Liudininkai, pasakoja, kad kilo tokia grūstis, kad žmonės alpo, lakstė greitosios, šventikai be skrupulų stumdė maldininkus, jaunesni ir energingesni keikėsi ir jėga brovėsi prie stebuklingojo apsiausto, žodžiu buvo linksma. O kai minia galutinai įsisiautėjo, batiuškos turėjo sarkofagą su relikvija išnešti. Po valandos grąžino, bet pasikartojo tas pats.
1 komentaras:
NIeko nuostabaus,juk daugelis pamise del relikviju, stebuklu...
Cia apie dauguma krikscioniu ta pati galima pasakyti,nors jie ir nesiverztu prie marijos apsiausto,bet prie kitu ,dvasiniu reiskiniu,stebuklu,jie verziasi su jega.Juos domia tik tai,kas regima,ir tik tai,kas regima-jiems yra krikscionybe:)
Rašyti komentarą