penktadienis, spalio 08, 2010

Pogrindinė Kinijos bažnyčia nebendrauja su oficialiąja

Misionierė iš Korėjos, kuri nenurodė savo pavardės dėl saugumo,  „Christian Telegraph“ papasakojo apie tarnavimą Kinijoje persekiojimų metu. Pasak jos, daugelis žmonių Kinijoje tiki evoliucija, bet jaunimas atviras Evangelijai kaip niekada anksčiau. Kai kurios interviu ištraukos iš  „Christian Telegraph“.

- Mes žinome, kad Kinijoje – dvi krikščionių bažnyčios. Viena oficiali registruota, kita – pogrindinė. Ar tiesa, kad registruotoje bažnyčioje negalima jausti Šventosios Dvasios buvimo, bažnyčia yra mirusi?
- Oficiali registruota bažnyčia yra palaikoma Kinijos vyriausybės, o pogrindinė yra namų bažnyčia. Pogrindinės bažnyčios žmonės laiko, kad registruota bažnyčia valdoma vyriausybės, kad ten nėra Dievo. Tai ne visada tiesa. Pogrindinės bažnyčios žmonėms griežtai draudžiama susitikti ir bendradarbiauti su oficialiosios bažnyčios nariais, nes jais paprasčiausiai nepasitikima.
Yra tik keletas registruotų bažnyčių, kuriose gali prasidėti prabudimas. Jos nesirūpina savo nariais nei dvasiškai, nei fiziškai, nieko išvis nedaro. Buvau keliose iš jų, vienoje pastorius pamokslavo apie psalmių lyriką, ir viskas, jis negalėjo nieko daugiau sakyti. Būdama registruotos bažnyčios tarnavime jaučiau kažką tamsaus. 
- Stereotipiškai mąstoma, kad persekiojimų metu bažnyčia ima augti?
- Galvoju, viskas priklauso nuo žmonių.Kinijoje tokie kankinimai, kad net senovės Romoje tokių nebuvo, žmonės pririšami prie automobilių, kankinami elektrošoku ir t.t.  Aš tikiu, kad dėl krikščionių aukos ir mūsų brolių kraujo, Kinijoje dabar  - milijonai krikščionių. 
- Ar tiesa, kad persekiojimų metu bažnyčia mato daugiau stebuklų.
- Galima taip sakyti, bet ne visada. Aš mačiau, kaip persekiojamos bažnyčios krito ir daugiau nebeprisikėlė. Mačiau tokių atvejų. Viskas priklauso nuo žmonių. Tikiu, kad persekiojimai yra būdas pasklisti ir nešti Evangeliją plačiai. Išties persekiojimų metu stebuklų būna nemažai.
- Ko reikia misionieriui Kinijoje
- Aš Korėjoje buvau presbiterionų bažnyčios pastorė. Bet palikau tarnavimą ir prisijungiau prie bažnyčios, kuri kalba apie šventumą. Svarbiausia – širdies apipjaustymas. Jeigu jūsų širdis švari – tarnauti Dievui lengva.
- Jūs pamokslaujate vaikščiodama po namus?
- Taip, tai yra draudžiama ir aš niekada nežinau, ar manęs nepaskųs tie, pas ką buvau. Labai svarbu girdėti Šventosios Dvasios balsą.
 -Kaip kitų šalių krikščionys gali padėti persekiojamiems kinų broliams – peticijos, demonstracijos?
- Demonstracijos - tuščias dalykas. Mes nieko negalime padaryti. Vienintelis, ką galime daryti – laukti ir tarnauti. Tikiu, kad istorija – Dievo rankose, viskas priklauso nuo Jo, o mūsų užduotis – laukti.

2 komentarai:

Cêça Santos rašė...

MEU DEUS! :o

QUE HORROR!

DEUS É REFÚGIO E FORTALEZA, SOCORRO PRESENTE NA ANGUSTIA.

Linas rašė...

Amen. Todas as mãos de Deus.