ketvirtadienis, balandžio 28, 2011

Grigorijus Perelmanas – žmogus, žinantis kaip valdyti Visatą

Genialus matematikas rusų Grigorijus Perelmanas, išgarsėjęs tuo, kad įrodė Puancare hipotezę ir atsisakė už tai pasiimti milijono dolerių premiją, paaiškino žurnalistams savo motyvus ir kodėl nemėgsta žiniasklaidos, praneša  "Комсомольская правда".

Apdovanojimų atsisako

G.Perelmanas sakė ilgai svarstęs - priimti premiją ar ne. „Trumpai sakant, svarbiausia priežastis - nesutarimai su matematikų bendruomene. Man nepatinka jos sprendimai, laikau juos neteisingais“, - taip motyvavo matematikas. Jis nebuvo nuvykęs ir į premijos teikimo ceremoniją birželio 8 dieną, nes „tuo metu dar nežinojo, priimti šį apdovanojimą ar ne“. Mokslininkas paaiškino atsisakantis pinigų todėl, kad nepritaria Clay instituto sprendimui skirti jam šią premiją, nes amerikiečių matematikas Richardas Hamiltonas įrodinėdamas šią teoremą padarė ne mažiau už jį.
Masačusetso valstijoje esantis Clay matematikos institutas premiją G.Perelmanui paskyrė už 2002-aisiais parašytą darbą. Mokslininkas jį padėjo į interneto archyvą nė neketindamas skelbti moksliniuose žurnaluose. Tame darbe G.Perelmanas įrodė Williamo Thurstono geometrizacijos hipotezę, tiesiogiai susijusią su Poincare teorema. Ši hipotezė vadinama vienu iš septynių matematikų Tūkstantmečio uždavinių, kurį dar 1904 metais suformulavo prancūzų matematikas Henri Poincare. 2005-aisiais už šį darbą G.Perelmanui buvo skirtas ir Fieldso medalis, laikomas Nobelio premijos atitikmeniu matematikoje. Jo mokslininkas taip pat atsisakė.

Prikalbino per mamą

Kinokompanijos "Президент-фильм" vadovas Aleksandras Zabrovskis,  per Sankt Peterburgo žydų bendruomenę susisiekė su jo mama, jai padėjo, tada jau mama sūnui pasakė, kad tai žmogus, vertas pasitikėjimo. Tai reta sėkmė, nes anksčiau žurnalistai paromis laukdavo jo prie laiptinės, bet matematiko nepavykdavo pagauti. Dabar jis su Grigorijaus Perelmano sutikimu filmuos meninį filmą apie jį "Формула Вселенной" (Visatos formulė). Filme bus pasakojama apie bendravimą ir rungtynes tarp trijų vedančių matematikos mokyklų – rusų, amerikiečių ir kinų.
Kaip laikraščiui papasakojo Aleksandras Zabrovskis, matematikas yra visiškai normalus ir adekvatus žmogus – „realistas, praktikas, tvirtai žinantis, ko nori ir kaip pasiekti tikslą. Viską, ką apie jį rašė spauda – nesąmonės“.  
"Aš žinau, kaip valdyti Visatą – kam man tas milijonas“,- aiškino dabar matematikas, kodėl nepasiėmė apdovanojimo. Beje, jis sakė, kad su žiniasklaida nebendrauja, nes žurnalistams įdomiau ne mokslas, o pavyzdžiui, plaukų ir barzdos kirpimas ar nagų priežiūra.

Kodėl spec.tarnybos bijo jo?

Poincare hipotezė - tai centrinė matematikos ir fizikos problema, bandymas suprasti, kokios formos gali būti visata. Tai labai sunku suvokti, todėl iki šiol visi įrodymai buvo klaidingi. Kodėl reikėjo tiek metų ją įrodyti. „Esmė ta, kad jeigu trimatis paviršius gali būti kažkuo panašus į sferą, tai jį galima sulenkti į sferos formą. Ši formulė duoda atsakymą, kokios formos yra Visata, be to, tai svarbu nanotechnologijų vystymui. Aš išmokau apskaičiuoti tuštumas. Pažįstu mechanizmus, kurie leidžia užpildyti socialines ir ekonomines tuštumas. Tuštumos yra visur, jas galima apskaičiuoti ir tai suteikia dideles galimybes. Žinau, kaip valdyti Visatą – kam man bėgti pasiimti tą milijonas“,- sakė matematikas.
Jo žinios staiga sudomino spec.tarnybas visame pasaulyje – kas bus, jei Visatą galima susukti į tašką, o paskui vėl išskleisti, kas bus, jei tos žinios bus panaudotos? Ar mums iš viso reikia valdyti Visatą?
Kaip ten bebūtų, pats matematikas nerimauja dėl savo gyvybės, nes jo galva, ko gero, kainuoja žymiai daugiau negu milijonas dolerių.  

Komentarų nėra: