Dvidešimt metų pragare (ištvirkimas)

(Karmelitės vienuolės sesers Šarlotės liudijimas, skaitantys rusiškai jį gali rasti outpouring.ru)

Siaubas

Buvo vienas dalykas, kurio mes bijodavome - reguliariai kas mėnesį atvykdavo vizito į vienuolyną tėvas-nuodėmklausys. Kiekvieną kartą buvo skirtingi kunigai, bet iš esmės jie visi buvo tokie patys. Stengdavausi patekti į paskutinę eilę. Aš taip ilgai gyvenau vienuolyne, kad niekada nepasitikėjau kunigais. Visi, kuriuos sutikau, buvo supuvę ir niekšingi. Išpažintis būdavo sunki, tai trukdavo visą dieną, nes vienuolės eidavo po vieną į kambarį, kur būdavo kunigas. Niekada vienuolyne nemačiau kunigo, kuris negertų alkoholio. Kambarys būdavo tuščias, išskyrus privalomą Mergelės Marijos statulą. Kunigas sėdėdavo, o vienuolės turėdavo prieš jį atsiklaupti. Jei vienuolė išeidavo neišniekinta ir neįtraukta į ištvirkimą, jai pasisekė. Niekas ir niekada nepertraukdavo kunigo ir vienuolės, nepriklausomai, kas bevyktų celėje.
Kitais atvejais, nebuvo nieko keisto, kad Motinėlė įveda vidun girtą kunigą, kuris išsirenka vienuolę ir nusiveda į celę girtauti ir seksui. Motinėlė buvo kūniška moteris, pagimdžiusi daugybę vaikų nuo kunigų. Kunigai buvo gerai pamaitinti, sveiki ir stiprūs, gyveno lengvą gyvenimą, todėl vargšė nusilpusi vienuolė negalėjo pasipriešinti. Pasinaudodami vienuolių bejėgiškumu, kunigai darė viską, kas šaudavo į galvą, prievartaudavo bet kokiu būdu, kurį pasirinkdavo. Nebuvo nieko, kas padėtų, apgintų, nieko net nejaudino, kad ją vertė ištvirkauti. Celę užrakindavo Motinėlė, išsigelbėti šansų nebuvo.

Dažnai aš slaugydavau tas mažas vienuoles, kuriomis buvo begėdiškai pasinaudota. Tik šventiko vaizduotės trūkumas apribodavo veiksmus, kuriuos jis atlikdavo su auka. Aš mačiau ir patyriau visus atstumiančius ištvirkimo būdus, kurie vykdomi vienuolynuose. Vienuolės kūnas dažnai buvo laikomas tarsi tai, ką būtų galima išmesti suėsti kiaulėms, padengtas mėlynėmis. Žmonės, kurie sako, kad aš padauginu, arba yra kunigai, norintys užgesinti tiesą, arba niekada nebuvo vienuolyne. Todėl, kad aš gyvenau ten, žinau tiesą, kuri yra šokiruojanti ir baisi!

Atranka

Ar galite įsivaizduoti baisią vienuolės, besipriešinančios kunigui, būseną? Jeigu ji atsisako sanguliauti, jis skundžiasi Motinėlei. Susijungę tie du pikti protai sugalvoja, kaip atkeršyti nepaklusniajai – tai dažniausiai būna dalykai, kurie normaliam protui nėra suprantami. Po dienos, kai ji atsakydavo kunigui, ją vesdavo į požemį eilinei baisiai epitemijai, kurią sugalvojo jie abu.
Kartais rytais Motinėlė pašaukdavo 10-15  mūsų. Mes drebėdavome nežinodamos, kas laukia. Mums niekada neleido užduoti klausimų, turėjome tik paklusti kaip kažkokios mašinos. Po to ji staigiai liepdavo nusimesti rūbus ir išsirikiuoti į eilę. Apmirusia širdimi taip darydavome – žinojome, kas mūsų laukia.
Išsekusios nuo bado, padengtos randais, skustomis galvomis mes turėjome atrodyti klaikiai. Kadangi veidrodžiai vienuolyne buvo draudžiami, neturėjau supratimo, kaip aš atrodžiau po šitiek metų vienuolyne. Kai aš slapta apžiūrinėjau kitas(buvo draudžiama) – jų iškankintus, perkreiptus veidus, užkritusias akis, iškritusius dantis ir nuo bado skeletais virtusius kūnus, įsivaizdavau, kaip aš atrodžiau.
Kartą, kai buvome išrikiuotos, svyruodami įėjo trys girti kunigai, kurie gašliai nužiūrėjo išrengtas merginas ir kiekvienas išsirinko sau seksui partnerę. Atsiminkite, kad tai uždaras vienuolynas ir kunigas gali daryti ką tik nori, prisidengdamas supuvusia religija. Po to šitas ištvirkėlis grįš laikyti mišių ir klausyti išpažinčių žmonių, kuriuos jis apgaudinėja jų tikėjime, tvirtindamas, kad atleidžia jų nuodėmes. Pilnas nuodėmės ir ištvirkimo jis elgiasi kaip Dievas!
Ar galite įsivaizduoti, ką su manimi padarė šitie šlykštūs ir žalingi išnaudojimai? Nežinau, kas dar galėtų nešioti tokį pyktį, kartėlį ir skausmą. Savo prote aš vėl ir vėl nešiojau planus ir linkėjau mirties Motinėlei ir kitiems mano kankintojams. Kaip aš gardžiavausi šiomis neapykantos mintimis apie kerštą! Štai ką su manim padarė vienuolynas, atėjau ne tokia.

