Kilus diskusijai apie tai, kad katalikai mielai garbina net atskiras žmogaus (vadinamo šventojo) kūno dalis, vienas iš komentatorių parodė, kad šitam papročiui prieštarauja pačių katalikų į Šventąjį Raštą įtraukta apokrifinė Išminties knyga (stačiatikiai ir protestantai jos nepripažįsta kaip Dievo žodžio), kuri beje, demaskuoja daugelį katalikiškų tradicijų susiformavimą ir teisėtumą. Ji apie tradicijas ir negyvųjų garbinimą prabyla tiesiai ir galingai "Tėvas, tarkim, priblokštas ne
laiku ištikusio gedulo, pasidarė netikėtai atimto vaiko paveikslą; nūn jis
garbino kaip dievą tą, kuris vakar buvo tik negyvas žmogus, ir perdavė paslaptis
bei apeigas savo valdiniams. Ilgainiui tas nedoras paprotys įsigalėjo ir virto
įstatymu." (Išminties 14:15-16, Rubšio vert.).
Stebint gali kilti klausimas, kas tai per organizacija, kuri pati nesilaiko raštų, kuriuos pati ir įtraukė? Taigi katalikų šventieji raštai aiškiai pasisako prieš stabmeldystę, o praktika visiškai tuos raštus paneigia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą