Katalikybė - Mergelės Marijos kultas

Katalikybė - Mergelės Marijos kultas

NEKALTUMO SAVOKA

Yra Romos katalikų bažnyčios dogma teigianti, kad Mergelė Marija stebuklingai gimė be nuodėmės, kad prigimtinė nuodėmė, būdinga visiems Adomo palikuonims, Dievo malonės veikimo dėka buvo jai svetima, kad jos žmogiškoji prigimtis buvo tyra, kaip ir jos Dieviškojo Sūnaus.

Amžių amžiais ši mintis buvo gvildenama, kol devynioliktajame šimtmetyje tapo oficialiai patvirtinta. 1853 metų gruodžio 8 dieną popiežius Pijus IX išleido bulę, įtraukiančią šią dogmą į tikėjimo išpažinimą ir kaltinančią tuos, kurie abejotų ar prieštarautu tokiam teiginiui. Jei jau šitoks Mergelės gimimas buvo tiesa, tai kodėl prireikė aštuoniolikos šimtmečių jai patvirtinti?

Bet viena Rašto eilutė deda tašką. Ir tai yra įkvėpti žodžiai, kuriuos Marija pati ištarė su džiaugsmu savo širdyje, kuomet ją pasiekė žinia apie didžią garbę tapti mūsų Viešpaties kūniškąja motina. Labai džiaugdamasi ji sušuko:

,,Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju" (Lk 1:47).

Taigi, jei Marija, „palaiminta tarp moterų", turėjo Gelbėtoją, tai turėjo būti nuodėminga, kaip ir kiekvienas puolusios žmonių giminės narys.

MERGELĖS MARIJOS DANGUN ĖMIMAS

Būkime nuoseklūs; jei katalikai tiki, kad Mergelė Marija buvo be nuodėmės, tai mirtis negalėjo būti jos dalia, nes ,,atpildas už nuodėmę - mirtis". Taigi, jie skelbia, kad Marija stebuklingai be mirties pakilo į Dangų keturiasdešimt penktųjų metu rugpjūčio penkoliktą dieną. Neseniai (1950) popiežiaus konsistorijoje popiežius paskelbė Mergelės Marijos „Dangun ėmimą" bažnyčios dogma. Iki tolei katalikai galėjo tikėti tuo ar netikėti savo nuožiūra, bet dabar privaloma tuo tikėti, bijant ekskomunikavimo ir amžinų kančių pragare. Tai bent Roma! Nėra nei vienos eilutės Rašte nekaltumo, taip pat ir „ėmimo į Dangų" be mirties dogmoms paremti.

Visi Pauliaus laiškai buvo parašyti po keturiasdešimt penktųjų metų ir juose nėra nė užuominos apie šias išmones. Evangelija pagal Joną buvo parašyta daug vėliau už Pauliaus laiškus, dar daugiau, būtent apaštalui Jonui mūsų Viešpats rūpestingai patikėjo Savo kūniškąją motiną. Ir nėra nė žodžiu užsiminta apie jos nekaltumą ar ėmimą į Dangų be mirties.

Svarbiausia, kad Romos katalikų vadovybė išgalvojo objektą stabmeldiškam garbinimui. Tuo objektu tapo mūsų Viešpaties kūniškoji motina. Tuojau pamatysime, kaip toli šia kryptimi nuėjo katalikybė.

MERGELĖS MARIJOS GARBINIMAS

Katalikybė kalba apie hyperdulia, tai yra labai aukšto laipsnio garbinimą; tačiau menkesnį už latria - vieno Dievo garbinimą, betgi aukštesnį už dulia - šventųjų ir angelų garbinimą. Bet juk visa ko garbinimas, išskyrus vieną Dievą, yra griežtai uždraustas. Draudžiama garbinti net angelus (Kol 2:18).

Kai apaštalas Jonas savo Apreiškimo regėjime puolė į kojas angelui, norėdamas jį pagarbinti, tai buvo įspėtas:

„Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus liudijimo. DIEVĄ GARBINK!" (Apr 19:10).

Tuoj parodysime, kokiu subtiliu keliu įteigiamas Mergelės Marijos garbinimas jaunimui. Tėvas Chiniquy užrašė savo įspūdžius, patirtus vaikystėje.

„Kartą kunigas tarė man:

- Stokis, mano vaike, atsakysi į daugelį svarbių klausimų, kurių turiu tave paklausti.

Atsistojau.

- Mano vaike, - tarė jis, - kai namuose kuo nors nusikalsdavai, kas pirmasis tave bausdavo - tėtis ar mama?

Akimirką pasvyravęs atsakiau:

- Tėtis.

- O dabar, mano vaike, pasakyk, kas griežčiau bausdavo tave - tėtis ar mama?

- Tėtis, - atsakiau nesvyruodamas.

- Toliau, kuomet nusipelnydavai bausmės, ar kas stodavo tarp tavęs ir tėvo rykštės?

- Taip, - atsakiau, - labai dažnai mama ateidavo ir ne kartą išgelbėdavo mane nuo griežtos bausmės.

- Dar vienas klausimas. Kada tavo tėtis būdavo beateinąs tavęs lupti, ar nepuldavai kam nors į rankas, siekdamas išvengti bausmės?

- Žinoma, pone, būdamas kaltas dėl ko nors, ne kartą puoliau prie savo mamos, matydamas tėtį, ateinantį manęs lupti. Ji maldaudavo atleidimo man, ir taip gražiai, kad dažnai išvengdavau bausmės.

- Gerai atsakei, - tarė kunigas.

Paskiau, atsigręžęs į vaikus, jis tęsė:

- Brangūs vaikai, Danguje jūs turite Tėvą ir Motiną. Tėvas yra Jėzus, o Motina yra Marija. Nepamirškite, kad motinos širdis yra visada švelnesnė ir nuolaidesnė už tėvo širdį. Dažnai jūs įžeidžiate Tėvą savo nuodėmėmis, įpykinate Ji. Kas tuomet atsitinka Danguje? Tėvas ima rykštę, norėdamas jus nubausti. Dievas grasina sunaikinti jus savo trenksmingu perkūnu, atveria pragaro vartus, trokšdamas įmesti ten nusidėjusius vaikus. Ir jūs seniai būtumėte prakeikti, jei Danguje nebūtų mylinčios Motinos, kuri nuginkluotų piktą ir įnirtusį Tėvą. Kuomet Jėzus nori bausti jus už tai, ką užsitarnavote, geroji Mergelė Marija skuba Jį raminti. Marija atsistoja tarp Jėzaus bei jūsų ir sutrukdo smogti. Ji kalba užtardama ir prašo jums atleidimo, kuri ir laimi."

Vienintelis tinkamas būdvardis šio mokymo apibūdinimui yra ŠETONISKAS. Baisu, kai taip apgalvotai teršiama jaunuomenės galvosena tokiomis visiškai klaidingomis mintimis. Juk mūsų Gelbėtojas, būdamas žemėje, pasakė: ,,Leiskite vaikučiams eiti pas Mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė" (Lk 18:16).

Turėdamas omeny šį mokymą, Kardinolas Manning gyrėsi, kad jei kunigai taip mokys jaunimą nuo mažų dienų, tai visą likusį* gyvenimą žmonės bus atsidavę Romos katalikybei.

Gelbėtojo širdis šiandien, kuomet Jis yra Dievo soste, tebėra tokia pat švelni, kaip ir tada, kai Jis vaikščiojo po Palestinos miestus, kaimus ir laukus. Nė vienas, atėjęs pas Jį su sielvartu šioje žemėje, nebuvo atstumtas. Nė vienas, ateinantis pas jį šiandien, nebus atstumtas, nes Jėzaus širdis yra tokia pat mylinti dabar, kaip ir anuomet. Tvirtinti, kad Marijos širdis yra labiau mylinti, negu mus laiminančio Viešpaties, yra tikrai šventvagiška.

Deja, katalikybė Mariją garbina labiau negu Kristų. Dr. Wylie rašo:

,,Marija ir Kristus vienodai garbinami. Jos garbei yra statomos bažnyčios; pilnos maldininkų, jos šventovės praturtinamos jų dovanomis ir puošiamos jų įžadų aukomis. Marijai besimeldžiantys kreipiasi į ją, tarsi į Dievą, ir prašo palaiminimų, kaip iš galinčios juos suteikti. Marijos garbintojai išmokyti maldų „Pasigailėk mūsų, geroji Motina" ir „Geroji Motina, saugok mus nuo visokio pikto". Jai skirtos penkios kasmetinės šventės, palaikančios garbintojų pasišventimą. Katalikiškuose kraštuose aušra yra pasitinkama himnais Marijai, dieną vėl giedama jos garbei, o diena palydima `Ave, Marija'." < 33 >

Ji vadinama vardais, įžeidžiančiais mūsų Gelbėtoją, nes kai kurie tinka tik Jam vienam. Pateiksime keletą:

Nuodėmingųjų Paguoda,

Dangaus Vartai,

Aušros Žvaigždė,

Dangaus Karalienė,

Karalienė be gimtosios nuodėmės pradėtoji,

Sandoros skrynia,

Karalienė Apaštalų.

Štai šv. Bernardo pamokymo santrauka iš katalikų bažnyčios brevijoriaus:

„Reikalingas tarpininkas Tarpininkui Kristui. Ir nėra naudingesnio mums tarpininko už Mariją. Ko žmonėms taip drebėti artinantis Marijai? Nėra nieko šiurkštaus ir baisaus

joje.^°

Dwyerio „Katalikų tikėjime" randamas toks šventvagiškas teiginys: „Dievas nesiuntė Savo Sūnaus, kol nepaprašė Marijos sutikimo."

Visa tai yra priskiriama vargšui puolusiam kūriniui, labai išaukštintam būti mūsų Viešpaties kūno motina, nors nuodėmingam, reikalingam savo Sūnaus išgelbėjimo, įvykdyto Jo gėdos mirtimi ant kryžiaus. Jos kaulai guli kape jau daugiau kaip devyniolika šimtmečių. Visas šis Marijos garbinimas yra tuščia šventvagiška srovė, paprasčiausiai kalbama į orą. Ji negali pasiekti ir nepasiekia Dangaus.

(Bus daugiau)

Iš poleminės knygos "Ar Romos katalikybė yra Dievo bažnyčia?"