ketvirtadienis, rugsėjo 30, 2010

S.Adeladža - toliau mėtyti akmenis ar ištiesti ranką?


Fondo «Духовная дипломатия» prezidentas Michailas Morgulis bloge invictory.org. išdėstė iki šiol negirdėtą poziciją. S.Adeladžai patekus į sunkią situaciją nuo jo busigręžė daug bendražygių, ne vienas tarnautojas paskubėjo nuo jo atsiriboti ir net išstojo su kaltinimais...
"Turiu Adeladžos kompleksą - kai Sandėjų prisimenu, tampa sunku, tarsi būčiau padaręs nuodėmę ir jaučiu priekaištingą kūrėjo žvilgsnį - drasko mūsų brolį". - rašo prezidentas.
Toliau Michailas Morgulis rašo:"Būtent, drasko mūsų brolį, žinoma, kaltą dėl kažko, bet drasko visų pirma už tai, kad jis - pastorius, už tai, kad įkūrė didelę protestantų bažnyčią, už tai, kad mes visi esame viename Kristaus kūne. O nuo kūno lengiau atkąsti gabalais. Drąsko jį už tai, kad su daugiatūkstantine bažnyčia darė didelius socialinius projektus ir pagalbą, tokią kurios nedarė kitos bažnyčios, už tai, kad jo bažnyčia veikė politikus ir jie patirdavo Dievo baimę.
Bet šiandien niekas to prisiminti nenori, nes nenori mirti, niekas nepasako:"Užtariu tave, nors tu ir kaltas, tu - mano brolis, ir tu - žmogus. Štai ir galvoju, kas mes tokie, kad prisimenam tik nuodėmę, o pamirštam meilę.Reikia žudyti nuodėmę, o gelbėti žmogų. Tai - Kristaus valia. Kas be nuodėmės - meskite į jį dar vieną akmenį, bet geriau - ištieskite ranką".

6 komentarai:

judas rašė...

Visa,ka jis dare,-dare be Dievo.Tai ir yra tragiskiausia.Juk visa,kas daroma be Dievo- ne del Dievo...ir visa tai turi griuti.

Linas rašė...

Kiek ir kaip darė taip vienareikšmiškai irgi neteigčiau. Visko ten buvo, bet vėlgi puikybė ir išdidumas paėmė viršų ir perkreipė. Šiuo atveju man patinka Mogulio pasisakymas, kad reikia matyti, kas ir ką darė, ir patiems akmenukus į šalį pasidėti. Kritikuoti buvo laikas, kai Adeladža aukštumoj buvo, bet tada visi bijojo, o va kai parkrito, tuoj sušoko kaip maitvanagiai pribaigti jau gulintį. Brolis būna ne tik tada, kai jis pavyzdingas, bet ir tada, kai išsipurvina.

judas rašė...

Na,yra tokia beda,kai uz baznycios vairo atsistoja tokie asmenys kaip Adeladza,-gero nelauk.Neteisiu jo,-jo teisejas Viespats,bet tokie asmenys pridaro daug daugiau zalos,negu naudos.Tokiu tarnautoju ir ju tarnavimu griuvimai tolygus cunamio bangai,kuri pasiglemzia daugeli gyvybiu...-siuo atveju daugelio sielos buvo suzeistos,ir kas jomis pasirupins?Kas atsakys uz tai?Kodel Morgulis apie tai nekalba?Ar jam rupi tik Adeladza,ir norisi vel ji prikelti tarnavimui?

Olgerdas rašė...

Jei galima, ikisiu trigrasi:). Mano galva, Adeladzai labai praverstu pasedeti biski zonoj uz finansinius nusikaltimus- jo gi paties gerovei. Biski pamastytu, apsispakajintu ir galbut iseitu is ten kitoks zmogus. Esu tos nuomones, kad krikscionims verta kartais srebti savo paties privirta kose, nes tai gali juos pakeisti.... Jei atpildo uz piktus darbelius nebuna, zmogelis dazna karta nepasimoko ir dar labiau uzriecia nosi.

Linas rašė...

Biblija sako"Prakeiktas kiekvienas, kuris pasitiki žmogumi". Kaltas tiek jis, tiek ir tie nusivylusieji, nors visos sutuacijos nei žinau, nei žinoti nenoriu. Bet kuri bažnyčia, kuri pasitiki aklai žmogumi yra pavojingoj vietoj. Tada viskas priklauso tik nuo to žmogaus asmeninių savybių, o tai ne NT krikščionybė, todėl kaltė yra abipusė, mokėti tenka irgi abiem pusėm, nėra čia ko stebėtis. Tačiau esmė ne ta,kad nustatyti kaltus ir nubausti, esmė yra kitur, kaip mes toliau žiūrim į tą, kuris nukrito. Pas mus viena moteris prasigėrė, vaikus išmėtė. , dabar bando prikišti ir sugėdinti, kad tai "jūsų", sakom "mūsų sesuo". Neteisinam ir neužjaučiam, nors ji ir ne su mumis šiuo metu, bet ir neišsiginam - mes kartu laužėm duoną.

Olgerdas rašė...

Na, yra ir pas mus idomiu pavyzdziu- vienas zmogus pvz kelis metus buvo tvarkdarys- dabar jau kelis metus gyvena nakvynes namuose, retkarciais su zmona ji aplankom, bet jau ilga laika jo gyvenimas yra toks pat(uz ausu gi zmogu netempsi jei pats nenori). Taigi likimai skirtingi... Taciau ne kiekvienu atveju sutikciau, kad prisidirbes zmogus yra brolis ir saviskis, nes yra visokiu siais laikais. O del Adeladzos tai isvis nepajmios kas per zmogus- gali asarele graudzia praliet ir cia pat gali meluoti i akis ir neraudonuot, prisipazint ir tai negali... Na, Dievas jam teisejas tuomet...