Pamokslaus Radiantas Didla

Sekmadienį Anykščiuose „Puntuko“ viešbutyje 15 valandą pamokslaus pastorius iš Indijos Radiantas Didla.

Jau keletą metų Lietuvoje gyvenantis R.Didla atvyks su žmona Diana ir vaikais. Radiantas ir Diana susipažino JAV studijuodami Biblijos koledže, o vėliau persikėlė gyventi į Lietuvą. Susitikimą rengia Anykščių krikščionių bažnyčia.
R.Didla papasakojo savo šeimos istoriją - jo tėvas buvo kariškis, laikėsi induistų tradicijų, kurios priimtos Indijoje, garbino daugybę dievų. Ir štai vieną naktį jo tėvas pamatė viziją - jo garbinti dievai atėjo ir išsirikiavo vienoje kambario pusėje. Jis labai apsidžiaugė, tačiau staiga kitoje kambario pusėje atsirado kažkoks svetimas Dievas, vardu Jėzus, ir jo dievai pabėgo... Tą naktį jis daugiau nemiegojo, ir galvojo kodėl pabėgo jo mylimi dievai. Ryte jis kreipėsi į jo kariniame dalinyje tarnavusius du krikščionis. Jie atsakė, kad Jėzus ir yra tikrasis Dievas, o visi kiti - tik stabai, jie turi lūpas, bet nekalba, turi akis, bet nemato.
Grįžęs į namus R. Didlos tėvas nerado nė vieno krikščionio savo mieste, todėl ėjo į gatves ir pasakojo apie Dievą. Vieną kartą jį gatvėje lazdomis žiauriai sumušė keturi įpykę induistai. Po šio įvykio tėvas meldėsi 7 metus už tuos vyrus, du iš jų tapo krikščionimis, dar po 4 metų maldų krikščionimis tapo ir kiti du. „Vėliau visi jie tapo ne tik krikščionimis, bet ir pastoriais",- sakė R. Didla, pasakodamas apie 11 metų trukusios maldos galią. Jo tėvas Indijoje įkūrė daugiau kaip 20 krikščioniškų bendruomenių.
R.Didlos asmeninis kelias pas Dievą nebuvo lygus - augdamas pastoriaus šeimoje, jis daug meldėsi, skaitė Bibliją 4 kalbomis, pasninkavo, bet vis tiek buvo toli nuo Dievo. "Matydavau kaip pas Dievą ateina daugybė induistų ir musulmonų, tačiau tik jau ne aš. Jėzus buvo mano galvoje, bet neturėjau santykių su Juo, Jis yra mūsų visų galvose, tačiau ne visada būna gyvenime. Tiesiog apsimečiau krikščionimi. Vieną kartą rimtai susirgau ir ligoninėje atsidūriau su tokiu pat neturinčiu asmeninių santykių krikščionimi, mes labai greitai tapome draugais - jis laikė savo Bibliją po pagalvę, o aš savo - po savo pagalve. Mes kalbėdavomės apie Dievą, net giedodavome, bet vieną rytą išgirdau verkiant - jo sūnus apraudojo mirusį tėvą. Per akimirką visas mano gyvenimas pralėkė pro akis, visas mano apsimetinėjimas ir melas, ir aš klausiau savęs - kur aš būčiau, jei vietoj jo būčiau miręs aš... Ten pat palatoje aš karčiai verkiau ir šaukiausi Dievo. Ir mane užpildė nežemiška ramybė. Kitą rytą aš buvau visiškai sveikas",- pasakojo R. Didla.
R.Didla sako: „Alkis dėl Dievo daro stebuklus ir pritraukia Dievo dėmesį. Jėzus yra tas, kuris aplenks tūkstančius žmonių, kad ateitų pas tave, jeigu tu to trokšti“,- sakė R.Didla. Jis papasakojo istoriją ir vienos moters iš jo tėvo bažnyčios, kurią vyras, įsitikinęs induistas, mušdavo kiekvieną sekmadienį, kai ji grįždavo iš krikščionių susirinkimo. Galiausiai jis pasakė, kad jeigu ji išdrįs dar kartą ten nueiti, ją užmuš. „Bet jos Dievo alkis buvo didesnis už baimę, ji žinojo, kad laukia mirtis... Grįžus namo, ją su metaliniu strypu ėmė daužyti vyras, tačiau greitai jis verkdamas sukniubo prie jos kojų, šaukdamas: „Jėzau, atleisk“, nes staiga pamatė, kad muša ne savo žmoną, o Jėzų... Per dvejus metus 42 to vyro giminaičiai tapo krikščionimis. Štai ką gali vieno žmogaus, kuris trokšta Dievo, alkis“.