"Meilė turi veidą" - kai kiti nusisuka

"Meilė turi veidą" - kai kiti nusisuka
Mišelė Perry

Tai buvo viena iš pirmųjų pamokų, kaip matyti. Vėlesniais metais, aš gavau jų daugiau. Čia, Sudane, būti matančiu - pastovus iššūkis. Poreikiai tokie dideli, kad taip ir norisi nusisukti į šoną. Bet meilė mato. Meilė moka kainą, kad matytų, net kai tai sukelia skausmą, kai reikalauja kainos. Juk aklumo kaina žymiai didesnė. Buvo beveik pusiaunaktis per mūsų pirmą Naujųjų metų naktį 2006 Sudane. Mes nusprendėme melstis ir aukštinti Dievą už pasikeitimus, kurie įvyko tais metais. Apie dvidešimt mūsų, ir mūsų pirmieji vaikai, susirinko aplink sintezatorių ir iš visos širdies ėmėme plėšti dainas Jėzui.
Netikėtai, mes lauke išgirdome balsus. Buvo pusiaunaktis ir mes sunerimome dėl mūsų saugumo, vienas iš vaikinų išėjo į lauką, išsiaiškinti, kame reikalas. Po kurio laiko jis grįžo kartu su nepakaltinama, piktųjų dvasių apsėsta moterimi, apsirengusia skarmalais, nuolat kažką murmančia. Kai ji priėjo arčiau, piktosios dvasios ėmė reikštis, moteris ėmė gūžtis.
Mes susižvalgėm, nelabai žinodami, ką daryti. Daug lengviau buvo nekreipti į ją dėmesio, pasislėpti už savo planų. Daug lengviau buvo nematyti. Bet ji buvo čia, brangi moteris, už kurios laisvę Jėzus jau sumokėjo savo krauju. Ir ji atėjo prie mūsų durų, neprisimindama savo vardo ir iš kur ji atėjo.
Jos akys buvo aptrauktos rūku ir nežiūrėjo į mus, jei mes prieidavome arčiau, ji imdavo raitytis ir dejuoti. Balsai kalbėjo apie savižudybę. Mirtis ir beprotybė suspaudė dar vieną auką savo tvirtuose naguose.
Bet Jėzaus rankos kitokios.
Jis atvedė moterį prie mūsų stovyklos. Jis atvedė ją prie mūsų durų. Tiesiog prieš mūsų akis duodamas progą matyti. Ar turėsite laiko? Ar rizikuosite? Ar patikėsite Jo meile?
Kaip meilė atrodė šitai moteriai? Meilę buvo galima ištarti paraidžiui: L A I S V Ė. Mes susirinkome aplink ją šlovindami Dievą ir įsakėme demonams, kurie kankino ją: "Jėzaus vardu, nutilkite. Mes draudžiame kalbėti per ją, draudžiame reikštis per ją. Nutilkite Jėzaus vardu".
Ji atsisėdo ir nustojo rangytis. Tai išties paprasta. Mes tęsėme Dievo garbinimą, atėjo stiprus Dievo dvasios buvimas.
Greitai moters veidas prašviesėjo ir mes papasakojome jai apie Jėzų. Ji atidavė Jam savo gyvenimą. Jėzus išlaisvino ją. Mes įsakėme išeiti ją kankinantiems demonams, ir jie pakluso. Moteris daugiau jiems nepriklausė, ji priklausė Jėzui.
Kažkuriuo metu vėliau jai grįžo atmintis ir ji prisiminė savo vardą. Ji prisiminė savo vaikus, ji prisiminė namus. Mama grįžo pas savo vaikus. Ji išėjo namo kitą rytą.
Tačiau daugiau negu laisvė buvo atstatyta tą naktį. Ta puiki moteris taip pat pajuto, ką reiškia turėti vertę, kai esi mylimas, kai meilė už tave sumokėjo kainą.
Kai daugelis nusisukdavo, Jėzus atsukdavo mano akis, kad matyčiau tai, ką Jis mato.Jis nukreipdavo mane sustoti ir klausti, ką Jis daro dabar. Kad pamatytum, turi sustoti.