Nelaukiami

Po to kai mūsų valia buvo sulaužyta ir mes paklusome kunigų valiai, jie labai pykdavo, jeigu mes kam nors, ką jie norėjo su mumis padaryti, priešindavomės. Dažnai gaudavome smūgius į veidą kumščiais nuo piktų girtų kunigų, mus spardė kojomis. Mano priekiniai dantys buvo išmušti nuo kumščių smūgių.

Nėštumas nesuteikdavo jokios apsaugos, nes šventikas žinodavo, kad kai tik naujagimis gims, jį bet kokiu atveju nužudys. Dėl šios supuvusios sistemos, apsivilkusios religiniais rūbais, neįsivaizduojamo ištvirkimo vienuolynuose gimsta daug vaikų. Nenuostabu, kad Babilonui skirtas visiškas sunaikinimas. Ji neišreiškiamai šlykštus.

Mačiau daugybę vaikų, gimusių vienuolynuose, dauguma jų buvo nenormalūs ir deformuoti, retai būdavo kuris normalus. Per mano rankas perėjo daugelis jų, todėl aš žinau. Savo akimis mačiau viso to siaubingumą, todėl pasaulis turi sužinoti, kas vyksta tuose siaubo kamerose.
Daugelis galvoja, kad aš padauginu – tai ne taip. Tegu atveria vienuolynus, bet jie to nedrįs padaryti. Po to, kai patekau į šios supuvusios sistemos tinklą ir ten praleidau 22 metus, aš žinau, ką kalbu.

Normalios jaunos moterys laukia, kol gims vaikas, vienuolyne mažoji vienuolė bijo momento, kai pagimdys. Vaikas – produktas gėdingo sekso su girtu kunigu, kuris ją privertė santykiauti. Iš karčios patirties ji žino, kad vaikui leis gyventi daugiausiai 4-5 valandas. Jo niekada neapiplaus ir nesusuks į audeklą – Motinėlė ranka užspaus jo burną ir nosį ir nutrauks gyvenimą.
Štai kodėl prie visų vienuolynų yra kalkių duobės – naujagimių kūnai turi būti jose sunaikinti. Melskitės už vyriausybę, kad ji priverstų vienuolynus atverti duris ir išleistų kalinius, tegu visas pasaulis pamato, kokie siaubai slepiasi už šitos religinės veidmainystės.

(Nuo vertėjo - kam atrodo, kad sesuo Šarlotė perdeda, fantazuoja, juodina arba galbūt buvo tik vienetinis atvejis, arba buvo labai seniai siūlau paskaityti apie praeitų metų įvykius Italijoje, kur vienuolė kreipėsi į teisėsaugą ir buvo nuteisti keli kapucinų vienuoliai, kurie prievartavo vienuoles ir prieglaudos, kuriai jie vadovavo, moteris. Italijos Kozenco miesto teismas pripažino Kozenco prieglaudos vargšams vadovus vienuolius kapucinus kaltais dėl prievartos. Mieste garsus ir populiarus vienuolis padre Fedele  už 5 seksualinės prievartos epizodus, tarp jų vieną grupinį išprievartavimą, gavo 9 metus ir 3 mėnesius kalėjimo, pranešė InoPressa.ru. Į teisėsaugą kreipėsi iš JAV kilusi vienuolė, kuri pareiškė, jog buvo priversta vartoti preparatus, dėl kurių poveikio ji atsidurdavo prievartautojų valioje. Moteris teigė, kad taip padarė ne dėl savęs, o dėl kitų moterų.
Nuoroda    http://formaliosnaujienos.blogspot.com/2011/07/vienuoliai-kapucinai-prievartavo.html

Tada pagalvojau, kad čia kažkoks netipiškas sugedusių ir piktų žmonių ištvirkimo atskiras atvejis, tačiau sesers Šarlotės liudijimas daugelį dalykų sustato į vietas).