ketvirtadienis, gegužės 22, 2014

Išgelbėti gyvybę – britų „Šindleris“ atšventė 105 metų jubiliejų

Čekijos prezidentas suteikė aukščiausią šalies apdovanojimą britui serui Nicholas Winton, kuris vos prasidedant II pasauliniam karui 1939 metais iš Čekijos organizavo masinę vaikų, daugiausia žydų, evakuaciją į Britaniją. Aštuoni traukiniai iš Čekijos išvežė 669 vaikus, kurie išvengė mirties nacių koncentracijos stovyklose. Beje, seras Nicholas Winton gegužės 19 dieną atšventė 105-ąjį gimtadienį Čekijos ambasadoje..
Nicholas Winton, kurį daugelis vadina britų „Šindleriu“ už pastarąjį žinomas žymiai mažiau.  Jis niekada nepasakojo apie šį savo poelgį ir nelaikė savęs didvyriu. Visuomenė apie jį sužinojo tik 1988 metais, kai televizijos laida That’s Life!  parodė jo susitikimą su keletu žmonių, kuriuos jis išgelbėjo ir kurie vadino save „Niki vaikais“. 2002 metais jis gavo riterio titulą.
1939 metais biržos makleris, kuriam tebuvo 29-eri, atvyko į Čekiją, po dviejų mėnesių vokiečiai užėmė Sudetų kraštą. Nicholas Winton rimtai domėjosi politika ir norėjo būti įvykių liudininku šalyje,kur per akimirką būti žydu tapo mirtinai pavojinga. Jis ėmė susitikinėti su šeimomis ir sudarinėti vaikų sąrašą, kuriuos būtų galima išvežti.Pirmas traukinys pajudėjo kovo 14 dieną, likus tik dienai iki Prahos okupacijos. Nicholas Winton grįžo į Britaniją ir sukūrė gelbėjimo operacijos planą -.surado lėšų, šeimas, kurios turėjo priimti vaikus, sutvarkė biurokratines kliūtis. Jo rūpesčiu kiekvienam vaikui buvo garantuota pinigų suma lygi  2500 dabartinių svarų arba 4220 dolerių, reikalinga kelionei.
Daugeliu atveju jis turėjo klastoti dokumentus, iš viso iš Prahos išvyko 8 gelbėjimo traukiniai, devintasis, turėjęs išgabenti dar 250 vaikų, nebespėjo – Vokietija užpuolė Lenkiją ir visos sienos buvo uždarytos.Vokiečių kareiviai neleido niekam sėsti į tą traukinį, praktiškai visi tie vaikai vėliau žuvo koncentracijos stovyklose.Daugelis tų vaikų turėjo brolius ir seseris, kurie spėjo išvažiuoti anglų gelbėtojo dėka.
Dabar gyvena apie 6 000 „Niko vaikų“ palikuonių. Po karo jis dirbo komisijoje, kuri atrinkinėjo nacių priplėštus daiktus – auksinius dantų protezus žmonių, sunaikintų dujų kamerose, akinių ir t.t. Tai, kas buvo galima – buvo parduota, lėšos panaudotos karo aukoms, o nenaudingi daiktai buvo palaidoti jūroje – atsisveikinimo ceremonijai vadovavo Nicholas Winton. Tai buvo jo pagarba žuvusiems. Vėliau jis dirbo labdaringame fonde, kuris rūpinosi pagyvenusiais žmonėmis,.
Iki 1988 metų apie jo vaikų iš Čekijos gelbėjimo operaciją nieko nebuvo žinoma. Jo žmona aptiko albumą su fotografijomis ir dokumentais, kurie pasakojo apie evakuaciją. Vėliau šeimos draugas perdavė aplanką BBC kompanijai, kuri susuko apie jį dokumentinį filmą. Šio filmo dėka jis galėjo susitikti su išgelbėtais vaikais. Jo garbei pastatyti paminklai JAV, Britanijoje ir Čekijoje.Jo vardu pavadinta maža planeta, kurią atrado čekų astronomai, nuo 2008 metų Čekija kelia jo kandidatūrą Nobelio premijai..
Nepaisant solidaus amžiaus seras yra geros sveikatos ir aiškaus proto. Kai prieš operaciją jo paklausė ligoninėje standartinio klausimo, jeigu sustotų širdis ar pageidautų, kad jį reanimuotų ar ne, jis negalvodamas sušuko:“Aišku, kad reanimuokit, gyvenimas, žinote,  velniškai geras dalykas, aš noriu gyventi“. 

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Laba diena,

Mano vardas Andrėja, esu nepriklausoma specialistė, dirbanti žiniasklaidos planavimo agentūroje Promo-Logic. Ieškau kokybiškų tinklapių, kuriuose galėtumėm paviešinti mūsų klientų straipsnius.

Norėčiau Jums pasiūlyti fiksuotą mokestį už mūsų kliento pageidaujamo straipsnio parašymą ir paviešinimą jūsų tinklapyje http://formaliosnaujienos.blogspot.com

Jei šis pasiūlymas jus domina, mielai suteiksiu daugiau detalių. Taip pat, jeigu Jums priklauso daugiau tinklapių, prašyčiau atsiųsti jų URL, kad galėčiau juos taip pat peržiūrėti dėl tinkamumo mūsų klientų straipsnių viešinimui.

Laukiu Jūsų nuomonės apie pasiūlymą el. pašto adresu andreja.petrulyte@gmail.com

António Jesus Batalha rašė...


Estive a ver e ler algumas coisas, não li muito, porque espero voltar mais algumas vezes, mas deu para ver a sua dedicação e sempre a prendemos ao ler blogs como o seu. Se me der a honra de visitar e ler algumas coisas no Peregrino e servo ficarei radiante, e se desejar deixe o seu parecer. Abraço fraterno. António.
http://peregrinoeservoantoniobatalha.blogspot.pt/