KĄ ŠVENTASIS RAŠTAS SAKO APIE ROMOS
KATALIKYBĘ?
(Tęsinys iš "Ar Romos katalikybė yra Dievo bažnyčia?")
Ar Šventajame Rašte
užsimenama apie Romos katalikybę? Atsivertęs Biblijos pabaigoje esantį
Apreiškimo septynioliktąjį skyrių skaitytojas ras tai, ką kažin ar galima
priskirti kam nors kitam. Išskirsime kelis dalykus ir palyginsime juos su Romos
katalikybe. Pamatysime, kaip jie tinka vienas kitam ir nepalieka mums abejonės,
kad dalis Apreiškimo skirta Romos katalikybei, o ne kam nors kitam.
Pradėsime nuo kvietimo:
„Eikš, parodysiu tau teismą didžiosios
ištvirkėlės, sėdinčios ant daugelio vandenų" (Apr 17:1).
Čia esame kviečiami
simboline kalba. Minima moteris apibūdinta kaip „didžioji ištvirkėlė".
Kitoje eilutėje aprašytas jos nuodėmių gausumas. Moteris yra apkaltinta
paleistuvavimu su žemės karaliais ir tuo, kad nuo jos ištvirkavimo vynu
pasigėrė žemės gyventojai.
Apaštalas Jokūbas
kalba mums apie tai, kas gi iš tikrųjų yra dvasinė paleistuvystė. Dievo Dvasia
ima šios baisios kūniškos nuodėmės įvaizdį tam, kad išreikštų Dievo
pasibjaurėjimą Bažnyčia, ieškančia sutarimo ir draugystės su pasauliu.
Raštas pasisako griežtai:
„Jūs, svetimautojai
ir svetimautojos! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei
su Dievu? Taigi, kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu"
(Jok 4:4).
Labai gerai žinoma,
kad Roma visada siekė viešpatauti tautoms, laikydavo savo rankose politinę ir
dvasinę valdžią. Šiuo metu popiežius yra aukščiausias Vatikano miesto valdovas,
laikantis save aukštesniu už pasaulio prezidentus ir monarchus. Jo
iškilmingumas ir rūmai visiškai nepanašūs į kuklią Jėzaus padėtį, mat Jis
neturėjo kur galvos priglausti, gyvendamas kūne. Romos katalikybė yra
vienintelė krikščioniška organizacija, siekianti politinės valdžios tam, kad
geriau galėtų skleisti savo dogmas tautose. Roma yra tikrai kalta dėl
begėdiškos dvasinės paleistuvystės.
Ar didžioji
ištvirkėlė nesėdi ant daugelio vandenų? Ar KATALIKYBĖ, o tai reiškia VISUOTINE,
nėra išdidus vardas, kuriuo ji pasivadino? Ar nesididžiuoja ji turinti pasekėjų
visuose pasaulio kraštuose, ypač milijonus garbintojų Europoje ir Amerikoje?
Nėra kitos tokios krikščioniškos organizacijos.
Mums kalbama, kad ši
didžioji ištvirkėlė pilna prakeiksmo vardų. Popiežius drįsta vadinti save
Kristaus vietininku, pasaulio šviesa, šlovės karaliumi, Judo padermės atžala -
vardais, skirtais tik vienam mūsų Viešpačiui. Jau esame išvardiję keletą
šventvagišku vardą, duotų Mergelei Marijai, katalikų vadinamai nuodėmingųjų
užtarėja bei gynėja, Dangaus vartais, Švenčiausiąja, Maloningiausiąja. Ar
vardai, pateikti šiame sąraše, nepriklauso tik mūsų Viešpačiui?
Štai ką skaitome šioje ištraukoje:
„Šv. Bernardo sapne,
kuris atvaizduotas Milano bažnyčios altoriaus paveiksle, matomos dvejos
kopėčios, kylančios į Dangų. Vienų kopėčių viršuje stovi Kristus, kitų -
Marija. Visi, bandantys įeiti į Dangų Kristaus kopėčiomis, patiria nesėkmė -
krenta žemyn. Nei vienas, kylantis Marijos kopėčiomis, nepatiria nesėkmės.
Mergelė, siekdama pagelbėti, ištiesia savo ranką, ir tai padeda pretendentams
lengvai pakilti." < 45 >
Ištvirkėlė Apreiškimo
septynioliktajame skyriuje apsirengusi purpurinės ir skaisčiai raudonos spalvos
rūbais. Ar nieko neprimena jums katalikų kardinolų raudonos kepuraitės ir
mantijos, o taip pat katalikų kunigų liturginių rūbų purpurinė spalva, kuri ir
šiandieną tebėra mėgstama? Toliau skaitome, kad paleistuvė buvo pasipuošusi
auksu, brangakmeniais ir perlais. Nuėję į daugelį šventyklų pamatysime Mergelės
Marijos ir šventųjų atvaizdus, išpuoštus auksu, sidabru ir brangakmeniais.
Esame girdėję
pasakojimą apie vieną viduramžių popiežių, parodžiusį Michelangelui Vatikano
turtus, tarp kita ko ir didžiules aukso, sidabro bei brangakmenių parodas.
Mandagiai šypsodamasis popiežius tarė: „Matote, Bažnyčia negali, kaip
pirmaisiais amžiais, sakyti: `Sidabro ar aukso aš neturiu'." „Bet taip pat
ji negali pasakyti: `Stok ir vaikščiok'," - buvo greitas ir taiklus
atsakymas, leidžiantis suprasti dvasinės jėgos stoką katalikybėje.
Toliau skaitome apie
aukso taurę moters rankoje, pilną ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų. Roma
plačiai garsėja ne tik dvasine paleistuvyste, bet taip pat skandalais dėl
kunigų celibato nesilaikymo, pernelyg gerai žinomų, kad juos galima būtų
paneigti. Istorijoje yra faktų, liudijančių, kad net popiežiai tuo nusidėjo.
Apie popiežių Paulių
III (bažnyčiai vadovavo 1534-1549 metais) skaitome:
,,Šis `Kristaus
vietininkas' užuot susigėdęs dėl savo nedorybių, puikavosi jomis prieš pasaulį.
Savo nesantuokiniam sūnui Leviui jis suteikė Parmos ir Piacenzos kunigaikščio
vardus, o du savo mokyklinio amžiaus vyresniuosius sūnus aprūpino, paskirdamas
juos kardinolais, kai šie teturėjo penkiolika ir keturiolika metų. Del Monte
kardinolas Julius III, pirmininkavęs vietoje Pauliaus III Trento susirinkime,
tapo kardinolu dar būdamas berniuku. Popiežius atsivedė jį į savo namus, tenkindamas
savo užgaidą matyti šį vaidinant, o ir vėliau jį įdarbino nešioti jo beždžionių
namelį. Tokių tad buvo žmonių, tvarkiusių krikščioniško tikėjimo
reikalus."
Toliau Biblijoje skaitome:
„Mačiau tą moterį girtą nuo šventųjų ir
Jėzaus liudytojų kraujo" (Apr 17:6).
Žvelgiant į istoriją
plačiai, tai gali tikti tik Romai. Kas labiausiai persekiojo krikščionis, jei
ne Roma? Apie tai parašytos knygos. Kas nėra girdėjęs apie Šv. Baltramiejaus
naktį ?
„Prancūzijos
protestantų vadovai buvo Karaliaus pakviesti į jo sesers vestuves. Jiems
iškilmingai buvo duota priesaika ir užstatas, žadant užtikrinti saugumą.
