Vietoj šermenų – Dievo šlovė

Kazachijoje gyvenanti buvusių musulmonų Saros ir Sultano Sutaboldijevų šeima prieš trejus metus išpažino Jėzų kaip gelbėtoją. Per tą laiką šeima savo akimis matė ne vieną stebuklą.Tačiau didžiausias jų dar laukė…Pirmoji įtikėjo Sara, po kiek laiko Jėzų išpažino ir jos vyras. Po ilgų maldų krikščionėmis tapo ir dvi jų dukros, marčia ir vienas sūnus. Užsispyrusiu musulmonu liko tik vienas sūnus, kuris, nusipirkęs butą labai prašė, kad tėvas atliktų musulmonišką buto palaiminimo apeigą su Korano skaitymu. Tėvas ilgai atsisakinėjo, bet galiausiai nusileido sūnui. Praėjus porai dienų po šių apeigų ypač paaštrėjo sena Sultano liga – astma, kurios priepuoliai kartojosi kiekvieną dieną. Vieno priepuolio metu iškviesta dar padėjo, tačiau kitą dieną Sultanas krito ir prarado sąmonę. Sara, kuri pagal specialybę yra medikė pulmonologė, neužčiuopė pulso, neaptiko kvėpavimo – Sultano kūnas pamėlo. Drauge su dukterimis Sara meldėsi, kad Sultanas prisikeltų, surišinėjo mirties dvasią, meldėsi, kad artimieji jos nesmerktų už tikėjimą Jėzumi, nes ji visą laiką tikėjo, kad Jėzus išgydys Sultaną. Medikai atvyko tik po valandos ir konstatavo, kad Sultanas mirė, buvo iškviesta dar viena brigada kuri dėl visa ko atliko elektros šoką, ir Sultanas po kurio laiko atgavo sąmonę.Garsas apie Sultano mirtį jau buvo pasklidęs ir žmonės jau ėjo pareikšti užuojautos, bet būdavo pritrenkti, išvydę Sultaną gyvą. Labiausiai šis įvykis paveikė Sultano sūnų, kuris visą laiką klūpėjo prie tėvo kūno ir jį apverkė. Stebuklingas prisikėlimas tapo persilaužimo momentu jo gyvenime.Pats Sultanas pasakoja, kad tuo metu, kai gydytojai triūsė prie jo kūno, jis pateko į tamsų kambarį, kuriame buvo daug lavonų. Prieš jo valią per lavonus jį vedė kažkokie žmonės. Kai jis šaukėsi Jėzaus, išvydo ugnies stulpą, o vedusieji jį išnyko, ir jis sugrįžo į sąmonę. Tuoj pat jis ėmė dėkoti Jėzui už gyvenimą, visai nekreipdamas dėmesio į susirinkusiuosius. NewLife