ketvirtadienis, sausio 12, 2012

Dvidešimt metų pragare (Pagrobimas)


(Karmelitės vienuolės sesers Šarlotės liudijimas)

Praėjusi keletą kvartalų pajaučiau, kad kažkas ne taip, lyg mane kas sektų. Kai aš atsisukau, pamačiau arti manęs einančius keturis didelius vyrus. Vienas iš vyrų mane pašaukė bažnytiniu vienuolės vardu ir griežtai perspėjo nejudėti ir nerėkti,mane taip paralyžiavo  baimė, kad net negalėjau pajudėti. Jie greitai priėjo prie manęs iš abiejų pusių ir įmetė į savo mašiną tarp sėdynių.
Kada automobilis pradėjo važiuoti, jie privertė mane atsigulti ant grindų ir uždengė mane purvinu kilimu, nors aš maldavau jų pasigailėti. Kai aš gulėjau po jų kojomis ant grindų, buvau labai išsigandusi ir klausiau jų pokalbio. Supratau, kad tie keturi vyrai - tai persirengę civiliais drabužiais keturi kunigai. Mes važiavome visą naktį, dieną ir sekančią naktį. Rytą mes įvažiavom į didelio miesto priemiestį ir sustojome. Visą tą ilgą kelionės laiką man labai skaudėjo, dėl to kad visą laiką gulėjau ant grindų.
Supratimo neturėjau, kur aš esu, bet kai man leido atsisėsti, aš atpalaidavau savo užtirpusius raumenis ir skaudančią nugarą. Aš sustingau iš siaubo, nes mes stovėjome prie moterų vienuolyno sienos. Mano širdis nusirito į kulnus ir aš visa drebėjau. Aš gailėjausi, kad nemiriau. Iš nevilties aš meldžiausi mergelei Marijai, kad mane ištiktų širdies priepuolis, po to pradėjau šauktis švento Judo ir švento Baltramiejaus ir visų kitų šventųjų globėjų, kuriuos tik sugebėjau atsiminti.
Jie ištraukė mane iš automobilio ir vietoje to, kad mane nuvestų į vienuolyną, jie vedė mane kvartalą po kvartalo miesto gatvėmis. Einant ir nuleidus akis žiūrint į savo kojų pirštus, aš buvau atvesta į kažkokio kunigo namus, esančius šalia didžiulės bažnyčios.
Skubėdami jie mane nuvedė į vidų ir vedė koridoriumi per virtuvę, o po to pasuko į rūsį. Ten atsidarė didelės slaptos durys, už kurių pasirodė ilgas ir didelis tunelis, vedantis atgal kelis kvartalus po žeme į vienuolyną. Kaip visada, jie nuslėpė mano dingimą, nepalikdami jokių pėdsakų, jeigu kas nors mus ir buvo matęs. Kaip visada jie darė, kad apgautų pasaulį ir paslėptų savo tamsius ir piktus darbelius.

(Vertė A.R.)

2 komentarai:

Linas rašė...

Ši istorija yra viena iš tipiškų pabėgusių vienuolių istorijų. Skaitantys rusiškai gali paskaityti, kas vyksta stačiatikių vienuolynuose šiais laikais http://warrax.net/49/diveevo.html

Anonimiškas rašė...

Mane jau užkabinti baigia šitas romanas. Lauksiu tesinio :)).
Manau reikia pasiūlyti filmą kurit šia temai kino kūrėjams, tikra geras filmas išeitų.