Nežiūrint to, Šv. Baltramiejaus šventės vidurnaktį (1572 rugpjūčio 21 d.) prasidėjo
jų skerdynės. Buvo nužudyta dešimt tūkstančių hugenotų - vyrų, moterų ir vaikų,
įskaitant penkis šimtus aristokratų. Jų subjaurotus kūnus metė į gatves,
grioviai buvo pilni kraujo. Skerdynėms ruoštasi ne tik Paryžiuje, bet ir
kituose miestuose. Pagal Sully įvertinimą apsiginti negalėjusių aukų buvo
septyniasdešimt tūkstančių. Kai karalius Charles IX vėliau, apgailestaudamas
dėl savo baisios kaltės, siekė ją palengvinti, išgalvodamas hugenotams
kaltinimus dėl politinės konspiracijos, `Kristaus vietininkas' peikė jo
atgailą, giedodamas TE DEUM ir liepdamas minioms džiūgauti dėl baisaus
nusikaltimo. "
Kai Romą pasiekė
žinios apie skerdynes hugenotų, kuriuos kaltino tik tuo, jog jie buvo
protestantai ir skaitė Bibliją, tai Romoje buvo surengta šventė. Popiežius
Grigalius XIII procesijos metu ėjo į visas bažnyčias ir aukojo padėkos maldas
prie kiekvieno šventojo relikvijų.
Kas nėra girdėjęs
apie baisiąją inkviziciją? Ji kilo Europoje: Italijoje, Ispanijoje,
Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Bohemijoje ir išplito iki Sirijos bei
Indijos. Skaitome: „Inkvizicijos aukos buvo gaudomos paprastai vidurnaktį.
Šventojo sosto artimi draugai apsupdavo namo duris, pašnibždėdavo juos
pasiuntusio teisėjo vardą. Namo gyventojai, sukaustyti siaubingų žodžių,
išduodavo savo brangiausius giminaičius be gailesčio. Sugautas asmuo būdavo
siunčiamas į kalėjimą, paprastai esanti po žeme. Jis nežinodavo savo
kaltintojo. Žmogui nebūdavo pasakoma, kokį nusikaltimą padarius jis įtariamas.
Ir kuomet kaltinamasis-atsisakydavo prisipažinti kaltu,
inkvizitoriai jį baisiausiai kankindavo... Nė vieno kaltinamojo žodžio žmogus
nežinodavo net tada, kai jį vesdavo į viešą inkvizicijos akto įvykdymą. Pirmą
kartą apkaltintasis juos perskaitydavo išrašytus ant savo drabužių, jau
ruošiant kartuves ar laužą susidorojimui su juo."<48>48>
Po inkvizicijos įsteigimo tryliktajame
amžiuje iki jos panaikinimo Ispanijoje devynioliktajame amžiuje šimtai
tūkstančių žmoniūų buvo nukankinti ir nužudyti, o dažnai sudeginti gyvi.
Katalikybė mažai
tepasiketė ir dvidešimtajame šimtmetyje. Ji nedrįsta žengti per toli protestantiškuose
kraštuose dėl visuomenės nuomonės ir kitų valstybių požiūrio, bet nedrąsiose
valstybėse, kuriose yra įsigalėjusi Romos katalikybė, jūs aptiksite
persekiojimo atvejų. Pateiksime pavyzdį, kas atsitiko 1959 metais Kolumbijoje,
kur La Platoje protestantai pradėjo statyti maldos namus:
,,Tuo laiku
parapijos kunigas tėvas Jose Ovies ir vyskupas Gerardo Martinez pasisakė prieš
statybą. Jie sukurstė žmones prieš protestantus. Dėl to buvo žiauriai užpulta
protestantų nuosavybė rugsėjo mėnesį. Tėvo Ovies žodžiai: `Laikas mano sekėjams
nuspręsti, ar mes toleruosime protestantų maldos namų statybą La Platoje'.
"
Katalikų apologetai
įtikinėjo, kad protestantai degino Romos katalikus Angliją valdant karalienei
Elzbietai. Tai tiesa, bet su didelėmis išlygomis. Jie nebuvo deginami dėl to,
kad buvo Romos katalikai. Priežastis ta, kad šie surengė sąmokslą, nukreiptą prieš
valstybę ir jos saugumą. Jie buvo nubausti už tėvynės išdavimą. Katalikai
negali nukreipti dėmesio į nieką kitą, kai kalba eina apie Baltramiejaus
nakties skerdynes, apie Inkvizicijos siaubus: nykščių išsukiojimus, skriemulius
sąnarių išnarinimui (vadinamus corda - kankinimų karaliene); veglia, panašia į
kalvio priekalą, su smaigaliu viršuje, nešančia geležinę mirti; nuleidžiamas
duris ir taip toliau. Protestantiškuose kraštuose katalikai nepersekiojami dėl
jų religijos išpažinimo, jei jie nepažeidžia krašto, kuriame gyvena, įstatymų.
Galų gale, didžioji
ištvirkėlė yra matoma sėdinti ant septynių kalvų. Dabar visi žinome, kad Roma
garsėja kaip ,,miestas ant septynių kalvų". Ir tai taip pat padeda
atpažinti Romą, atvaizduotą šiame skyriuje. Ar nenuostabu, kad Dangiškojo
įkvėpimo plunksna taip baisiai vaizduoja didžiąją ištvirkėlę?
„Ant jos kaktos buvo
užrašytas vardas, paslaptis: `DIDŽIOJI BABELĖ, IŠTVIRKĖLIŲ IR ŽEMĖS ŠLYKŠTYBIŲ
MOTINA" (Apr 17:5).
1 komentaras:
Sveiki visi, tai puikus liudijimas, kuriuo privalau pasidalinti. Niekada netikėjau burtais ar magija, kol nesutikau daktarės Ogalos. Po 3 metus iširusios santuokos žmona paliko mane su dviem vaikais. Beveik nusižudžiau, buvau emociškai palūžęs. Dėka burtų leidėjo, vadinamo dr. Ogala, kurį sutikau internete. Vieną ištikimą dieną, naršydama internete, radau daugybę atsiliepimų apie būtent šį ratuką. Vieni žmonės tikino, kad jis sugrąžino savo buvusį mylimąjį, kiti tikino, kad jis atstatė jų gimdą, išgydė vėžį ir kitas ligas, kiti tikino, kad jis gali užburti, kad sustabdytų skyrybas. Aš taip pat susidūriau su vienu konkrečiu liudijimu, tai buvo moteris, vadinama Sonia, ji paliudijo, kaip jis sugrąžino savo buvusį mylimąjį per mažiau nei 2 dienas, ir pasibaigus liudijimui ji atsisakė jo el. Pašto adreso (Drogalad02@gmail.com) . Perskaičiusi visus šiuos atsiliepimus, nusprendžiau pabandyti. Aš susisiekiau su juo jo elektroniniu paštu ir paaiškinau jam savo problemą. Vos per 48 valandas mano žmona grįžo pas mane. Mes išsprendėme savo problemas ir esame dar laimingesni nei anksčiau. Daktaras Ogala yra tikrai talentingas vyras, aš nesiruošiu nustoti jo skelbti, nes jis yra nuostabus žmogus. Jei turite problemų ir ieškote tikro sprendimo ir tikro rašybos ratuko, kuris už jus išspręstų visas jūsų problemas, susisiekite su dr. Ogala su jo galiomis. Jis gali paversti jūsų svajones realybe.
.................................
Tai taip pat gali jums padėti:
1. Grąžinkite savo vaikiną ar draugę
2. Grąžinkite savo vyrą ar žmoną
3. Laimėkite loteriją ir akciją biuruose
4. Padėkite pastoti, jei jums reikia kūdikio
5. Visiškai išgydyti bet kokią ligą susisiekite su juo dabar: „Hangout“: drogalaspells@gmail.com, el. Paštas: Drogalad02@gmail.Com .. galite paskambinti / „WhatsApp“ naudodami šį mobiliojo telefono numerį +2347049668119
Rašyti komentarą