Marijos žemėje maldos girdisi vis rečiau, tikėjimas rūpi vos 19 procentų gyventojų, dar mažiau jų meldžiasi, o dar mažiau lankosi pamaldose...
Tai atskleidė tarptautinis tyrimas, kuriame „Pew Research Center“ lygino kai kurių Rytų Europos ir Vakarų šalių gyventojų nuomonę 1991-aisiais ir 2009-aisiais. Sociologai apklausė 14 valstybių – Bulgarijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, ispanijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos – gyventojus, atskleidė religingumo lygį, tai cituoja "Delfi".
Mūsų šalyje rugsėjį buvo apklausta 1 tūkst. suaugusiųjų. Paprašyti įvertinti Katalikų bažnyčios vaidmenį šalies politiniame gyvenime, daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad ji yra tinkama (Lietuvoje – 55 proc.).
Lietuvoje 13 proc. apklaustųjų atrodo, kad Bažnyčios vaidmuo politiniame gyvenime yra per menkas, 21 proc. – kad per didelis.
Lietuvoje tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad religija jiems yra itin svarbi.
Mažiausiai religingi yra čekai – religija svarbi vos 7 proc. jų, 82 proc. pamaldose lankosi retai ar visai nesilanko, trys ketvirtadaliai visai nesimeldžia.
Lietuvoje, kuri dažnai vadinama Marijos žeme ir laikoma religingu kraštu, kasdien meldžiasi 13 proc. žmonių, dar mažiau kas savaitę lanko pamaldas.
Religingiausi yra vyresnio amžiaus žmonės – įpusėję septintą dešimtį ir vyresni, mažiausiai religingas 18-29 m. amžiaus jaunimas. Lietuvoje pastarojoje grupėje tikėjimas svarbus vos 8 proc. žmonių, o tarp vyriausiųjų – 48 proc. Skirtumas tarp šių grupių religingumo – 40 procentinių punktų – yra vienas didžiausių tarp tirtų šalių.
Taigi, akivaizdų, kad katalikų tikybos mokymas mokyklose nedavė laukiamo rezultato, greičiau atvirkščiai - nelankę tikybos(amžiaus grupės) yra žymiai religingesni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą