Ambasadorius priminė, kad buvo laikai,
kai lietuviai ir ukrainiečiai gyveno vienoje valstybėje – Lietuvos didžiojoje
kunigaikštystėje. „Tai buvo įtakinga valstybė viduramžių Europoje. Mes iki šiol
tai prisimename. Buvo ir sunkių laikų mūsų tautoms, mes juos taip pat
prisimename. Holodomoras - yra vienas iš
tų tragiškų įvykių. 8-10 milijonų mirė iš bado. Tai baisu, nes jie mirė ne
todėl, kad vyko karas, o kad bolševikų vyriausybė nusprendė išnaikinti tautą“,-
sakė ambasadorius.
V. Žovtenko sakė, jog atmintis apie holodomorą
ukrainiečių sąmonėje buvo gyva ir tarybiniais laikais, nors tarybinė propaganda
stengėsi ištrinti tuos siaubus iš tautos atminties. Ambasadorius pasakojo,
kad apie šį genocido faktą jis išgirdo
pirmiausiai iš tėvo. “Mano tėvui buvo 10 metų, kai atėjo holodomoras. Problema
buvo ta, kad kariniai daliniai apsupdavo kaimus, maisto būriai atimdavo
absoliučiai visas maisto atsargas ir niekam neleisdavo iš jų išeiti, kol žmonės
išmirdavo. Kas bandydavo pabėgti, tą sušaudydavo. Todėl ir žinios buvo
skurdžios, nes retam pavykdavo ištrūkti. Man tėvas pasakodavo, kaip jis
naktimis eidavo į laukus rinkti maisto. Nešdavo namo tai, ką rasdavo”,-
pasakojo V. Žovtenko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą