Daug gražių žodžių jau pasakyta apie Velykas, atrodo, ką čia ir bepridursi. Tiesiog greitame amžiuje esame įpratę viską daryti greitai – maistas, dažai, gėrimai - iš parduotuvės, viskas supakuota, atsilupi, išsidėstai, na ką nors dar išsikepi, prasiverdi, - prie stalo, ir jau šventė sutikta. Išmokyti esame šventes sutikti ir joms pasiruošti greitai ir neskausmingai. Ne Velykos, o tiesiog pakuotė iš greito maisto restorano. Tuo tarpu žydai, kurie ir dabar švenčia Velykas pagal jiems nurodytą būdą, turėjo gerokai paprakaituoti, Biblija sako:”Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas”.
Pirmiausia šeima įsigydavo avinėlį, jį laikydavo 14 dienų, papjaudavo, o mėsą valgydavo keptą ant ugnies, su nerauginta duona ir karčiomis žolėmis.Žodžiu, procesas ilgas ir nelabai estetiškas. Beje, ir pats valgymas nebuvo toks, kaip pateikiama kulinarijos žurnaluose kalbant apie šventinį stalą. Biblija sako:”Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę, laikydami lazdą rankoje; tai Viešpaties Pascha. Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio. Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis, išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui”. Išėjimo 12 skyrius.
Aišku, mūsų tradicijos kitokios ir gyvename kitaip, tačiau net ir vieną dieną, ką ten septynias, švęsti tampa kančia. Viską atperka maistas ir laisvas laikas. Įsivaizduokim, kaip reaguotume į šventę, jei reikėtų valgius valgyti apsiavus, paskubomis ir dar su karčiomis žolėmis? Kaip reaguotume, jei visą savaitę užuot kaspstęsi sode ar darže turėtume tik švęsti, bendrauti su žmonėmis, galvoti, t.y. nedirbti jokio darbo, o jei dar ir televizorių atimtų?
Manau, kad retas iš mūsų žinotų, ką per tas 7 dienas veikti. Žydams Pascha yra perėjimas – jie mini laiką, kai Dievas perėjo vietovę, kur jie gyveno, o jie perėjo iš vienos šalies į kitą. Menka paslaptis, kad beveik visos šventės Lietuvoje naudojamos pagal vieną paskirtį – ką nors padaryti daugiau, susitvarkyti namus ir t.t.
Tačiau šiemet, galvoju, gal išties nieko nedarykime, bent jau tas dvi dienas, užtektinai dirbome ir net prisidirbome. Dar vis gajus stereotipas, kad kuo daugiau dirbsime, tuo daugiau turėsime. Juk lietuvio tingėjimu apkaltinti negalima, dirbo visi, stengėsi, triūsė, o kas liko krizei atėjus? Gal sakau, kartais reikia sustoti ir visai nedirbti, kad žinotum, ką reikia daryti. Manau, kad jei tinkamai išnaudosime šitą laiką švęsdami Velykas, tamsių dėmių ateities peizaže bus kur kas mažiau.
Linksmų Velykų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą