Dvidešimt metų pragare (lankymas)

(Karmelitės vienuolės sesers Šarlotės liudijimas, versta iš outpouring.ru))

Meksika vienuolynus uždarė

Jeigu tai įvyks, aš užtikrinu, kad net katalikai sutiks uždaryti vienuolynus, kaip tai įvyko Meksikoje 1934 metais. Jie neturi supratimo, kas ten vyksta, kitaip jie neatiduotų savo dukterų tokiam ištvirkimui ir kankinimui.
Vienuolynus Meksikoje pavertė į  valstybinius muziejus, kuriuose galite pamatyti tai, apie ką aš rašau – pačiupinėti savo rankomis ir pamatyti savo akimis. Nusileiskite į požemius, per tunelius ir celes pereikite, pamatykite visus velnio įrengimus, demoniškai sugalvotus, kad sukelti skausmą kankinti negalinčių pasipriešinti vienuolių kūnus. Apžiūrėkite celes, maldos lentas ir jų lovas. Tai uždės jums naštą melstis už šimtus brangių mažų mergaičių, kurias apgavo ir įviliojo į šituos Romos katalikų sistemos kalėjimus. Atminkite, kad aš turėjau tėvą ir motiną, kurie tikėjo kad išleisti mane į vienuolyną yra aukščiausias jų tikėjimo Dievu įrodymas. Užrakintos vienuolyne, mes niekada nebegalėjome ištrūkti ir pranešti išorės pasauliui, kas ten realiai vyksta. Visos susisiekimo priemonės buvo nukirptos – mūsų negynė nei įstatymas nei draugai ir artimieji.

Lankytojai

Katalikai garsiai pareiškia, kad kiekvienas gali aplankyti bet kurį atviro arba uždaro tipo vienuolyną.. Yra išorinė koplyčia ir pokalbių kambarys. Be palydos jūsų ten neįleis. Kai suskamba varpelis, galite būti tikri, kad už sunkios užuolaidos, dengiančios geležinius vartus, saugančius vidinę vienuolyno erdvę, atsisėdo Motinėlė. Toliau negalėsite eiti, bet jums gali leisti pasikalbėti su vienuole, tačiau tik per užuolaidą. Jeigu užduodami klausimai apie vienuolės sveikatą, laimę, maitinimą ir t.t., vienuolė visada atsakys teigiamai. Juk šalia sėdi Motinėlė, kuri seka kiekvieną žodį. Jei ji pasiskųstų ar kalbėtų neigiamai, lankytojui išėjus sektų greiti ir žiaurūs veiksmai norint ištaisyti jos požiūrį. Jie turi rimtų priežasčių neleisti giminaičiams matytis su vienuole akis į akį, nes tai sukeltų rimtų protestų

Daugelį naktų aš negalėjau užmigti iš alkio. Tiems, kurie turi pakankamai maisto, sunkiai supras tuos, kurie gulasi alkani, jiems tai tragedija.  Tai tampa dar blogiau, kai imi suprasti, kad tai, ką aprašau, yra iš anksto suplanuota, iššaukta gudrumo ir velniško žiaurumo. Mažos vienuolės sergančios, apgautos, sužeistos, pripildytos nusivylimo... Tuo metu kai mes Jėzuje Kristuje turime viltį, šios vargšės moterys neturi jokios vilties. Išeiti į prarastą amžinybę – štai kas jų galų gale laukia.
Kartais sutinku katalikų, kurie prisiekia, kad tai, ką aš pasakoju nėra tiesa. Jūs turite atminti, kad katalikai gindami savo bažnyčią turi teisę visiškai ramiai meluoti, apie tai net nereikia sakyti išpažintyje.