Ingrida Rosario "Tegu tavo namai yra pilni Jo malonės"

Ingrida Rosario "Tegu tavo namai yra pilni Jo malonės"

Marcelo Herrera "Aš niedada nežinojau, kad yra tokia meilė"

Marcelo Herrera "Aš niedada nežinojau, kad yra tokia meilė". Joje dainuojama, kad aš niedada nežinojau, kad yra tokia meilė, kol nepažinau Viešpaties.

Roberto Orellana "Turiu naują meilę"

 Labai miela ir, sakyčiau daugiau negu daina  Roberto Orellana  "Turiu naują meilę". Joje dainuojama, kad aš turiu naują meilę ir Jėzus yra ta meilė. Meilė, kuri išlaiko per sunkumus ir dėl kurios galima pakelti daugelį sunkumų.

Marcela Gandara "Duok man savo akis"

Marcela Gandara "Duok man savo akis". Meksikietė šlovintoja dainuoja apie tai, kad Dievas duotų jai akis, kad matytų, kaip mato Jis.

Budizmo dievas su svastika pritrenkė mokslininkus

Budizmo dievas su svastika pritrenkė mokslininkus, tiesa, ne todėl, kad ant jo krūtinės svastika, kas budizme reiškia sėkmės ženklą, o tuo, kad ši statulėlė padaryta iš pačio rečiausio meteoritų tipo nuolaužos.  Ją nacistai rado Tibete 1938 metais, bet jiems užteko svastikos ant krūtinės rodančios, jų manymu, kad arijų rasė kilo iš šio regiono.
Dievas Vaišranava yra budistų sėkmės ir karo dievas, jo statulėlė - 24 centimetrų aukščio, sveria 10 kilogramų. Dėl to, kiek galėtų kainuoti dabar tokia statulėlė mokslininkai nesutaria - tai taip unikalu, kad nėra su kuo palyginti .

Prie Marijos apsiausto verda aistros

Į Ukrainą iš Jeruzalės atvežta tariamas Mergelės Marijos apsiaustas, kuris čia bus mėnesį. Aišku, šis dalykas sukėlė ažiotažą tarp religingų žmonių - minios žmonių puolė stoti į eiles, daugelis pagyvenusių moterų, kaip praneša žurnalistai, vis griebiasi už širdies, o štai 39 metų moteris neišlaikė buvimo - ji rasta mirusi sėdinti.
Liudininkai, pasakoja, kad kilo tokia grūstis, kad žmonės alpo, lakstė greitosios, šventikai be skrupulų stumdė maldininkus, jaunesni ir energingesni keikėsi ir jėga brovėsi prie stebuklingojo apsiausto, žodžiu buvo linksma. O kai minia galutinai įsisiautėjo, batiuškos turėjo sarkofagą su relikvija išnešti. Po valandos grąžino, bet pasikartojo tas pats.

Reinchardas Bonkė "Kvazimodo svajonė" (pabaiga)

   

  Tik grįžęs namo aš supratau visą šio stebuklo svarbą. Pradėjo skambėti mano telefonas. Žmonės girdėjo apie šį stebuklą įvairiose šalyse. Aš pažįstu žmogišką prigimtį ir todėl žinau, kad kai kurie iš žmonių invalido vežimėliuose nėra invalidai.

   Džinos Neil išgijimas buvo paliudytas daugelio  žmonių iš jos bažnyčios, kurie ją pažinojo. Greitai jos gydytojai prie šios istorijos pridėjo savo patvirtinimus. Tai tapo naujiena numeris vienas žiniose, išgydymas, kuris supurtė daugelį bažnyčioje ir pakeitė jų apatišką požiūrį į Dievo gydančią Dievo jėgą.

   Greitai aš palikau miestą, o Džiną Neil pradėjo visiškai naują gyvenimą. Ji tą vakarą atvažiavo  į  namus Regbyje ir laiptais nuskubėjo į savo namą. Jos dukra buvo svetainėje su savo draugu. Kai ji užgirdo žingsnius, pagalvojo, kad tai vagis.

-         Eik pasižiūrėk, - paprašė ji savo draugo.

Jis buvo truputį išsigandęs.

-         Galbūt, tai tavo motina, - pasiūlė jis su viltimi.

-         Mano mama sena sunkiai serganti moteris, - pasakė ji. – Ji negali bėgioti laiptais.

Atidariusi duris Džina tai išgirdo. Pirmą kartą gyvenime ji suvokė, kad jos šeima galvojo apie ją. Kvazimodas buvo daugiau nei kartus juokas. Jos mylimiesiems tai buvo žiauri tiesa.

   Ji įėjo į kambarį, kur buvo jos dukra.

-         Kai Jėzus tave išgydo, tada tu gali bėgioti laiptais, - pasakė ji.

-         Mama! – jos dukra apsiliejo ašaromis. Džina nubėgo į viršų ir atgal laiptais specialiai jai. Tada jos abi apsikabino ir apsiverkė.

Pagaliau Džonas pastatė greitosios mašiną. Jis pakilo laiptais su invalido vežimėliu, kad prie jų prisijungtų.

   Džina kalbėjo, kad kai ji kitą rytą prabudo, ją paralyžavo netikėta baimė ir ji negalėjo pajudėti.

-         Džonai, - ištarė ji drebančiu balsu.

Jis greitai atsisėdo.

-         Taip, brangioji. Kas atsitiko?

Kažkokį momentą ji negalėjo kalbėti.

-         Tai buvo tik sapnas, Džonai? Man prisisapnavo dar vienas sapnas?

-         Ne, tai buvo ne sapnas, mieloji. Tai iš tiesų įvyko. Aš buvau ten.

Ji pašoko nuo lovos šokinėdama po kambarį.

-         Aš paruošiu pusryčius. Aš išplausiu indus. Aš sutvarkysiu namus. Aš eisiu į parduotuvę.

   Ir ji paliko jį, kol jis galutinai neatsibudo.

   Tai buvo sekmadienis – diena, kai reikia eiti į bažnyčią. Po pusryčių Džina užsimetė lietpaltį ir pasuko link durų. Niekas neturėjo jos vežti į bažnyčią. Ji eis pati.

   Ji pasiskubino laipteliais žemyn ir ėjo per gatvę. Ji giliai įkvėpė gryną orą, nesinaudodama daugiau nei inhaliatoriumi, nei  deguonimi, nei vaistais. Jos širdis dainavo ir buvo perpildyta padėkos.

   Po to ji staiga išgirdo dundantį garsą. Ji sustojo ir atsisuko. Tai buvo Džonas, skubantis paskui ją su invalido vežimėliu.

-         Ką tu darai, Džonai?

Jis sustojo.

-         O ką, jei tu parkrisi?

   Jis stovėjo su bejėgiškumo išraiška veide. Jis vis dar buvo jos gynėjas ir jis dar negalėjo iki galo patikėti, kad ji buvo išgydyta, nors pats buvo ir viską matė.

-         Nunešk namo, Džonai. Tu mane trikdai. Aš niekada daugiau neatsisėsiu į šį vežimėlį.

Ir ji niekada daugiau jame nesėdėjo. Net ir tada, kai viena televizijos komanda pasiūlė jai tūkstantį svarų, kad nufotografuotų ją vežimėlyje - ji atsisakė.

Jos istorija tapo sensacija Europoje. Praėjus porai mėnesių kitas evangelistas paprašė Džinos papasakoti savo liudijimą viename iš susirinkimų Anglijoje. Dalyvavo daug sergančių žmonių. Kai ji baigė savo istoriją, atsisėdo. Evangelistas jos paklausė, kodėl ji sėdi.

-         Aš baigiau, - pasakė ji.

-         Ne, - atsakė jis. – Jūs net ir nepradėjote, Džina Neil. Stokitės. Atėjo laikas jums melstis už ligonius.

-         Bet aš niekada nesimeldžiau už ligonius. Prašau, neverskite manęs to daryti.

Jis pakvietė buvusius auditorijoje ligonius išeiti į priekį ir pasakė, jog Džina Neil dabar melsis už juos. Jie buvo įkvėpti jos istorijos. Augdami tikėjime jie išėjo į priekį.

   Džina nusivedė evangelistą į scenos kampą.

-         Prašau, jūs pradžioje melskitės už juos, o aš stebėsiu. Aš išmoksiu stebėdama jus.

-         Malda už ligonius - tai patepimas, - atsakė jis.- Jums nereikalinga praktika. Eikite ir melskitės už juos. Dievas jums parodys didelius dalykus, Džina Neil.

Džina pasisuko ir priėjo prie pirmo sėdinčio eilėje vyro. Pasirodo, jog jos akys buvo viename lygyje su jo klubais. (Džina truputį žemesnė nei vidutinio ūgio). Ji pakėlė galvą žiūrėdama į jį ir paklausė:

-         Kokio jūs ūgio?

Ji išgirdo balsą tarsi iš debesų:

-         Du metrai trylika centimetrų.

Ji garsiai nusijuokė. Po to ji apsisuko ir priėjo prie evangelisto.

-         Jūs pasakėte, kad Dievas man parodys didelių dalykų. Jis turi jumoro jausmą? Pažiūrėkite į šį

vaikiną.

Evangelistas, kuris mesdavosi už kitus, nebuvo nustebęs.

-         Paklauskite, kas jam ne taip, o po to uždėkite ant jo rankas ir pasimelskite.

Džina buvo paprasta namų šeimininkė, gavusi naują kūną vos prieš kelias savaites. Ji neįsivaizdavo, kad tai iš jos pareikalaus tapti tarnautoja. Ir ji net nebuvo įsitikinusi, kad nori ja būti. Bet pasirodo, tai buvo neišvengiama.

   Ji sugrįžo prie dvimetrinio vaikino ir tiesiai pažiūrėjo į jį.

- Kas jums yra?

- Mano pečiai nutirpę, - pasakė jis. – pirmadienį paskirta operacija, kad šiek tiek grąžintų jiems judėjimą.

   Džina linktelėjo. Ji pamąstė, ką daryti toliau. Su netikėtu įkvėpimu ji nuėjo prie pirmos eilės ir paėmė laisvą kėdę. Nešdama ją atgal, pastatė ją prieš jauną žmogų. Po to pradėjo ant jos keberiotis.

   Evangelistas tai pamatė ir kilstelėjo rankas. Jis paskubėjo prie jos.

-         Ką jūs darote, maldauju pasakykite?

-         Jo pečiai nejuda. Aš negaliu jų pasiekti.

- Jums nereikia pasiekti jo pečių, jeigu jūs ir atsistosite ant šios kėdės nugarėlės to nepadarysite. Dėl Dievo, nulipkit. Jums nereikia dėti rankų ant jo pečių, kad pasimelstumėte už jį. Paprasčiausiai paimkite jo rankas į savo ir pasimelskite.

- A, - ištarė  Džina.

   Ji nulipo nuo kėdės. Giliai įkvėpusi, ji paėmė jauną žmogų už rankų ir pasimeldė paprasta malda dėl jo išgydymo. Netikėtai dvimetrinio jauno žmogaus kūnas nukrito kaip aukštas medis, tiesiai ant nugaros – bum! Ten nebuvo nieko, kas galėjo jį sugauti.

   Džina buvo apimta siaubo. Ji suprato tokio kritimo fizinį potencialą. Jis galėjo gauti smegenų sutrenkimą, stuburą pažeisti ir dar ką nors blogiau pasidaryti.

   Ji nubėgo prie evangelisto.

- Jis nukrito ant nugaros ir trenkėsi į grindis, - pasakė ji. – jeigu Dievas išgydė jo pečius, dabar bijau, kad jis sulaižė nugarą. Tai baisu.

-         Tai nebaisu. Ant jo - Dievo jėga. Su juo viskas bus gerai, - pasakė evangelistas ir tęsė maldą.

   Džina tuo nepatikėjo. Ji vėl nuskubėjo prie pargriuvusio jauno žmogaus ir pasilenkė prie jo galvos.

-         Man taip gaila, jaunasis žmogau. Su jumis viskas gerai? Viskas?

   Akimirkai jis prarado kalbą. Rodos, jis buvo pusiau be sąmonės. Po to jis pakilo. Džina padėjo jam atsistoti ant kojų. Jis atsistojo visu ūgiu ir pradėjo daryti pratimus, keldamas rankas virš galvos, darydamas tai, ko negalėjo daryti anksčiau. Netrukus jis džiaugsmingai šūkavo ir šlovino Dievą už savo išgydymą.

   Taip jau įvyko, kad jo žmona sėdėjo invalido vežimėlyje kitame patalpos gale. Pamačiusi, kad vyras gavo išgydymą, ji pašoko nuo vežimėlio irgi išgijusi. Ji nubėgo prie jo, kad prisijungtų prie jo džiaugsmo.

   Džina  Neil stovėjo ir žiūrėjo plačiai atvertomis akimis. Dievas iš tikrųjų jai rodė didelius dalykus.

   Tą vakarą Džina pradėjo tarnavimą, kuris tęsiasi iki šios dienos. Jos vyras pažino Jėzų kaip savo Gelbėtoją. Šiandien visa jos šeima tarnauja Dievui. Jie keliauja po visą pasaulį, pasakodami istoriją apie jos išgydymą. Nufilmuotas video tą dieną buvo parodytas daugeliui žmonių pasaulyje vėl ir vėl, stiprinant sergančių žmonių tikėjimą. Kai Džina meldžiasi už ligonius, vyksta dešimtys stulbinančių stebuklų. Ji pamokslauja Evangeliją ir tūkstančiai žmonių priima Jėzų savo Gelbėtoju.

   Bet aš negaliu baigti Džinos Neil istorijos nepasidalinęs dar vienu epizodu, kuris kalba apie daug ką: Džina niekada neatsakydavo „ ne“ į kvietimą  pasidalinti savo liudijimu. Telefonas skambėdavo, ji atsiliepdavo, kažkas prašė jos paliudyti, ji tikrino savo tvarkaraštį, ir atsakydavo „taip“, - ir susitikimas buvo suplanuotas. Tai buvo naujas jos gyvenimo stilius.

   Kartą suskambo telefonas ir ji buvo pakviesta paliudyti į vieną mažą bažnyčią Džersio saloje. Ji sutiko negalvodama. Padėdama telefono ragelį netikėtai ji pajuto diskomfortą. Nemalonūs jausmai susieti su Džersiu surakino ja – tai buvo jausmai iš jos sunkios vaikystės. Ji niekada nenorėjo grįžti į Džersį, bet sau pasakė, kad ši kelionė ne dėl to, kad malonu. Ji nusprendė, kad važiuos dalintis apie naują Džiną Neil, negalvojant apie praeitį.

   Tarnavimo pabaigoje, kaip įprastai, žmonės ėjo į priekį maldai. Pagaliau po to, kai ji baigė melstis už ligonius, dvi pagyvenusios moterys priėjo prie jos. Kai jos stovėjo prieš ją, viena iš jų pasakė:

-         Džina, kaip tu manai, ar rastumei savo širdyje jėgų atleisti mums?

-         Atleisti jums? – pasakė Džina. – Aš netgi nepažįstu jūsų.

-         Ne, tu žinai, - tarė moteris. – mes buvome tavo globėjos mokykloje.

   Dalis Džinos Neil, kuri buvo giliai palaidota, staiga sugrįžo į gyvenimą. Mušimas deginančia dilgėle, kankinimai ledinėmis voniomis. Duonos ir vandens dieta. Šaltos naktys, kurias teko praleisti nuogai po plona antklode. Pažeminimai prieš kitas mergaites - visi šitie skaudūs prisiminimai smogė jai.

   Negalvodama, kad galėtų susilaikyti, Džina uždėjo toms moterims rankas ant kaklo.

-         Kaip aš galiu jums atleisti? – pasakė grieždama dantimis. Pykdama ji jautė, kad  galėjo tiesiog jas užmušti vietoje.

   Ir tą akimirką Dievo balsas pasakė aiškiai ir kategoriškai: „Jeigu tu joms neatleisi, Džina, Aš neatleisiu tau.“

   Ji sudrebėjo iš pykčio savo giliai  palaidotame keršto troškime.“Bet Tu nepraėjai per tai, pro ką aš“, - protestavo ji viduje.

„Aš perėjau dar daugiau“.

 Staiga ji suprato, kad tai tiesa. Jos kentėjimai niekada negali susilyginti su Jo kentėjimais. Štai tada Džina Neil suprato, kad jos širdyje nebuvo vietos kerštui. Jis priklausė Jam. Ji leido kerštui palikti ją ir paleido tas dvi moteris.

-         Man taip gaila, - pasakė ji. – Aš turiu jums atleisti. Ne, aš atleidžiu jums. Jėzus kuria viską naują.

   Jausmų užtvanka griuvo joms visoms trims. Verkdamos jos apsikabino ir leido Jėzui palaidoti skausmą ir jų praeities gėdą, kaip gali padaryti tik Jis.

   Ėjo metai, po tų įvykių 1988 metais, kol aš palaipsniui sužinodavau Džinos istorijos detales, kuriomis pasidalinau su jumis. Praėjus metams ji man papasakojo apie savo sapną. Mane žavi tai, kaip Dievas veikė dviejuose skirtinguose gyvenimuose, kad sukurtų stebuklą. Ji netgi mano akcentą girdėjo sapne. Toks detalumas! Ir ji niekada anksčiau negirdėjo, kaip aš pamokslauju. Ji girdėjo apie mane tik iš neaiškių atgarsių.

   Po tos rytinės maldos Dievas man parodė į Džiną dvylikos tūkstančių žmonių minioje, kurie buvo Nacionaliniame parodų centre ir pasakė, kad išgydys ją. Skubėdamas melstis už ligonius – už kiekvieną, kuris sirgo, - aš galvojau, kad padariau didelę klaidą, melsdamasis ne už tą moterį. Bet Dievas ir laukė būtent tokio veiksmo.

   Džinai tai buvo jos sapną užbaigianti smulkmena, kuri patvirtino tai, ką ji matė savo antrame sapne. Jos išgydymas buvo arti. Dabar jos tikėjimas buvo pilnas jėgos. Ji buvo pasiruošusi, kai aš priėjau prie jos ir pasakiau:

-         Jėzus išgydys jus.

-         Aš žinau, aš žinau, aš žinau, - sušuko ji. Aš dar iki dabar girdžiu nuostabų džiugesį jos balse.

     Kokiam galingam Dievui mes tarnaujame!

Sirijos laisvoji armija vykdo krikščionių genocidą

Kol pasaulio žiniasklaida smerkia Sirijos diktatorių Asadą ir vis pakursto kovotojus už demokratiją - Sirijos laisvąją armiją, ši negailestingai vykdo krikščionių genocidą, naikina krikščionių kulto vietas, grobsto ir pardavinėja kultūrines vertybes ir bažnyčių meno kūrinius. Nieko nuostabaus, nes joje kaunasi pagrinde džihadistai, persikėlę iš Libijos, Turkijos ir kitų vietų. Dabar sužinoti du šokiruojantys faktai - šie "demokratai" įkaitais buvo paėmę 300 krikščionių, o prieš tai du mėnesius 12 000 pabėgėlių krikščionių buvo uždaryti anklave iš kurio niekas negalėjo išeiti ir į jį įeiti, nes buvo šaudoma be perspėjimo, net ir tarptautinėms humanitarinėms misijoms nebuvo leidžiama ten patekti, tik neseniai blokada buvo nuimta. 

Ekstrasensai pasirodė apsišaukėliais

Rusijoje rostovo srityje laimingai baigėsi prieš 8 dienas dingusios devynmetės Dašos Popovos paieškos, ji buvo rasta turguje, sulaikytas jos pagrobėjas. Beje, Rusijoje populiarūs ekstrasensai, kurie pasitelkdami savo "neįprastas galias" dalyvavo paieškose, pasirodė kaip visiški apsišaukėliai - 99 procentai iš jų tvirtino, kad mergaitė negyva.

Po vestuvių moteris numetė 72 kilogramus

Didžiojoje Britanijoje fotografė Džiulija Kozersky po vestuvių per metus numetė 72,5 kilogramo. 28-metė ryžosi tam kai vos rado vestuvinę suknelę (komplimentus reiktų pasakyti jos vyrui, ryžusiam vesti per 100 kilogramų sveriančią moterį). Ji reguliariai save fotografavo telefonu matavimosi kabinose ir pavadino šį projektą "Changing Room".
Iš pradžių ji tai darė tik sau, net nežiūrėdavo į fotografijas, bet pasirodė, kad tai labai įdomu ir žmonėms. Moteris pasakoja, kad norėjo pakeisti savo gyvenimą, todėl nustojo kimšti visokį šlamštą ir darė viską, kas padėtų numesti svorio. Tiesa, pasirodė, kad kova ne tokia jau lengva, ji prisipažino keletą kartų pasidavusi - prisirijusi picos, bet fotografijos jai padėjo eiti į priekį ir nepasiduoti. 

"Vagį įstatyme" karūnavo per skaipą

Gruzinų mafija parodė išradingumą, kai išsirinko sau naują vadą ir "karūnavo" jį per skaipą, mat pačius mafijozus labai prispaudė valdžia ir jie nebegali kartu susirinkti- kas emigravę, kas pasislėpę, o Gruzija likusi be vagių priežiūros.  Taigi "Vor v zakone" arba "vagis įstatyme" Davidas Hizanišvilis buvo per "Skype" karūnuotas rugsėjo 23 dieną. Jis yra Diedo Hasano, rusų mafijos boso, atstovas. 

Teismas atėmė teisę be mokesčių būti kataliku

Vokietijoje Leipcigo federalinis teismas išnagrinėjo Freiburgo vyskupijos prašymą ir nusprendė, kad nemokant dešimtinės (Vokietijoje 8-9 procentai metinių pajamų) negalima būti kataliku ir likti katalikų bendruomenėje.
 Tokiu būdu katalikų profesorius Hartmutas Capas, kuris keletą metų kovojo už teisę būti kataliku ir nemokant pasaulietinės valdžios renkamo mokesčio, patyrė pralaimėjimą, praneša DW-World. Taigi, pasaulietinis teismas sudėjo taškus - jei anksčiau būti kataliku reiškė būti pakrikštytam ir laikytis katalikybės mokymo, tai dabar pasirodo, kad katalikybės pagrindas Vokietijoje - bažnytinis mokestis.
Katalikai sudaro apie 30% Vokietijos gyventojų, tiesa, pastaruoju metu jų dramatiškai mažėja. pernai katalikų bažnyčią paliko 181 000 žmonių. 

Maskvos universiteto studentus verčia eiti į susitikimą su patriarchu

Maskvos valstybinio universiteto studentus verčia eiti į susitikimą su patriarchu, kuris įvyks penktadienį.
Apie tai tapo žinoma per socialinius tinklus, kur studentai skundžiasi, kad grupių seniūnai ir fakultetų vadovai griežtų griežčiausiai įsako būti per susitikimą su patriarchu Kirilu. Atsisakyti galima, bet nepageidaujama.

Kvazimodo svajonė (tęsinys)

  

   Po dviejų savaičių turėjo vykti jaunimo konferencija Birmingemo Nacionaliniame parodų centre, Anglijoje. Maža jaunimo grupelė iš Regbio, žinoma, turėjo ten dalyvauti. Džina Neil turėjo važiuoti su jais. Ji girdėjo, kad spikeriu bus Reinchardas Bonkė. Jis buvai gerai žinomas kaip evangelistas dėl daugelio istorijų apie stebuklingus išgydymus. Šis įvykis buvo 1988 metais.

   Jos vyras Džonas paruošė specialią greitosios pagalbos mašiną, kad nuvežtų ją. Jis tai galėjo padaryti, nes dirbo greitojoje. Ji kalbėjo savo draugams, jog ji tiki, kad jeigu Reinchardas pasimels už ją, tai jos būklė pradės gėrėti. Dar tada ji negalėjo aiškiai pasakyti, kad tai aš buvau tas žmogus, kurį ji matė sapne. Jos tikėjimas išgydymu nebuvo dar pilnas. Aš atvažiavau į Birmingemą ir apsistojau draugo namuose. Tos dienos ryte aš pajaučiau stiprų paraginimą melstis. Aš jaučiau nepaprastą Šventosios Dvasios buvimą šalia manęs. Aš pradėjau klausinėti: „Viešpatie, ką Tu nori šiandien padaryti? Kokį stebuklą Tu nori padaryti šiame susirinkime?“

   Aš įėjau į parodų centrą per tarnybinį įėjimą. Ten buvo uždanga, pro kurią, kaip man atrodė, aš turėjau praeiti, kad atsidurčiau scenoje. Kai aš ėjau pro uždangą, ten atsirado jaunas žmogus stovintis  su ramentais. Kai ėjau pro šalį, aš jo nepastebėjau ir užkliudžiau. Jis pargriuvo ant nugaros. Žmonės, kurie mane lydėjo, pasirūpino juo, o mane išstūmė į sceną. Po to vėliau man pasakė, kai tarnavimas jau vyko visu tempu, kad jaunas žmogus buvo pargriautas ne mano, o Dievo jėgos. Jis pakilo ir daugiau jam ramentai buvo nereikalingi.

   Erdvią patalpą užpildė apie dvylika tūkstančių jaunų delegatų  ir jų suaugusių lyderių. Aš sėdėjau savo krėsle ir laukiau, kada paskelbs mane. Tuo metu aš žiūrėjau į minią ir viduje tęsiau pokalbį su Dievu: „Viešpatie, ką Tu šiandien padarysi čia?“

   Kai mano žvilgsnis nukrypo į invalidų vežimėlius, Viešpats atkreipė dėmesį į vieną moterį, kuri buvo kraštine kairėje. Aš pajutau, kad Dvasia prakalbo man: „ Ši moteris invalido vežimėlyje šiandien bus išgydyta.“

   Džina žiūrėjo iš savo vietos į mane scenoje. Ji galvojo, kad aš tikrai labai panašus į vyrą jos sapne. Ji pasižiūrėjo, į kitus invalidų vežimėlius salėje. Ji neskaičiavo jų, bet buvo apie dvylika žmonių tokioje būklėje kaip ir ji. Kada aš pakilau pamokslauti, Džina atpažino mano balsą - tai buvo balsas iš jos sapno. Tonas ir akcentas, rodos, buvo identiški. Ji džiaugsmingai išgyveno stiprų  jausmą.

   Aš buvau Šventosios Dvasios ugnyje. Aš šiems jauniems  žmonėms pamokslavau apie išgelbėjimo žinią. Kada aš juos pakviečiau išeiti į priekį, iš jų atsiliepė apie 1500. Buvau sužavėtas. Tai buvo šlovinga diena. Tada netikėtai konferencijos organizatorius priėjo scenoje prie manęs ir pasakė: „Reinchardai, patalpos išnuomotos tik iki šeštos valandos. Mes turime jas atlaisvinti.“

   Aš pažiūrėjau į laikrodį ir pamačiau, kad mums buvo likę tik penkiolika minučių. Aš buvau suglumęs. „O ne, - pagalvojau aš. – Aš nepasimeldžiau už ligonius.“

   Nedelsdamas paskubėjau nulipti nuo scenos ir nuėjau prie pirmo vežimėlio, kurį pamačiau prieš save. Ten sėdėjo moteris. Aš pasakiau: "Noriu už jus pasimelsti“.

  Uždėjau ant jos rankas. Aš jaučiau Dvasios jėgą, tarsi per mano rankas būtų perėjusi srovė. Aš meldžiausi, o po to pasakiau: „Jėzaus Kristaus vardu - atsistok.“

   Ji atsistojo, bet stovėjo labai netvirtai. Jos veide matėsi susierzinimas, tarsi aš neturėjau teisės tai dėl jos padaryti. Ji atgal atsisėdo. Aš žinojau, kad ji nebuvo išgydyta. „ O ne, - pagalvojau. – Tai ne ta moteris , kurią man parodė Dievas?

   Visa tai buvo įrašoma į vaizdo kamerą. Tai, kas įvyko, buvo įrašyta ir peržiūrima  daugelį metų daugelyje auditorijų po šio susirinkimo vėl ir vėl.

   Aš prisiminiau, kad moteris, kurią man parodė Dievas, buvo iš kairės. Aš šoktelėjau ir pažiūrėjau į kairę – staiga pamačiau ją. Tada perskrosdamas salę nubėgau - kamera sekė paskui mane: aš rungtyniavau su laiku, kad prieičiau prie jos prieš tai, kai jie paliks salę.

   Džina Neil sėdėjo savo vežimėlyje. Jos vyras stovėjo už jos, laikydamasis už vežimėlio rankenėlių. Aš jų niekada anksčiau nebuvau matęs. Nieko nežinojau apie jų aplinkybes, kaip ir apie tai, kas juos čia atvedė. Aš žvilgterėjau į Džoną ir jis atsakė man žvilgsniu, šaltu kaip ledas. Aš nusileidau ant kelių prieš Džiną ir tariau:“

  -  Aš atėjau už jus pasimelsti. Jūs šiandien būsite išgydyta.

Aš niekada neužmiršiu jos atsakymo:

-         Aš žinau, aš žinau, aš žinau! – sušuko ji.

 Džina žinojo, kad jos antras sapnas išsipildė jai prieš akis. Jos tikėjimas išaugo.

 Aš pasakiau:

-         Gerai, melsiuosi už jus ir jūs atsistosite.

Džonas tarė:

-         Ką jūs turite omenyje – atsistosite? Mano žmona neturi klubų. Jos klubai nesutvirtinti.

Aš atsakiau:

-         Viską,  ką aš žinau, tai kad  Dievui viskas įmanoma. Aš melsiuosi už jus ir jūs atsistosite.

Aš uždėjau savo rankas ant jos ir pasimeldžiau. Po to įsakiau jai atsistoti. Lėtai su didelėmis pastangomis ji atsistojo ir po to staigiai nukrito ant grindų. Aš pagalvojau: „O ne, Viešpatie, ką aš padariau?“

   Bet po to, aš supratau, kad ji nukrito ne atgal į savo  krėslą, bet į priekį. Tai galbūt buvo teisinga kryptis. Aš supratau, jo ji nukrito ne dėl to, kad klubai jos nelaikė, - ji nukrito nuo Dievo jėgos. Ji buvo nugalėta Dvasioje, tas pats įvyko ir su jaunu žmogumi su ramentais, kai aš jį užkliudžiau scenoje.

   Aš skubiai pasilenkiau prie jos ir pasakiau:

-         Jėzus gydo Jus.

-         Aš žinau, aš žinau, - pasakė ji ir pažiūrėjusi į mane tarė: - Aš jaučiuosi kaip po anestezijos.

-         Gydytojas Jėzus operuoja jus! – sušukau aš.

Po to, kaip pasakoja Džina, ji pajuto, kad kažkas galingo ir nuostabaus vyksta jos kūne. Ji jautėsi taip, tarsi būtų patalpinta ant tempimo  prietaisų ir jos kūnas tempiamas išilgai. Ji jautė, kaip jos klubai įeina į sąnarius. Viena koja buvo trumpesnė keliais centimetrais. Ji išaugo iki to dydžio kaip ir kita. Po to ji kalbėjo, kad tai buvo kaip karšta geležinė rykštė, praėjusi pro visą jos stuburą. Jos atrofavęsi kaulai, raiščiai ir raumenys pradėjo lankstytis ir pulsuoti nauju gyvenimu.

   Aš pasakiau jai:

-         Stokitės, Jėzaus Kristaus vardu.

Pažiūrėjau į Džoną. Aš galvojau, jis man trenks. Jis pasakė:

-         O kas, jei ji nukris?

Aš tariau:

-         Aš busiu šalia. Aš busiu šalia. Dabar stokitės.

Džina iš lėto pradėjo keltis nuo grindų. Ji atsistojo ant kojų.

-         Dabar vaikščiokite Jėzaus vardu.

Video kamera filmavo. Žmonės stovėjo ant kėdžių aplink mus. Mes buvome apsupti žiūrovų. Ant Džinos buvo galvos apdaras, - raudona beretė. Kiekvienas kambaryje matė kaip ši beretė pakilo į viršų, kai ji staiga pranyko iš po jos. Man pasirodė, kad ji netikėtai pašoko, kaip žiogas, - tuo momentu, kai mažiausiai viso to tikiesi.  Prieš tai, kad galėčiau pasakyti, kas nutiko, ši moteris dingo.

 Džina Neil bėgiojo po salę, pakėlusi rankas į viršų, šlovindama Dievą, verkdama iš džiaugsmo. Jos antras sapnas ką tik išsipildė. Ne mirtis, bet  visiškai naujas gyvenimas.

Ji kalbėjo, kad jos kojos buvo nė trupučio netvirtos. Jos pulsavo tvirtumu ir stebinačia jėga. Aš toliau tęsiau klausinėjimą per mikrofoną:

-         Kur ta moteris? Kur ta moteris?

   Žmonės atsakinėjo:

-         Ji čia, čia, čia.

   Ir kiekvieną kartą parodydavo į kitą vietą.

   Aš vis dar ieškojau jos ta kryptimi, kuria ji dingo, kai staiga ji atsirado tiesiai prieš mane. Ji apibėgo visą pastatą.

   Tai buvo įspūdinga: triukšmas, Dievo garbinimas, džiaugsmo ašaros.

Aš Džinos paklausiau, ar ji negalėtų pakilti ant scenos, kad žmonės sužinotų apie tai, kas ką tik įvyko. Ji pasisuko ir greitais žingsniais perėjo per sceną. Tai buvo neįtikėtina. Tai suprantama buvo liudijimas. Ji buvo atstatyta. Džonas šoke nusekė paskui ją, nešdamas su savimi invalido vežimėlį.

   Scenoje Džina šoko, iškėlusi rankas į viršų kaip boksininkas, kuris ką tik laimėjo titulą sunkiasvorio kategorijoje. Minia džiaugėsi. Džina pamojavo ranka. Aš paklausiau jos kam ji mojavo ir ji atsakė, kad savo pastoriui ir draugams iš bažnyčios Regbyje. Tada aš pirmą kartą sužinojau apie jos ligą. Tai gerai, kad šito aš nežinojau anksčiau. Tai galėjo paveikti mano mintis ir tikėjimą meldžiantis už ją. Aš nežinau, - Dievas žino, ir Jis geras.

-         Parodykite mums įrodymą, - pasakiau aš.

-         Ką? – Džina atsakė savu nuostabiu sarkastišku stiliumi.

-         Padarykite ką nors, ko anksčiau negalėjote, - paaiškinau aš.

-         A, - ištarė ji tai, tarsi nežinotų, ką aš turėjau omenyje.

  Tada ji pradėjo lankstytis ir siekti kojų pirštus, stipriai lenkti kelius, bėgioti vietoje. Ji žiūrovams atliko standartinę mankštą. Jie džiaugsmingai šūkavo, plojo ir šlovino Dievą, kol kažkas nepriminė, jog laikas palikti patalpas.

Aš nežinau, kas sumokėjo už papildomą laiką. Aš buvau tik pakviestas pamokslautojas ir man jau atėjo laikas grįžti į Vokietiją. Aš atsisveikinau su susirinkusiais žmonėmis.

Sekmininkų judėjimui Lietuvoje - šimtas metų!

Šį šeštadienį bus švenčiamas oficiali sekmininkų judėjimo Lietuvoje šimtmečio sukaktis. 
Šiais 2012 metais Sekmininkų judėjimas Lietuvoje švenčia 100 metų jubiliejų. Šventiniai renginiai prasidėjo gegužės
mėnesį Biržuose, kur Biržų Evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenė minėjo savąjį pirmąjį šimtmetį, ir tęsis
Vilniuje, kur kartu su draugais š.m. rugsėjo 29 d. šį jubiliejų minės LR evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga.
Dangiškojo Tėvo pažado žinia – Šventosios Dvasios išliejimas su kalbų dovana bei galybe skelbti Evangeliją - Lietuvą
pasiekė pirmąjį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį.
1912 m. įkuriama Biržų Evangelikų krikščionių drauguomenė – pirmoji sekmininkų bažnyčia Lietuvoje.
Apie 1922 metus susiformuoja sekmininkų būrelis Vilniuje.
1930 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ministras leido Biržų EKD vadovui Petrui Viederiui (nuotraukoje) laikinai vesti ir tvarkyti metrikaciją.
1931 m. gruodžio 3 d., siekiant plačiau Lietuvoje skelbti Evangeliją, keičiami Biržų EKD įstatai: pavadinime vietoj
žodžio Biržų įrašoma Lietuvos [Lietuvos Evangelikų Krikščionių Draugijos Įstatai], o Įstatų 8 straipsnyje nurodoma: §8. Draugijos veikimo plotas yra Lietuvos Respublika. Veikimo centras – Biržai. Šią (1931 12 03) datą laikome Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių I-ojo suvažiavimo data.
1932 m. kovo 2 d. Žagarėje (Joniškio r.) ir Vergėniškių k. (Raseinių apsk.) įkuriamos bendruomenės, turėjusios EKD skyrių statusą.
Nuo 1935 m. Biržų EKD pastangomis leidžiamas mėnesinis laikraštis "Evangelijos šviesa".
1937 m. birželio 6 d. įvyko II-asis Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių suvažiavimas, tuomet vyko Lietuvos Ev.Krikščionių draugijos 25 metų sukaktuvių šventimas.
1940 metais, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus Evangelikų krikščionių parapija nusprendė įsijungti į Lietuvos Evangelikų krikščionių centrą Biržuose ir tų metų sausio 16 d. Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių III-iajame suvažiavime tampa Draugijos nare.
1989 m. rugsėjį, prasidėjus tautos atgimimui, sekmininkų bendruomenės pasitraukė iš TSRS Evangelikų krikščionių baptistų sąjungos.
1989 m. rugpjūtį vykusiame IV-ąjame Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių suvažiavime buvo išrinkta Lietuvos ETK presbiterių taryba ir vyriausiuoju Lietuvos ETK presbiteriu išrinktas Ivan Panko. Buvo patvirtinta pirmoji trumpo tikėjimo išpažinimo redakcija.
1989 m. įkurta Pastorių rengimo mokykla, vėliau išaugusi į Vilniaus teologijos koledžą. 1995 m. duris atvėręs Vilniaus teologijos koledžas iki šios dienos (2012 m.) tarnystei Viešpačiui paruošė 277 studentus.
1991 m. įregistruota Lietuvos Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (LETKS), kurią sudarė Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus Bažnyčios; taip atkurtas sekmininkų Bažnyčių bendravimas. Šios bažnyčios buvo aktyvios naujų bendruomenių steigime ir per 1991 – 2003 m. laikotarpį buvo įsteigta dar 15 bažnyčių. Šią dieną Sąjungoje yra 20 bendruomenių, apjungiančių per 1500 tikinčiųjų, kuriems tarnauja 20 pastorių, 40 diakonų ir 150 tarnautojų.
LR evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga priklauso Europos sekmininkų bendrijai (Pentecostal European
Fellowship), Pasaulio sekmininkų bendrijai (Pentecostal World Fellowship) ir Tarptautinei evangelinio tikėjimo krikščionių asamblėjai (International Assembly of Christians of Evangelical Faith), bei yra Pasaulinės Dievo Asamblėjų sekmininkų bendrijos (World Pentecostal Assemblies of God Fellowship) asocijuota narė, kuri vienija daugiau nei 57 mln. narių visame pasaulyje.
Esame įsitikinę, kad Dievo žodis klestės dar stipriau, jei skatinsime kiekvieną tikintįjį, aktyviai įsitraukti į bažnyčios gyvenimą - ištikimai tarnauti Viešpačiui garbinimo bei Evangelijos skelbimo susirinkimuose, gailestingumo tarnavimuose ir kitose, pagal Šventosios Dvasios suteiktas dovanas, veiklose.
Visais būdais remiame Evangelijos skelbimo projektus. Pabrėžiame naujų tarnautojų mokymų svarbą, padedame bendruomenėms steigti misijų taškus, organizuoti Sekmadienines mokyklas vaikams. Norėdami pagerinti pastorių, misionierių ir kitų tarnautojų darbą, organizuojame seminarus, konferencijas ir maldos susitikimus.
LR evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga organizuoja vasaros stovyklas vaikams, paaugliams, jaunimui ir šeimoms, organizuoja evangelizacijas ir platina Biblijas bei kitą krikščionišką literatūrą.
1989 metais buvo pradėta tarnystė įkalinimo įstaigose. Šiuo metu 7 kapelionai iš skirtingų Sąjungos bažnyčių nuolat lanko 6 įkalinimo įstaigas.
1991 m. LR ETK sąjunga kartu su kitomis Lietuvos sekmininkiškomis bendruomenėmis įsteigė Lietuvos krikščionių gailestingumo misiją, kuri Lietuvos žmonėms sunkiu 1993 - 1998 metų periodu gavo 337 tonas labdaros krovinių. Ši labdara per sekmininkų bažnyčias buvo išdalinta stokojantiems žmonėms, socialinės rūpybos ir sveikatos įstaigoms, pensionatams ir globos namams. Tai buvo tuomet būtini maisto produktai, medikamentai, drabužiai, baldai, medicininė ir kita įranga.
1992 m. sausio 17 d. aštuonios skirtingos krikščionių denominacijos (įskaitant ir LRETKS) įsteigė Lietuvos Biblijos Draugiją, kurios tikslas – versti į lietuvių kalbą, spausdinti bei platinti Bibliją, biblinę literatūrą mūsų tautoje. Per Biblijos draugijos veiklos dvidešimtmetį Lietuvoje buvo atspausdinta ir išplatinta per 65 000 Biblijų ir per 500 000 Naujų Testamentų bei kitos biblinės literatūros.
1999 m. metais užsimezgė bendradarbiavimas su Tarptautine Teen Challenge organizacija, besidarbuojančia su žmonėmis turinčiais priklausomybę alkoholiui, narkotikams, bei patarnaujančia asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų.
2001 m. Lietuvoje buvo įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Teen Challenge“, kuris šiandieną kuruoja 4
reabilitacinius centrus (Vilniuje, Kauno r., Kėdainiuose ir Alytuje) bei bendradarbiauja dar su vienu reabilitaciniu centru. Minėtuose keturiuose centruose, vykdančiuose „Teen Challenge“ programą, yra 62 studentai ir 21 darbuotojas, įskaitant savanorius.
Pastaraisiais metais bažnyčios suprato iškilusį poreikį patarnauti vaikams už bažnyčios ribų. Jau veikia keturi Vaikų dienos centrai, greitu metu duris atvers penktasis. Visuose šiuose centruose lankosi virš 150 vaikų.
Minėdami Sekmininkų judėjimo Lietuvoje šimtmetį norime priminti tiek sau, tiek naujajai tikinčiųjų kartai pirmojo Lietuvos sekmininkų bendruomenės pastoriaus Petro Viederio I-ojo paskutinius žodžius: "Eikite ir tarnaukite Viešpačiui". Šie žodžiai yra 2012 metais Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės išleistos istorinės knygos bei sekmininkų judėjimo Lietuvoje 100 metų jubiliejinių renginių moto.
LR evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga

Reinhardas Bonkė "Kvazimodo svajonė"

(Kodėl mes tiek daug dėmesio skiriame žmonių kvalifikacijai?

„Kada aš silpnas, aš stiprus“, - sakė apaštalas Paulius.

Mes kvalifikuoti Dievo visagalybe, o ne mūsų menka jėga.
(Antroji "Aukščiau už viską" knygos dalis)

Ji niekada nepraleisdavo bažnyčios susirinkimų, bet ją ten pristatyti reikalavo didelės nervinės įtampos. Iš pradžių jos invalido vežimėlį reikėjo privežti prie mašinos. Po to padėti ją iškelti iš vežimėlio ir atsargiai  pasodinti salono viduryje. Jos iškreiptas stuburas neleido jai lankstytis. Ji jautė stiprų skausmą. Po to jos kojas talpindavo salono viduje. Jos klubai buvo susipynę su sąnariais ir kojų perkėlimas priversdavo ją šaukti iš skausmo.

Vyras jos prašydavo pasilikti namuose. Taip pat ir jos draugai, kurie kartais pavėžėdavo ją į bažnyčią. Skausmo ašaros riedėdavo jai iš akių, bet ji buvo nepalaužiama. Ji buvo pasiruošusi mažiausiai galimybei būti Viešpaties namuose. „ Paimkite Kvazimodą į bažnyčią“,- sukandusi dantis, bet su ugnimi akyse kalbėjo Džina Neil.

   Kiekviename susirinkime Džina galėjo sėdėti ant storos pagalvės praslinkus tik vos keletai minučių. Po to skausmas tapdavo nepakeliamas ir ji tempdavo save su ramentais iki artimiausios sienos. Ten ji remdavosi į sceną, kad palengvintų deginantį skausmą juosmenyje ir klubuose.Taip ji stovėdavo didelę susirinkimų laiko dalį, pasikabinusi nuo savo ramentų. Niekas negalėjo lankyti tos bažnyčios be pastovaus priminimo, kad Džina Neil kenčia baisų skausmą.

   Dėl šios priežasties buvo daug meldžiamasi už jos išgydymą. Pastorius meldėsi, jaunimo grupė meldėsi, moterų grupė taip pat meldėsi. Kiekvienoje  bažnyčios maldoje buvo įtraukiamas prašymas dėl Džinos išgydymo. Jos draugai visada ieškojo atsakymo: „Kažkas ne taip su mūsų maldomis? Ko dėl Dievas neišgydo savo ištikimo tarno?“ Džina niekada neprarado vilties, bet jos tikėjimas per tuos metus pergyveno daugelį pakilimų ir kritimų.

   Pagrindine jos problema buvo silpna nugara. Džina tai žinojo nuo jaunystės. Bet ji niekada tam ne -leido pakeisti savo santykių į gyvenimą. Ji buvo sportiška ir valiūkiška, juokautoja ir kurstytoja. Ji viską darydavo drąsiai ir su užsidegimu.

 Draugai, kurie ją žinojo geriau už visus, saugojo jos kibirkštėlę. Jie žinojo, kad ji 15 metų augo siaubinguose mergaičių namuose Džersio saloje. Už šlapią lovą ją mušdavo skaudžiai kandančia dilgėle, vos tik ji pradėdavo vaikščioti. Ją kankindavo ledinėmis voniomis, kai ji kalbėdavo apie savo grįžimą pas globėjus. Ją maitino tik vandeniu ir sudžiūvusia duona. Ją išrengdavo iki nuogumo prieš kitas mergaites ir mušdavo už aštrias pastabas. Bet jie niekada negalėjo išmušti iš Džinos sąmojo. Ji niekada neprarado gebėjimo šmaikštauti. Ji išsiauklėjo savyje stiprią ir nepalenkiamą valią bet kokiose sąlygose gyventi laimingai. Tame buvo jos talentas.

   Ji ištekėjo už Džono Neilo ir jie apsigyveno Regbyje, Anglijoje. Džina tapo krikščione, o Džonas ne. Kitaip sakant, pas juos viskas buvo gerai, kol staiga kartą Džina nepargriuvo. Ji gavo rimtą stuburgalio pažeidimą ir tai pagreitino jos stuburo irimą. Operacijų serija (kai kurios iš jų buvo nesėkmingos) atvedė prie keleto diskų perslinkimo. Po paskutinės operacijos ji buvo šešis mėnesius  sukaustyta gipse.

   Kai ji išsilaisvino iš gipso, jai pasakė, jog ji niekada negalės vaikščioti. Kad dar negana to,  jos širdis  ir plaučiai buvo nusilpę dėl užsitęsusio skausmo ir nuskausminamųjų naudojimo. Specialiai pagamintos piliulės buvo reikalingos dėl to, kad plaktų širdis. Ji taip pat tapo priklausoma nuo inhaliatorių ir deguonies. Vienas vadovaujančių britų chirurgas davė jai šansą penkiasdešimt iš penkiasdešimties tam, kad jos būklė pagerės po rizikingos oracijos, kurios metu bus rekonstruotas jos stuburas. Kiekvieną dieną Džina slėgė šitos laukiamos beviltiškos operacijos rizika.

   Ji ir toliau lankė bažnyčią. Nežiūrėdama į savo padėtį ji ėmėsi aktyvaus jaunimo lyderio vaidmens. Ji mylėjo paauglius ir įdėdavo visą save į juos. Jie brangino ją atsakydami į tai. Juos įkvėpdavo jos pavyzdys, nes jie žinojo, kokius išbandymus ji perėjo, kad būtų kartu su jais.

  Po to įvyko tai, kas visiškai pakeitė jos gyvenimą. Trimetis vaikas iš bažnyčios, mažas berniokėlis, priėjo prie Džinos ir pasiūlė už ją pasimelsti. Ji paėmė jo mažus delniukus į savo rankas ir jis pasimeldė paprasta, vaikiška maldele. Jis prašė, kad Dievas išgydytų ją. Kažkas giliai jos sieloje sujudėjo.

   Tą naktį ji matė du aiškius ir ryškius sapnus. Pirmame jos sapne ji iškentėjo stuburo operaciją ir numirė ant operacinės stalo. Ji matė, kaip gydytojai jos vyrui pasakė, jog jos širdis per silpna, kad ištvertų operaciją. Ji atsibudo. Negalėjo būti klaidos tame, ką galėjo reikšti šis sapnas: jei ji sutiks operacijai, mirtis ateis. Ji norėjo žinoti, ar galėjo sapnas būti tik jos pačios nerimo pasekmė? Ji vėl užmigo.

   Šį kartą Džina išvydo visai kitokį sapną. Ji buvo dideliame pastate, kuriame buvo dar dvylika žmonių invalidų vežimėliuose. Ji girdėjo vyrišką balsą. Tai buvo ypatingas balsas su akcentu. Ji matė, kaip jis nuėjo prie vežimėlių. Jis priėjo prie pirmo iš jų ir pasimeldė už moterį. Jis įsakė jai atsistoti. Ji atsistojo, bet po to atsisėdo atgal, patyrusi pralaimėjimą. Tada šis žmogus priėjo prie Džinos vežimėlio. Jis meldėsi už ją ir ji, pakilusi nuo invalido vežimėlio, nubėgo visiškai išgydyta.

   Kitą dieną Džina atėjo pas savo pastorių. Ji buvo išsigandusi. Ji pasakė, kad bijo, artinasi gyvenimo pabaiga. Pastorius pasiūlė jai susitelkti ne į pirmą sapną, bet į antrą. Jis pasakė, kad galbūt dabar jos laukia naujas gyvenimas – gyvenimas sveikatoje ir organizmo vientisume. Ji turėjo nuspręsti, kokiu sapnu tikėti – mirties ar gyvenimo?

  Džina atmetė savo baimes ir pasirinko gyvenimą. Ji pradėjo apie antrą sapną pasakoti savo  draugams ir šeimai.

  Ji net gi galėjo duoti fizinį žmogaus aprašymą, kuris meldėsi už ją, aprašymą patalpos, kurioje jie buvo ir jo balso garsą. Ji pradėjo laukti visko, ko tik galima buvo, kuo tik galėjo būti šis Dievo jėgos atstovas.
(Bus daugiau)

Egipte mergaitės tekės nuo 9 metų

Egipte žmogaus teisių aktyvistai nerimauja, kad islamistai, kurie atėjo į valdžią, ruošia naują konstituciją. Jų žiniomis, mergaitėms bus leista tekėti nuo 9 metų amžiaus (nuo tiek metų į žmonas mergaites imdavo musulmonų pranašas Mohamedas).   Numatyta dar daugiau "pakeitimų" pagal šariatą - jie visi prieštarauja tarptautinėms konvencijoms, kurias Egiptas yra pasirašęs. Žmogaus teisių aktyvistai baisisi galimybe vėl grįžti į viduramžius.

JAV nubaudė krikščionių šeimą

Vis stiprėja krikščionims spaudimas JAV. Floridoje už "zonavimo" pažeidimą šeima turės susimokėti 250 dolerių.
Kaip teigia Fox News, Šeinas ir Marlena Resindžer prie savo namo pakabino lentelę "Reikalinga malda (941) 484-4915". Jų namuose kas penktadienį 12 žmonių susirinkdavo studijuoti Bibliją. Už tai juos ir nubaudė, esą neturėjo leidimo, kad veiktų kaip maldos namai.

Garsioji dainininkė Ana German pasikrikštijo adventistų bažnyčioje

Garsioji sovietmečio dainininkė Ana German pasikrikštijo adventistų bažnyčioje, apie jos gyvenimą sukurtame seriale „Ana German: baltojo angelo paslaptis“ pasakojamas ir šis jos gyvenimo tarpsnis.
Beje, kūrėjai sužinoję, kad paskutinis dainininkės gyvenimo tarpsnis susijęs su noru tarnauti Viešpačiui ir krikštu septintos dienos adventistų bažnyčioje, kreipėsi į adventistus, kad padėtų autentiškai atkurti šią sceną. 

Nužudė energetinį vampyrą

Knygutės apie energijas, magiją ir horoskopus atrodo nekaltos, kol jų neima taikyti praktikoje.
Dvi moterys Ukrainoje nužudė 14-metį berniuką įsitikinusios, kad jis - energetinis vampyras. Beje, viena iš žudikių - jo paties motina Liubov (meilė), kita - jos sesuo Nadežda (viltis).  Berniukas buvo subadytas peiliu, ekspertai suskaičiavo apie 40 smūgių.
Dabar abi seserys dvynės gydomos psichiatrijos ligoninėje.
O žmogžudystės motyvas buvo tas, kad berniuko motina prisiskaitė literatūros ir norėjo nužudymo pagalba "susigrąžinti jėgas, kurias vampyras išsiurbė". Po egzekucijos kūną moterys susuko į plėvelę ir išmetė į sąvartyną. Kaip pasakojo žudikės, paklusnus berniukas netgi leido save surišti, kad padėtų motinai...

Sekmininkai švęs 100 metų jubiliejų

2012 m. rugsėjo 29 d. LR evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga švęs  Sekmininkų judėjimo Lietuvoje 100 metų jubiliejų, įvyksiantį  Vilniaus ETK bendruomenės Maldos namuose (Krivūlės 12, Vilnius).

      

Vokietijoje valdžia skųs išeinančius iš katalikybės

Įdomi situacija Vokietijoje. Išeinančius iš Katalikų bažnyčios valdžia perduos perauklėjimui vietiniams kunigams.
Vokietijos vyskupų konferencija suderino su Vatikanu naują pasitraukimo iš katalikų bažnyčios reglamentą, praneša РИА "Новости". Vatikanas patvirtino dokumentą pagal kurį bet kuris katalikas, pasaulietinės valdžios institucijoms pareiškęs, kad išeina, (tai labai įdomu, išeitų, kad pasaulietinė valdžia aktyviai patarnauja) automatiškai netenka teisės į sakramentus, tačiau tai nereiškia automatiško atskyrimo nuo bažnyčios.
Vatikanas įpareigojo vyskupas, kad kai jie gaus informaciją iš pasaulietinės valdžios, vietinis kunigas turi kuo greičiau nueiti pas tą pilieti ir pabandyti jį perkalbėti.  To pokalbio gali būti 3 išeitys: jei užsispyrėlis nesutiks grįžti, jis netenka kataliko teisių, jei grįš – bus atstatytas, o jei pareikš, kad netiki bažnyčios mokymu ar Dievu, tada kunigas kreipsis į vyskupą, kad pradėtų atskyrimo nuo bažnyčios bylą. Va taip – pakrikštijo dar kūdikį, o kai nori išeiti, pasirodo, į tave turi didelių teisių...
 Vokietijos katalikų bažnyčia dėl kunigų pedofilijos skandalo kas mėnesį netenka tūkstančių narių ir jų iki šiol mokėtos dešimtinės. Sakykim, 2010 m. Katalikų bažnyčią paliko 120 000 vokiečių. Ir išėjimo tempai auga, štai 2011 m. Freiburgo katalikų vyskupija pranešė, kad per kovo mėnesį išėjo 2711 narys, Rotenburgo - Štutgarto vyskupijoje 2676 žmogus. Kaip keičiasi dinamika įsiplieskus skandalui gerai matyti stebinti Rotenburgo - Štutgarto vyskupiją, kurią sausio mėnesį paliko 921, vasario 1011, o kovo jau 2676 žmonės.
Freiburgo katalikų vyskupijoje skelbiama, kad išėjusių skaičius patrigubėjo, palyginus su 2009 metais.
Toks vokiečių sprendimas skaudžiai atsilieps Katalikų bažnyčios finansams, nes išėjusieji nebemokės bažnyčiai dešimtinės. Vokietijoje žmonės, priklausantys Katalikų bažnyčiai, moką dešimtą visų pajamų dalį kaip bažnytinį mokestį, kurį surenka valstybė.

Pedofilijos siaubas Australijoje

Australijoje paskelbti Viktorijos valstijos duomenys apie katalikų dvasininkų seksualiai išnaudotus vaikus. Katalikų Bažnyčios dvasininkai Viktorijos valstijoje nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio lytiškai išnaudojo mažiausiai 620 vaikų. Tai yra oficialus skaičius, o teigiama, kad vien šioje valstijoje aukų skaičius gali siekti iki 10 000.
Viktorijos valstijos katalikų hierarchai nurodė šį skaičių per vietos parlamento posėdį. Tiesa, Australijos katalikų garbei reikia pasakyti, kad jie patys paskelbė šiuos duomenis ir nekaltino visuomenės ar nesigynė, kad čia bendra, o ne katalikų bažnyčios problema.  "Gėdinga ir sukrečiama, kad taip vaikus išnaudojo  katalikų kunigai, dvasininkai ir bažnyčių tarnautojai", - sakė Melburno arkivyskupas Denisas Hartas.
Tik reiktų pridėti, kad nors aukų skaičiuojama dešimtimis tūkstančiais, pagaliau imama pripažinti, tačiau nusikaltėliai-prievartautojai atkakliai toliau dangstomi, vos keletas katalikų dvasininkų nuteisti ir pašalinti iš tarnybos.
Pagal BBC

Meilė pranašui liejosi kraujo upėmis

Kuriozai Pakistane - penktadienį vyko visuotinė "Meilės pranašui Mohamedui diena".  Jos metu, pranešama, kad tikratikiai luposi kaip reikiant, pranešama, kad žuvusiųjų skaičius perkopė 10, daugybė žmonių sužeista. Ką čia ir bepridursi. 
Pagal mignews

Donnie McClurkin "Days of Elijah"

Šiek tiek gospelo.

