti tokiu judėjimu ar jį palikti, o spręsti kas ko nusipelno = teisti, o tai jau Dievo jurisdikcija, nebe žmogaus. Kitų teisimas - velnio pastatymas į savo patarėjo postą..
Na su ta jurisdikcija tai cia jau pagal aplinkybes.Nes prie tam tikru aplinkybiu tas krikscionis gali patekti ne tik i Dievo bet ir i teisesaugos rankas,jei jau buta kokios nors neteisetos veiklos jo veiksmuose.As ir ta turejau omeny,o ne tik kazkoki pagrybavima.O jei rimtai,Kestuti,negi tu piketuotum arba rasytum skundus jei pvz tavo pastorius(ar siaip baznyciokas) butu patrauktas pagal BK ar pan uz kazka kas verta tokios bausmes?As tai ne.Jei tai butu mano draugas,as ji lankyciau kalejime ar kitaip palaikyciau,bet tik tiek.Teisetvarka yra gerai ir normalu.Turiu baznycioka kuris dirba kalejimo priziuretoju,visko mates silto salto...O as taip pat mates krikscioni,kuris po itikejimo nusikalto,atsedejo kelis metus ir grizo,ir jis neskaito kad jis neteisingai sedejo.Jis dekingas Dievui uz tokia pamoka.Nu cia visaip buna zinok.Faktas kad buna ir sufabrikuotu bylu ir klaidu,na bet viskas gi Dievo rankose-ar mus pasodina,ar ne.Manau,cia gelbsti principas "uz viska dekokite"...Tas brolis dekojo Dievui,kad ji pasodino,nes tai buvo Jo malone,kad tas zmogelis nenusirito dar labiau.Na todel manau,kad vertint tuos dalykus reikia pagal aplinkybes.Kartasi reikia kovot,o kartais nesiplesyti ir priimt kaip Dievo valia neigiamus dalykus.
Ne, tikrai nepiketuočiau :) bet nuo vertinimų štai šito tu nusipelnei, o to ne - pasistengčiau susilaikyti :)
Rašyti komentarą