Mor Gabriel vienuolynas yra Turabdino regiono centre. Jis itin senas, vienas iš seniausių krikščioniškame pasaulyje. Jis įsteigtas 397 metais. Iki šiol lankytojai gali apžiūrėti V amžiaus pradžioje ir pabaigoje, su romėnų imperatorių pagalba pastatytus mūrus. Galima pridurti, kad per visus savo gyvavimo amžius jo veikla nenutrūko, jei neskaičiuosime trumpų periodų, kai vienuoliai pasitraukdavo kuriam laikui į saugesnę vietą dėl karų. Vienuolynas buvo vadinamas įvairiais vardais, o dabartinis „Mor Gabriel“ pavadinimas mena septintojo amžiaus vyskupą Mor Gabriel, daug prisidėjusį prie vienuolyno vystymosi.
Vienuolyno teritorijos nusavinimo istorijos pradžia siekia 2007 metus, vietinei valdžiai surašius žemes. Šiame registre vienuolynas išnyko kaip kai kurių žemių savininkas. 2008 metais prieš vienuolyną buvo iškeltos šešios bylos. Dvi bylas iškėlė Aplinkos ir miškų ministerija, dvi Valstybės iždas ir dar dvi du greta vienuolyno esantys kurdų kaimai.
Šiose bylose susipina istorinis kontekstas, Turkijos įstatymai ir kurdų genčių interesai. Pagal vieną Turkijos įstatymą, miškai negali būti privatūs, tik valstybiniai. Pagal kitą įstatymą, jei žemė nedirbama 20 metų, ji automatiškai įgyja „miško“ statusą. Būtent šiais įstatymais remiantis aplink vienuolyną esančios žemės buvo pripažintos „miškais“ ir priteistos valstybei.
Vienuolyno žemės sugundė ir aplinkinius kurdų kaimus. Kaip minėta, bylas iškėlė du kaimai, o trečiasis šalia esantis kaimas atsisakė prie jų prisidėti. Jo meras pareiškė, kad gerus santykius su vienuolynu palaiko jau šimtmečius. Tuo tarpu kiti kaimai bando įrodyti, kad vienuolynas jų žemes kažkada pasiglemžė, o jie norį jas atgauti. Jokia paslaptis, kad abu kaimai klauso kurdų gentinio lyderio Suleymano Celebi, kuris taip pat yra parlamento narys, priklausantis ministro pirmininko Erdogano partijai. Kaimų pretenzijas ginantis advokatas yra Celebi sūnus.
Buvo aiškinimų, kad vienuolyno žemė turi būti atimta, nes kadaise vienuolyno vietoje buvusi mečetė. Suprantama, kad toks teiginys yra absurdiškas, nes vienuolynas įsteigtas dar prieš islamo atsiradimą. Tačiau, kaip pastebima, linkimas pritarti ir skleisti tokius teiginius atspindi kai kurių aplinkui gyvenančių musulmonų nuostatą: „ką šitie krikščionys veikia mūsų krašte“?
Iš tiesų tokia nuostata menkai pagrįsta, nes, kaip liudija ir paties vienuolyno įsteigimo data, regionas turi labai senas krikščioniškas tradicijas. Šiuo metu tame pat regione, kur ir vienuolynas gyvena apie 2000 sirų ortodoksų. Dar 20 amžiaus pradžioje jų buvo apie pusė milijono. Tačiau vėliau prasidėjo masinis egzodas: dėl kurdų – kurie čia buvo pakviesti 17 amžiuje Osmanų imperijos valdovų - spaudimo, dėl geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimo, kartais dėl tiesioginių grasinimų. Beje, kai kurios sirų-ortodoksų šeimos per pastarąjį dešimtmetį norėjo grįžti, tačiau nebegali atgauti savo namų ir žemių iš kurdų.
Bylų prieš Mor Gabriel vienuolyną eigą seka ir posėdžiuose nuolatos ar kartais dalyvauja kelių Europos šalių ambasadų atstovai, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų delegatai. Jų akyse šie ginčai dėl žemių susiję su religinių mažumų gyvenimu ir religijos laisvės garantijomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą