Pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena, aštuonias dienas yra švenčiama Chanuka (hebr. atsinaujinimas, apšvietimas), skirta pergalingam Judėjos sukilimui prieš helenistinę valdžią, kuris įvyko II a.pr.Kr., paminėti. Sukilimą iššaukė Antiocho IV Epifano valdymas nuo 175 m.pr.Kr., pasižymėjęs ne tik mokesčių ir duoklių didinimu, bet ir persekiojimais dėl religinių įsitikinimų. Buvo uždraustas apipjaustymas, sabato ir kitų švenčių šventimas bei Toros studijos. Jeruzalės Šventykla buvo paversta Dzeuso šventove. Įvyko sukilimas, vadovaujamas Jehudos Chašmonėjaus, kuris buvo vadinamas Makabi (kūjis). Jo vadovaujama tautinė kariuomenė, pavadinta Makabėjų, išvadavo Jeruzalę, o užkariautojus išvarė iš Judėjos.
Šventė, kaip pagrindinis šių įvykių akcentas, pabrėžė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos apšvietimą (pagal kurį ir šventė gavo savo pavadinimą). Chanuka žydų tautos sąmonėje iškilo ne kaip vienos kariuomenės pergalė prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę. Talmude yra užfiksuota legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi, skirtas Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol nebuvo atvežtas naujas.
Chanukos, kuri dar yra vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia Dievui ištikimos tautos pergalės aspektą. Kiekvieną dieną žvakės yra uždegamos specialioje aštuonių žvakių žvakidėje – chanukijoje: pirmąją dieną – viena, antrąją – dvi, kol aštuntąją dieną uždegamos visos aštuonios žvakės. Šis ritualas yra vadinamas „stebuklo žinios paskelbimu“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą