Jis parašė trumpą laišką, kuriame pasakoja, ką patiria šioje Afrikos šalyje. "Iš Adis Abebos į Wollangą keliavome 10 valandų labai prastais keliais, tačiau šiaip ne taip pasiekėm. Skurdas čia tai tikrai didelis, jei tai vertiname mūsų standartais, tačiau žmones laimingi. Viskas yra taip, kaip ir turi būti gyvenime. Bažnyčios čia paprastos, labiau į daržines panašios, tačiau užtat sutalpina daug žmonių. Tačiau labiausiai esu sukrėstas šios primityvios kulturos, kur tiek daug džiaugsmo ir paprasto tikėjimo.
Tiesa, mus priimanti anabaptistinė bažnyčia vadinasi "Masereates Kristos", kas reiškia Gelbėtojas Kristus. Jų istorija prasidėjo prieš 40 metų, kai pradinių klasių mokytojai po pamokų ėjo ir su žmonėmis dalijosi evangelija. Regionas faktiškai buvo visiškai pagoniškas, čia žmonės daugiau garbindavo protėvių dvasias. Taigi, per keletą metų čia pradedant kelių mokytojų skelbimu išaugo 70 000 narių turinti bažnyčia. Pirmieji vadovai buvo komunistų susodinti į kalėjimus, ir faktiškai vien iš Šventosios Dvasios bažnyčia išaugo. Istorijos, kurias girdžiu, yra pribloškiančios ir tikrai rodančios Dievo veikimo galybės jėgą".
1 komentaras:
Čia Artūras išsamiau pasidalino http://vlkb.blogspot.com/2011/03/tikejimas-nesantis-permainas-ispudziai.html
Rašyti komentarą