"Hillsong" - Jesus I belive...

"Restauratorė" nori savo dalies iš bažnyčios

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.  Ironiška, bet nesena istorija, kaip aštuoniasdešimtmetė pensininkė Sesilija Himenes norėjo padėti mylimai bažnyčiai Ispanijos Borchos miestelyje ir ėmėsi savarankiškai restauruoti 19 a. freską,  netikėtai pasisuko kitu kampu. jei iki tol ta freska buvo niekam neįdomi, tai dabar žmonių minios veržiasi į bažnyčią, buvo įvestas net 4 eurų mokestis norintiems į ją patekti, buvo surinkta jau tūkstančiai eurų. Aštuoniasdešimtmetė pensininkė Sesilija Himenes norėtų savo dalies iš šių gėrybių, pinigus ji skirtų labdarai.
Pensininkė teigia, kad jau kiek atsigavo po šoko, kuris ją užgriuvo pasklidus istorijai.

Beje, kol restauratoriai tariasi, ar galima atstatyti freską, jau 18 000 žmonių pasirašė peticiją, kad pensininkės menas būtų neliečiamas.Va taip.

Stačiatikių dvasininkai išgelbėjo vaiką

Pamaskvėje atsitiktinai pro parką ėję stačiatikių dvasininkai parodė tikrą didvyriškumą, kai puolė į tvenkinį gelbėti vaiko, kurį įmetė į vandenį motina. Metų ir 3 mėnesių motina turbūt buvo nusprendusi nuskandinti, su ja buvo dar vienas ikimokyklinio amžiaus vaikas. Dvasininkai ištraukė vaiką iš vandens ir pristatė medikams, o kitą vaiką perdavė policijai, o motiną nuvežta į psichinių susirgimų ligoninę.

Verslininką policija suėmė už... abejingumą islamui

Pasirodo, būti musulmonu jau neužtenka, turi būti labai karštu musulmonu, nes kitaip dar suims. Pakistane verslininką policija suėmė už... abejingumą islamui. Haidarabado mieste demonstrantai prieš garsųjį filmą pareikalavo iš verslininko Hadžio Hano, kad jis uždarytų savo 120 parduotuvių kaip solidarumo ženklą. kai jis atsisakė, demonstrantai pareiškė, kad jis palaiko filmo kūrėjus, o ne savo religiją ir apkaltino piktžodžiavimu pranašui Mohamedui.
Nors policija neturėjo jokių įrodymų, spaudžiama minios ji suėmė verslininką.  Piktžodžiavimas Pakistane baudžiamas mirties bausme.

Alachas dukrą užmušė už norą dirbti

Pakistane per savaitę įregistruoti trys vadinamieji "garbės nužudymai". Jų aukomis paprastai tampa moterys. Pats žiauriausias atvejis - Pakistano Adialo miete, kur Alachas Dita kirviu užkapojo savo 32-metų dukterį Šaguftą. Kai ji pasakė, kad eis dirbti į grožio saloną, kur jai darbą pasiūlė šeimininkė, kur ji dirbo tarnaute, tėvas palaikė tai "šeimos garbės suteršimu", tą patį vakarą sumušė dukrą, o vėliau nuvedė į mišką, pririšo prie medžio ir sukapojo kirviu. Žmogžudystė įvyko stebint jaunesnei Šagufros seseriai.Policija žmogžudį sulaikė.

 Praeitą sekmadienį įvyko dar dvi moterų "garbės" žmogžudystės - vyras nušovė savo svainę, kai žmona pabėgo nuo jo pas tėvus, o kita moteris buvo nušauta savo vyro, kai įvyko konfliktas.

Malis – amputavę kojas davė naujų rūbų

Pasaulyje musulmonai protestuoja prieš esą mirtinai juos įžeidusį filmą, pašiepiantį islamą. Tačiau kai islamo vardu nukapojamos rankos ir kojos, kažkodėl musulmonų jausmų tai nė kiek neužgauna. Bent jau nesigirdi, kad kažkas protestuotų...

Pasaulį po truputį pasiekia žinios, kas vyksta šiaurės Malyje, kur valdo islamistai. Taikydami šariatą jie jau užmušė kelis žmonės, dabar atėjo eilė kitoms bausmėms pagal šį islamo įstatymą – žmonėms amputuojamos rankos ir kojos. Kalbėdamas iš savo ligoninės lovoje, jaunas žmogus, kurio rankų ir kojų dalys buvo amputuotos šią savaitę islamo grupės, sakė, kad  ta agonija, kuią jis patiria po amputacijos, nepanaši į jokį kitą skausmą, tai „privertė mane pamiršti viską."
Youssoufa Hamidou pasiskolino telefoną ir papasakojo pasauliui, ką jis išgyveno valdant islamo teisei. Jis yra vienas iš penkių pusbrolių, visi jie 20-ies, iš Fafa kaimo, jie buvo nuteistas šariato teismo amputacijai esą už apiplėšimus. O iš tikro jis priklausė milicijai, kuri kovojo prieš islamistus prieš jiems užimant šiaurinė Malio dalį.
  Amputaciją įvykdė su "Al Qaeda" susijusių sukilėlių grupė šiaurinėje miesto Gao dalyje. Tai rodo, kiek Malis pasikeitė vos per kelis trumpus mėnesius.
"Kai atėjo mano eilė, jie užrištos akis ir surišo dešinę ranką ir kairę koją virš kulkšnies, kad sustabdytų kraujotaką", - sakė Hamidou. "Staiga pajutau skausmą... Mano ranka nukirto, jie uždėjo kompresą... Labai greitai jie nupjovė kairę koją, jie taip pat uždėjo kompresą ant jo, kad sustabdytų kraujavimą. Tada jie sukėlė mus į mašiną ir nuvažiavome į ligoninę. "
25-metų amputuotasis pasakojo  savo istoriją "The Associated Press", ją patvirtina ir liudininkai. Ibrahim Toure sakė, kad jis kalbėjo su draugais Gao mieste, apie 750 km į šiaurės rytus nuo Bamakos, kai islamistai privažiavo ir liepė žmonėms susirinkti aplink.
"Mes supratome, kad jie ketina atlikti šariato bausmę, tačiau mes negalėjome įsivaizduoti, kas galėjo įvykti", - sakė Toure.
Minia bandė patekti į aikštę, bet kovotojai neleido. "Islamistai liepė mums eiti ne į aikštę, o likti už geležinių strypų, supančios ją... Mes pradėjome tikrai nerimauti, mes supratome, kad turi būti kažkas daugiau nei siaubinga ".
Toure stebėjo, kaip islamistai pririšo žmogų Nepriklausomybės aikštėje. Tada barzdotas Islamo teisėjas sakė pamokslą, tvirtindamas, kad toje teritorijoje šariatas bus taikomas.
"Jis sakė, kad plėšikams šariatas liepia nukirsti dešinę ranką ir kairę koją. Ir kad keturiems žmonėms jie jau galūnės nukirto. Mažas vaikas iš vieno iš automobilių atnešė maišą. Pamatėme, kad iš jo varvėjo kraujas", - sakė Toure.
Teisėjas sakė, keturių žmonių nukirstos rankos ir kojos yra maišelyje. Penktasis žmogus praras galūnes viešai, kad visuomenei tarnautų kaip pamoką.Tai buvo neįtikėtina", - sakė jis. Vienas iš gydytojų, kurie padėjo gydyti šariato aukas, sakė, kad islamistai iš pradžių atvyko į ligoninę ir paprašė medikų atlikti amputacijas.
"Mes kategoriškai atsisakėme", - sakė gydytojas.
Islamo policijos komisaras Gao mieste Mahamar Toure sakė, kad amputuodami galūnes „tik vykdė Dievo žodį, ir kad jie padarė viską, ką jie gali“.
Be to, jis tryško begaliniu gerumu ir nuoširdumu amputuotiesiems.
"Mes juos nuvežėme į ligoninę... Šiandien mes jiems davėme naujus drabužius. Mes juos paguldėme palatose, kur yra oro kondicionieriai. Vėliau duosime jiems pinigų kaip dovaną... Jie dabar musulmonai kaip mes. Jie yra mūsų broliai ".
Praėjusią savaitę Bamake, kuris vis dar kontroliuoja pietinę Malio dalį, vyriausybė paprašė 15 šalių karinės paramos išvyti islamistams. 

www.maghrebchristians.com/