(Karmelitės vienuolės sesers Šarlotės liudijimas)
Praėjusi keletą kvartalų pajaučiau, kad kažkas ne taip, lyg mane kas sektų. Kai aš atsisukau, pamačiau arti manęs einančius keturis didelius vyrus. Vienas iš vyrų mane pašaukė bažnytiniu vienuolės vardu ir griežtai perspėjo nejudėti ir nerėkti,mane taip paralyžiavo baimė, kad net negalėjau pajudėti. Jie greitai priėjo prie manęs iš abiejų pusių ir įmetė į savo mašiną tarp sėdynių.
Kada automobilis pradėjo važiuoti, jie privertė mane atsigulti ant grindų ir uždengė mane purvinu kilimu, nors aš maldavau jų pasigailėti. Kai aš gulėjau po jų kojomis ant grindų, buvau labai išsigandusi ir klausiau jų pokalbio. Supratau, kad tie keturi vyrai - tai persirengę civiliais drabužiais keturi kunigai. Mes važiavome visą naktį, dieną ir sekančią naktį. Rytą mes įvažiavom į didelio miesto priemiestį ir sustojome. Visą tą ilgą kelionės laiką man labai skaudėjo, dėl to kad visą laiką gulėjau ant grindų.
Supratimo neturėjau, kur aš esu, bet kai man leido atsisėsti, aš atpalaidavau savo užtirpusius raumenis ir skaudančią nugarą. Aš sustingau iš siaubo, nes mes stovėjome prie moterų vienuolyno sienos. Mano širdis nusirito į kulnus ir aš visa drebėjau. Aš gailėjausi, kad nemiriau. Iš nevilties aš meldžiausi mergelei Marijai, kad mane ištiktų širdies priepuolis, po to pradėjau šauktis švento Judo ir švento Baltramiejaus ir visų kitų šventųjų globėjų, kuriuos tik sugebėjau atsiminti.
Jie ištraukė mane iš automobilio ir vietoje to, kad mane nuvestų į vienuolyną, jie vedė mane kvartalą po kvartalo miesto gatvėmis. Einant ir nuleidus akis žiūrint į savo kojų pirštus, aš buvau atvesta į kažkokio kunigo namus, esančius šalia didžiulės bažnyčios.
Skubėdami jie mane nuvedė į vidų ir vedė koridoriumi per virtuvę, o po to pasuko į rūsį. Ten atsidarė didelės slaptos durys, už kurių pasirodė ilgas ir didelis tunelis, vedantis atgal kelis kvartalus po žeme į vienuolyną. Kaip visada, jie nuslėpė mano dingimą, nepalikdami jokių pėdsakų, jeigu kas nors mus ir buvo matęs. Kaip visada jie darė, kad apgautų pasaulį ir paslėptų savo tamsius ir piktus darbelius.
(Vertė A.R.)
Kada automobilis pradėjo važiuoti, jie privertė mane atsigulti ant grindų ir uždengė mane purvinu kilimu, nors aš maldavau jų pasigailėti. Kai aš gulėjau po jų kojomis ant grindų, buvau labai išsigandusi ir klausiau jų pokalbio. Supratau, kad tie keturi vyrai - tai persirengę civiliais drabužiais keturi kunigai. Mes važiavome visą naktį, dieną ir sekančią naktį. Rytą mes įvažiavom į didelio miesto priemiestį ir sustojome. Visą tą ilgą kelionės laiką man labai skaudėjo, dėl to kad visą laiką gulėjau ant grindų.
Supratimo neturėjau, kur aš esu, bet kai man leido atsisėsti, aš atpalaidavau savo užtirpusius raumenis ir skaudančią nugarą. Aš sustingau iš siaubo, nes mes stovėjome prie moterų vienuolyno sienos. Mano širdis nusirito į kulnus ir aš visa drebėjau. Aš gailėjausi, kad nemiriau. Iš nevilties aš meldžiausi mergelei Marijai, kad mane ištiktų širdies priepuolis, po to pradėjau šauktis švento Judo ir švento Baltramiejaus ir visų kitų šventųjų globėjų, kuriuos tik sugebėjau atsiminti.
Jie ištraukė mane iš automobilio ir vietoje to, kad mane nuvestų į vienuolyną, jie vedė mane kvartalą po kvartalo miesto gatvėmis. Einant ir nuleidus akis žiūrint į savo kojų pirštus, aš buvau atvesta į kažkokio kunigo namus, esančius šalia didžiulės bažnyčios.
Skubėdami jie mane nuvedė į vidų ir vedė koridoriumi per virtuvę, o po to pasuko į rūsį. Ten atsidarė didelės slaptos durys, už kurių pasirodė ilgas ir didelis tunelis, vedantis atgal kelis kvartalus po žeme į vienuolyną. Kaip visada, jie nuslėpė mano dingimą, nepalikdami jokių pėdsakų, jeigu kas nors mus ir buvo matęs. Kaip visada jie darė, kad apgautų pasaulį ir paslėptų savo tamsius ir piktus darbelius.
(Vertė A.R.)
3 komentarai:
Ši istorija yra viena iš tipiškų pabėgusių vienuolių istorijų. Skaitantys rusiškai gali paskaityti, kas vyksta stačiatikių vienuolynuose šiais laikais http://warrax.net/49/diveevo.html
Mane jau užkabinti baigia šitas romanas. Lauksiu tesinio :)).
Manau reikia pasiūlyti filmą kurit šia temai kino kūrėjams, tikra geras filmas išeitų.
Sveiki, mano vardas El-Din El-Sayed, tapau netikrų skolintojų sukčiavimo auka. Praradau apie 23 000 eurų, nes man reikėjo didelio 55 000 eurų kapitalo. Beveik numiriau, neturėjau kur eiti. Mano verslas buvo sugriautas, o proceso metu praradau ir sūnų. Negalėjau pakęsti tokio kartojimo. 2025 m. liepą sutikau gerą draugą, kuris supažindino mane su gera mama, ponu Elijah, kuri galiausiai padėjo man gauti paskolą iš vienos įmonės. Gerasis Tėve, noriu pasinaudoti proga jums padėkoti ir te Dievas jus ir toliau laimina. Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir informuoti kitus lietuvius, kad yra daug sukčių, todėl jei jums reikia paskolos ir norite ją gauti greitai, susisiekite tik su ponu Elijah el. paštu: loancreditinstitutions00@yahoo.com WhatsApp: +393509313766. Taip pat galite su jais susisiekti šiuo el. paštu: loancreditinstitutions00@gmail.com „WhatsApp“: +393512114999. Prašome, ji yra vienintelis patikimas ir patikimas asmuo.
Ačiū.
Rašyti komentarą