pirmadienis, lapkričio 08, 2010

Vatikanas kapituliavo prieš okultinius angelų garbintojus „Opus Angelorum“

Vatikane buvo paskelbtas Tikėjimo mokymo kongregacijos cirkuliaras Vyskupų konferencijų pirmininkams, kuriuo informuojama apie prieš keletą dešimtmečių Austrijoje įkurtos "Opus Angelorum" statusą.
Anksčiau ne kartą prieštaringai vertinamas judėjimas, garbinantis angelus, ir nuo kurio veiklos nukentėjo nemažai žmonių, kėlė nerimą Vatikanui.Vatikanas perspėjo katalikų vyskupus visame pasaulyje atidžiai stebėti šią slaptą konservatyvią sektą, kuri melžiasi angelams, kad šie kovotų su demonais. „Opus Angelorum“, kurios pavadinimas lotynų kalba reiškia „angelų darbas“, įkūrė viena Austrijos namų šeimininkė, kuri mirė 1978 m. Ji teigė nustačiusi dėl žmonių kontrolės kovojančių angelų ir demonų tapatybes. Bažnyčia teigia, kad kai kurie sektos nariai vykdo „veiklą, kuri ardo bažnyčios bendruomenę“. G. Bitterlich teigė bendravusi su arkangelu ir užsirašiusi šimtų angelų ir demonų vardus.
Šiuo vardu pavadintas sambūris susikūrė remdamasis privačiais regėjimais, kuriuos turėjusi austrė Gabrielė Bitterlich. Tikėjimo mokymo kongregacija, atidžiai ištyrusi regėjimus ir jų pagrindu susikūrusio judėjimo skelbiamą mokymą, nustatė, jog neįmanoma regėjimų laikyti autentiškais. 1983 m. ir 1992 m. buvo paskelbti dokumentai, smerkiantys tariamus regėjimus, tačiau įvertinantys kai kuriuos pozityvius Opus Angelorum judėjimo veiklos elementus. Atrinkus pozityvius mokymo elementus Šventojo Sosto sprendimu buvo nustatytas kanoninis judėjimo statusas, o jame dalyvaujantys vienuoliai ir kunigai įjungti į Šventojo Kryžiaus regulinių kanauninkų ordino gretas.
Anksčiau  patys katalikai piktinosi verbavimo metodais.      
Pasak vyskupo Soden-Fraunhofeno, kunigai OA verbuojami tarp jaunuolių, kilusių iš šeimų, turinčių fundamentalistines pažiūras. Kai kurie jauni žmonės iškeičia studijas savo diecezijos seminarijoje į OA aukštąją mokyklą, kadangi normalios seminarijos aplinka jiems yra nepakankamai pamaldi, o pasaulis, kuriame jie gyvena, per blogas. OA ir ordinas verbuoja žmones, jau pasirinkusius dvasinį kelią: lengviausiai pavyksta užverbuoti idealistiškai nusiteikusius jaunuolius, dar nesusikūrusius konkrečių ateities planų, jaunus vienuolius, turinčius sunkumų su savo vyresnybe, vyrus, siekiančius kunigystės šventimų, tačiau neprileidžiamus savo diecezijoje dėl netinkamumo.
Pasak vieno OA organizuotų „Informacijos savaičių“, kurių metu verbuojami nauji nariai OA, vykusių Madeiros salos atokiausiame negyvenamame kampe, liudininko seminaristo, jų metu nebuvo leidžiama kritikuoti pranešimų, kadangi „visa tai apreikšta angelo, siekiant išgelbėti mūsų laikmetį. Kritika kylanti iš angelo priešo velnio. Taigi, bet kuris kritikuojantis esąs šėtono pagalbininkas“.
Gabrielės Bitterlich rekomenduota taip vadinama „povandeninio laivo taktika“, kuri reiškia dingimą tinkamu laiku ir atsiradimą tinkamoje vietoje, t.p. tylėjimo pažadas ar įžadas - tai OA praktikuojami metodai, kuriais siekiama užsitikrinti saugumą, nes, anot Hansjörgo Bitterlicho, “angelas turi daugybę priešų”, ir “mūsų priešai, Dievo ir angelų priešai, turi nepaprastai dideles ausis”.
Svarbu pastebėti, jog sunku sužinoti, kurie žmonės priklauso OA: nei pasauliečiai, nei kunigai, nei vienuoliai neišpažįsta savo narystės OA. Todėl atsirasdavo įtampų, nes, pasak Soden-Fraunhofeno, „vienuoliai, dėl pasiaukojimo angelams susaistyti paklusnumo ir tylėjimo įžadais, sukurdavo subkultūrą savo vienuolyno bendruomenėje, prieš kurią bejėgiai pasirodydavo teisėti vyresnieji“. Neretai pasitaikydavo, kad vienuolynų seserys išvykdavo atostogų atseit aplankyti namiškių, o iš tikrųjų slapta dalyvaudavo OA rekolekcijose, uždraustose vienuolyno vyresniųjų, savo neklusnumą argumentuodamos tokiu savo angelo „liepimu“.
Paskaičius G. Bitterlich tekstus aiškiai matyti, kad tai okultinė organizacija, kuri terminologiją semia iš teosofijos, burtų ir papraščiausių prietarų. Štai viena citata iš G. Bitterlich knygos:
Kiekvienas demonas veikia savo skaičiaus dažniu ir turi ženklą, -  tai tam tikras atskiras mokslas. Skaičiai dažnai yra padalinti ir įterpti i ženklus, pvz. “magiškasis kvadratas”,  ir teisingai juos susumavus, galima iššaukti tam tikrą demoną… Demonai taip pat ir  žmonėms dažnai suteikia ženklus, kurie veikia kaip simboliai arba iškvietimo numeriai. Pvz., jei demonų įtakoje esantis žmogus įdeda demono ženklą į kaimyno tvartą, siekdamas jam pakenkti, tai tvartas greitai knibždės nuo šio demono tarnų, su kuriais susijęs tikslo ir veikimo lauko ženklas bei užduotis. Tokie „iškvietimo numeriai“ gali būti ne vien ženklai ar skaičiai, o ir „įkrauti“ (užkalbėti) daiktai: ką tik išpeštos vištos plunksnos, plaukai, kanopos, koks nors purvas, kurį, suvyniojus į popierių su šiuo ženklu ar skaičiumi bei paslėpus keršto vykdymo vietoje, dar tiksliau nukreipiama tikslo link“.
Visa eilė dramatiškai susiklosčiusių žmonių, susijusių su OA, likimų, kurių paskiros istorijos nuskambejo Austrijos žiniasklaidoje, skandalingi buvusių OA narių liudijimai apie prietaringas tikėjimo formas, dažnai praktikuojamus egzortus, manipuliaciją, psichinį spaudimą bei smegenų plovimą sukūrė keistos reputacijos aureolę apie šią organizaciją.
Miunchene įsikūrusi iniciatyva, vienijanti Vokietijos ir Austrijos šeimas, kurių bent vienas narys nukentėjęs nuo OA, liudija apie skaitlingus žalingos OA įtakos žmonių psichikai atvejus. Soden-Fraunhofenas nelaime vadina tai, jog “jauni OA interesentai tiesiogine žodžio prasme prarado savo tėvų namus bei asmeninę erdvę. Visiškas izoliuotumas, asmeninė priklausomybė iš dalies dėl kasdienės išpažinties, išpirkimo aukos, dėl didelio maldos krūvio ir išsižadejimo - tai pažįstami metodai, kuriais siekiama sutrukdyti jaunų žmonių asmenybės brendimui”.  
 Tačiau, matyt, nesugebėdamas susitvarkyti su ordinu, Vatikanas ryžosi jį įteisinti. Tikėjimo mokymo kongregacija dabar paskelbtu laišku kreipiasi į visus vyskupus ir prašo pozityviai vertinti šio kanoniškai patvirtinto judėjimo veiklą, jo platinamą pamaldumą šventiesiems angelams, jų maldą už kunigus.

Komentarų nėra: