antradienis, sausio 24, 2012

Dvidešimt metų pragare (į tiesą)



(Karmelitės vienuolės sesers Šarlotės liudijimas)


Vandens Krikštas

Tai atsitiko 1946m. Mano tėvas ir tie du kunigai išėjo iš mano namų, o aš likau su sudaužyta širdimi. Aš tiesiog buvau paskendusi emociniam šoke, bet tą vakarą aš ėjau su savo paciente į bažnyčios prabudimo tarnavimą. Pamokslas buvo apie vandens krikštą. Man visa tai buvo nauja ir aš paprašiau pastoriaus, kad jis man išrinktų iš Biblijos visas vietas, kuriose rašoma apie vandens krikštą.
Aš norėjau žinoti tiesą, nes aš atėjau iš grubaus paklydimo ir aš būtinai turėjau įsitikinti, kad Biblija apie tai kalba. Kai aš grįžau namo iš karto nusileidau į rūsį ir pradėjau skaityti Bibliją ir meldžiau Viešpatį, kad jis man atmerktų akis ir paaiškintų visas šias vietas. Per visą naktį aš skaičiau ir studijavau, meldžiausi ir ryte jau žinojau, kad man reikia vandens krikšto, nes to moko Biblija.
Kitą vakarą vėl nėjau į sekmininkų bažnyčią, po to aš buvau pakrikštyta lediniame Misisipės vandenyje.
Kai aš išėjau iš vandens, daugelis mano negalių, skausmų ir ligų stebuklingu būdu išnyko iš mano kūno.

Krikštas Šventąją Dvasia

Vėliau sužinojau apie krikštą Šventąją Dvasia. Aš vėl paprašiau ir gavau visas vietas iš Biblijos apie Šventąją Dvasią. Aš vėl panirau į savo rūsį skaityti Bibliją ir mokytis, ko moko Biblija.
Pas mus į namus dar kartą atėjo septyni kunigai, meluodami, žiūrėdami ir gąsdindami mane. Po jų išėjimo aš praverkiau visą dieną, net mano veidas sutino ir akys paraudonavo.
Aš supratau, kokie gali būti stiprūs ir įsikabinantys seni sieliniai ryšiai su demoniškai religine sistema. Atminkite, kad aš į šiuos religinius spąstus buvau pakliuvusi nuo pat gimimo ir persisunkiau kiaurai šia jėga, kuri maitina šitą piktą sistemą. Tą vakarą aš nenorėjau būti bažnyčioje, bet vis tiek nuėjau. Pamokslo tema buvo Kristaus nukryžiavimas ant kryžiaus ir tai atmušė mano norą eiti ten.
Aš norėjau pabūti mašinoje, kieme, bet moteris, kurią lydėjau ir kuri buvo su manimi, paprašė mane eiti į vidų. Aš buvau išmokyta bijoti kryžiaus ir nekenčiau jo. Siaubingi atsiminimai apie baisius kankinimus, piktnaudžiavimus ir pergyvenimus, buvo susieti su grubiu ir krauju persunktu kryžiumi vienuolyno kankinimo kamerose. Kiek kartų aš susigūždavau ir vaitodavau eilinio plakimo rimbais metu, kai Motinėlė uždėdavo ant mano traumuotos, ligotos galvos metalinį erškėčių vainiką. O to ant mano išvagotų rimbais kruvinų pečių man uždėdavo 2,5metrų netašytą medinį kryžių ir aš turėjau jį nešioti po kamera tol, kol nenugriūdavau. Aš buvau tokia silpna, kad niekada ilgai nepaeidavau.
Vienuolyne buvo dar viena baisi kamera antrame aukšte po žeme, kur aš buvau priversta gulėti ant purvinos kryžiaus formos žemės, nejudant tris dienas ir tris naktis, be vandens ir maisto. Tuo tarpu toje kameroje buvo kunigai, vienuolės ir motinėlė, kurie pastoviai mindė mano kūną vaikščiodami per mano kūną ten ir atgal. Šitas skausmingas ir žeminantis išbandymas turėjo mane išmokyti paklusnumo ir nuolankumo ir sudaužyti išdidumą. Nenuostabu, kodėl aš krūptelėjau, atšokau išgirdusi apie kryžių.
Bet kai aš paklausiau pamokslą apie tai, ką sako Bibliją apie kryžiaus reikšmę, tai jis prieš mane nušvito visai kitoje šviesoje. Aš patyriau palaimą, kai apie kryžių buvo išdėstytos Biblijos vietos. Tuo metu, kai buvo aiškinama ta vieta, kai Romos kareivis perdūrė Jėzaus šoną, aš raudojau iš realybės suvokimo apie kruviną auką, kurią Jėzus atnešė dėl manęs. Kai buvo kvietimas, aš puoliau ant kelių ir prašiau Šventosios Dvasios krikšto.
Nors aš visada skausmingai jutau savo iškankintą, nuvargusį kūną, prastą išvaizdą ir plaukų nebuvimą, tuo metu manęs tai visiškai nejaudino - nei plaukų nebuvimas, nei suknelė, visiškai niekas. Galų gale aš išsitiesiau gulsčia ant purvinų grindų ir verkiau visą valandą. Daug, daug begėdiškų dalykų išėjo iš mano širdies tuo ieškojimų laikotarpiu. Dievas giliai dirbo su manimi, kai aš prieš Jį padėjau visą savo šeimą – brolį, pašventintą į kunigų luomą, gimdytojus, seseris ir kitus brolius. Aš paprašiau Dievo išgelbėti juos bet kokia kaina.
Grįžusi aš nusileidau į rūsį, pabūti viena su Viešpačiu. Ten aš visą naktį šokau prieš Dievą. Kitą rytą, kai šeimininkė nusileido pasižiūrėti, ji paklausė manęs ar aš ne alkana, bet aš natūraliai praradau apetito jausmą. Kiekvieną kartą, kai aš bandydavau jai atsakyti, aš kalbėdavau kitomis kalbomis, kurias gavau kartu su krikštu Šventąja Dvasia, ir niekaip negalėjau kalbėti angliškai. Tai tęsėsi dvi dienas ir naktis ir aš pažadėjau Viešpačiui, kad eisiu bet kur, kur tik jis mane siųs, kad liudyčiau apie Dievo šlovę.
(Vertė A.R)

Komentarų nėra: