JAV tarnautojas pamokė oficiantą

JAV neįvardytas krikščionių bažnyčios tarnautojas pamokė oficiantą originaliai. Ant čekio užrašė: "Dievui duodu 10%, kodėl tu imi 18%?", praneša Reddit.com.
Pagal čekį lankytojas turėjo sumokėti 34,93 dolerio, o arbatpinigiai 18% - 6,29 dolerio. Nepaisant įtrauktų, siūloma buvo ir papildomų arbatpinigių palikti.
Supykusio oficianto žodžiais, jis nekaltas, tai kompiuterinė sistema, kuri paskaičiuoja arbatpinigius kai pietauja daugiau kaip 8 žmonių kompanija, o pietavo 19 žmonių. Keista šalis ta Amerika, vienok...

Nykstančios kalbos keliauja į kapus

Pasaulyje iš viso yra apie 6 000 kalbų, tačiau dalis jų sparčiai nyksta. Pagrindinė priežastis - senoji karta nenori mokyti jaunimo, mirus paskutiniams kalbos vartotojams kalba keliauja į kapus.
Lingvistai Pietų Afrikos respublikoje paskelbė globą dviem žmonėms, paskutiniams SAN kalbos vartotojams. Ši kalba buvo surasta vos prieš 15 metų, prieš kelias dienas mirė moteris, kuri kalbėjo šia kalba, taigi, dabar liko du šios unikalios kalbos vartotojai. Ji pasižymi tuo, kad priebalsius joje taria pliauškėdami liežuviu todėl ji panaši į ištisinį caksėjimą.  
Daugiausia nykstančių kalbų yra Indijoje - 200, Rusijoje - 136, daugiausia Sibire.
Sakykim, prieš 15 metų Rusijoje mirė paskutinis kerekas, KEREKŲ kalba išnyko. ŠUGNANŲ kalba vos 52 žmonės, LAZKŲ - 60, BARABINSKŲ -8 žmonės kalba.
O štai Kanarų Gomero saloje imta atgaivinti senovinę SILBO GOMERO kalbą, nors vietiniai kalba ispaniškai. Anksčiau vietiniai gyventojai guančo ne kalbėjo, o švilpė. Tokie signalai girdėdavosi už 3 kilometrų (kitaip sakant, jei susipykai su žmona, tai visa sala žino). Taigi, dabar meninis švilpimas net įtrauktas į mokymosi programas ir tarnauja kaip turizmo populiarinimo priemonė 

Kaip mes dievais patapome - ačiū Andrejui Šapavalovui niekas nė nežinotų

Katalikai užsiims Indijoje... lytiniu švietimu

Ko tik pasaulyje nepamatysi, štai katalikai Indijoje nusprendė imtis... lytinio švietimo. Vienoje iš vyskupijų po masinio tėvų ir vaikų valios pareiškimo, nuspręsta įvesti lytinio švietimo pamokas katalikiškose sekmadienio mokyklose, praneša UCAN India.
Bus mokomi vaikai nuo... 5 iki 10 metų amžiaus, planuojama, kad kursą praeis apie 100 000 jaunųjų katalikų. Vaikams rodomos ir vaizdo medžiagos, aiškinama apie brendimą, kaip funkcionuoja lytiniai organai, aiškinamas krikščioniškas... seksualumas.

Zimbabvėje liko 217 dolerių

Nėra ko skųstis Lietuvos padėtimi, va kam iš tikro blogai, tai Zimbabvei. Metai tik prasidėjo bet praeitą mėnesį išmokėjus atlyginimus, kasoje liko tik  217 dolerių, pranešė Finansų ministras Tendai Biti, į kurio lagaminėlį tilptų visi Zimbabvės turtai...
Padėtis šioje gana pasiturinčioje Afrikos valstybėje ėmė blogėti, kai prezidentas Mugabė sumanė atimti iš baltųjų fermerių žemes ir išdalinti juodaodžiams. Kaip pasekmė šalis, vadinta Afrikos aruodu pati ėmė badauti, pabėgo daug užsienio investitorių. Dabar tai viena skurdžiausių valstybių. 

Vienas iš seniausių sekmininkų pastorių Lietuvoje išėjo į amžinybę

 Lietuvos Evangelinio tikėjimo sąjunga pranešė, kad „būdamas 95 metų pas Viešpatį iškeliavo Dievo ištikimas tarnas, pastorius Vincas Tautvaišas (Tautvaitis).(Nuotraukoje - 4 Tautvaišų vyrų kartos)

Brolis Vincas Tautvaišas savo laiku daug tarnavo lankydamas tarybiniais laikais sekmininkų bendruomenes Lietuvoje ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Jis darbavosi kartu su gerai žinomais broliais Jonu Vederiu, Povilu Volkovu ir Jonu Volkovu. Jo ypatingas indėlis yra tame, kad lankydavo mažas sekmininkų bendruomenes, atskiras tikinčiųjų šeimas. Jo nuolankumas ir ištikimybė Viešpačiui, meilė žmonėms yra tuos savybės, kurias pamena tikintieji iš tų laikų“.
Lietuvos Evangelinio tikėjimo sąjungos vyskupo pavaduotojas Ivanas Škulis taip pat trumpai pasidalino savo prisiminimais. „1970 metais vieną naktį brolis Vincas Tautvaišas (Tautvaitis) krikštijo mane Lielupės vandenyje Latvijoje. Man buvo 15 metų... Mes daug kartų susitikdavom su juo Lietuvoje. Aš atsimenu slaptus naktinius tarnavimus Kelmės rajono kaimuose, Šiauliuose, Biržų rajone ir kitose Lietuvos vietose. Mes, paaugliai, jauni žmonės ir vyresni kartu melsdavomės per naktis ir kartu ieškodavome Viešpaties. Ir Viešpats ateidavo aiškiai ir galingai...

Paskutinį kartą mes matėme brolį Vincą, kai Biržuose buvo švenčiamas sekmininkų bažnyčios šimtmetis“

Vincas Tautvaišas bus laidojamas Jelgavoje, Latvija.

"Bethel" bažnyčios šlovinimas -"Myliu Tavo buvimą"

Už pamaldas rusų kalba - kaltinimai sektantizmu ir erezija

Jau buvo pranešta, kad Rusų stačiatikių bažnyčioje vyksta veiksmai, primenantys trečio dešimtmečio represijas Tarybų Sąjungoje, vadintas čystkomis. Skubiai nuo tarnavimo nušalinami arba nutildomi šventikai, nepalaikantys oficialios Kremliaus bažnyčios politinės linijos, pranešė Le Figaro. Dabar pranešama, kad  šventikas Ivanas Privalovas, pakliuvęs po bažnytiniu presu, neatlaikė įtampos ir sunkiai susirgo. Jis buvo kaltinamas tuo, kad populiarino tarnavimą... rusų kalba Archangelsko srities Zaostrovje kaime.
Dvi savaites žiniasklaidoje jį kaltino "sektantizmu", "erezija" ir "skaldymu", kol žmogus atgulė į ligos patalą. Liudininkai sako, kad toks elgesys nesuprantamas, nes Ivanas Privalovas kaime sugebėjo suburti gyvą bendruomenę, kas yra retenybė Rusų stačiatikių bažnyčioje, kuri buvo atvira.
tai rodo ir skaičiai - jei per vakarines pamaldas anksčiau būdavo ne mažiau 80 lankytojų, o liturgijoje - 150, dabar naujam popui vadovaujant per vakarines pamaldas suskaičiavo vos 6, liturgijoje - 35, be to, didžioji dalis jų - "palaikymo grupė" bažnytinės valdžios paskirtojo popo. 

Meksika - sušaudė "Kombo Kolombia" muzikantus

Meksikoje smurtas tampa sunkiai suvokiamas sveiku protu. Prieš savaitę pranešta, kad atvažiavę į koncertą 14 automobilių nusikaltėliai išsivežė visą  "Kombo Kolombia" muzikinę grupę, kuri rengė kolumbietiškos muzikos pasirodymus ir buvo gana populiari.
 Dabar Meksikos valdžia praneša, kad rado sušaudytus 12 pagrobtų "Kombo Kolombia" muzikantų kūnus vienoje iš rančų, kai vienam belaisviui pavyko pasprukti. Iš viso "Kombo Kolombia" grojo 16 muzikantų ir 4 techniniai darbuotojai.

"Naujoji karta" švęs

 Protestantų bažnyčia NAUJOJI KARTA Vilniuje švęs10-ąjį gimtadienį.

Malis - spės išgelbėti mauzoliejus

Toliau vyksta operacija Malyje, kur tarptautinės pajėgos stumia islamistus. Prancūzų vadovaujami kariai Malyje perėmė strateginio šiaurinio Timbuktu miesto oro uosto kontrolę. Miesto link judantys kariškiai nesulaukė pasipriešinimo. Prancūzų ir Malio pajėgos pradėjo operaciją prieš islamistų kovotojus šalies šiaurėje. Šeštadienį kariai atsikovojo tankiausiai Šiaurės Malyje apgyvendintą Gao miestą.
Timbuktu žinomas kaip 333 sufijų mauzoliejų miestas, keliasdešmt iš jų paskelbti pasaulio paveldo paminklais. Užėmę Timbuktu islamistai uoliai darbavosi griaudami sufijų palaidojimo vietas, sunaikino senovinių rankraščių biblioteką.Nors Malio gyventojai yra ir musulmonai, jie sveikina tarptautines pajėgas, nes spėjo pamatyti, kad islamo diktatūrinis šariato valdymas yra kaip gyvenimas kalėjime.  

Iranas - pastorius nuteistas 8 metams

Žmogaus teisių gynėjai iš JAV (ACLJ) praneša, kad Irane pastorius Saidas Abedini sausio mėnesį nuteistas 8 metams už "grėsmę nacionaliniam Irano saugumui", kadangi pamokslavo ir kūrė namų bažnyčias.

Eritrėja - nauja suėmimų banga

"Open Doors"  praneša, kad suimti dar 10 pogrindinių bažnyčių lyderiai.Areštai tęsiasi nuolat, nes valdžia stengiasi pogrindines bažnyčias sunaikinti.
Situacija toje šalyje panaši kaip ir Lietuvoje - pagal 1997 m. Konstitucija formaliai yra garantuojama religijos ir tikėjimo laisvė.
Realiai po papildomų įstatymų Eritrėjoje gali būti tik kataliku, stačiatikiu, musulmonu arba liuteronu. Visos kitos bažnyčios pateko už įstatymo ribos ir persekiojamos. Open Doors duomenimis, pernai šalies kalėjimuose žuvo 31 krikščionis.

Amy Grant "El Shaddai"

Brolis Lazaro - "O aš taip myliu"

Brolis Lazaro iš Brazilijos - "O aš taip myliu". Daina apie meilę Dievui ir žmonėms.

ŠVENTASIS KRIKŠTAS IR SUTVIRTINIMAS KATALIKŲ BAŽNYČIOJE

ŠVENTASIS KRIKŠTAS IR SUTVIRTINIMAS KATALIKŲ BAŽNYČIOJE

„Katalikų tikėjimo" autorius rašo:

„Krikšto metu visi vaikai, jiems to visiškai nereikalaujant, yra apvalomi nuo prigimtinės nuodėmės, gauna Dievo malonę, tampa Kristaus mistinio kūno nariais ir Dangaus Karalystės paveldėtojais. Tuo būdu jie dvasiškai atgimsta; mūsų Gelbėtojo žodžiais tariant gimsta iš vandens ir Šventosios Dvasios' (Šv. Jono 3:5). Kaip prigimtinę nuodėmę jie įgyja to nežinodami ir asmeniškai nedalyvaudami, taip jie apvalomi nuo tos nuodėmės be jų žinios. ... Bet tokio krikšto pakanka išgelbėti vaiką jo kūdikystėje, iki kol jis tampa protingu, o tuomet šiojo jau nebepakanka išgelbėjimui. Vaikas privalo dar tikėti ir išpažinti pagrindines tikėjimo tiesas, turi pasitikėti Dievu, mylėti Jį iš visos širdies." < 14 >

Savo dogmą apie krikštą katalikai grindžia neteisingu Rašto supratimu, pateikdami Jį sutrumpintai. „Vanduo" Evangelijoje pagal Joną 3:5 negali būti suprantamas pažodžiui kaip krikšto vanduo. Tai įrodo du dalykai. Pirma, kai mūsų Viešpats ištarė šiuos žodžius, dar nebuvo tokio dalyko, kaip krikščionių krikštas. Buvo tik Jono atgailos krikštas. Krikščioniškasis yra „krikštas Kristaus mirtyje" ir Jo prisikėlimo atvaizdas, ko negalėjo būti iki mūsų Viešpats nebuvo miręs ir prisikėlęs. Įrodymui pažiūrėkime laiško Romiečiams šeštojo skyriaus pradžią (1-5 eilutes):

„Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaip gi toliau gyventume joje? Argi nežinote, jog mes, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti Jo mirtyje? Taigi krikštu esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes gyventume atnaujintą gyvenimą. Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimu."

Antra, Raštas pats paaiškina, ką reiškia žodis „vanduo": „Kristus taip mylėjo surinkimą ir atidavė už jį Save, kad jį pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu SU ŽODŽIU" (Ef 5:25-26).

Labai gera turėti paties Rašto teikiamą paaiškinimą, tą ir patvirtina šios ištraukos. Apaštalas Jonas rašo apie būtinumą ,,atgimti iš vandens ir Dvasios" (Jn 3:5). Apaštalas Petras taip pat rašo apie naują gimimą, tik palyginimui pavartoja „sėklą", o ne „vandenį". Skaitome:

„Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nepranykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu DIEVO ŽODŽIU" (1 Pt 1:23).

Apaštalas Jokūbas taip pat rašo apie naują gimimą: „Savo valia Jis atgimdė mus TIESOS ŽODŽIU, kad būtume tarsi pirmuonys Jo kūrinių tarpe" (Jok 1:18).

Taigi, jei „vanduo" vienoje ištraukoje yra pažodžiui suprantamas kaip vanduo, tai „sėkla" turėtų taip pat pažodžiui būti suprantama kaip sėkla. Bet pastarajam žodžiui katalikai pretenzijų neturi. Kodėl? Juk kai visos trys ištraukos kalba apie naują gimimą, ir dvi iš trijų teigia, jog atgimstama per Šventosios Dvasios jėgą, veikiant Dievo Žodžiui, mums tampa aišku, kad „vanduo" reiškia Dievo Žodį, ypač remiantis laišku Efeziečiams 5:26, kuris sugretina „nuplovimą vandeniu" ir „Žodį": „apvalydamas vandens nuplovimu SU ŽODŽIU."

Kokia apgailėtina yra kataliku autoriaus ištrauka. Atmetama tai, kas pripažistama. Anot jų, pakrikštytas kūdikis tampa Dievo vaiku, bet augdamas nustoja juo būti, jei neišpažjsta pagrindinių tikėjimo dogmų, tokių, kaip duonos ir vyno virtimas Kristaus kūnu ir krauju, mišios, skaistykla, išpažintis, popiežiaus valdžia ir taip toliau. Skyrelio pradžioje pateiktąją ištrauką liūdna skaityti, nes joje nėra nei žodžio apie tikėjimą Kristumi. Apaštalas Paulius nesako kalėjimo prižiūrėtojui Filipuose, kad tas tikėtų dogmas, bet:

„Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai" (Apd 16:31).

Apaštalas Petras, kuriuo Romos katalikai tiki labiau nei kitais, rašė:

,,Esate atpirkti...brangiuoju krauju Kristaus, To Avinėlio be kliaudos ir dėmės" (1 Pt 1:19).

Prie vandens krikšto yra pridedama labai daug apeigų, darančių jį juokingu: poteriavimas virš vaiko galvos išvarant velnią, druskos dėjimas į jo burną, viršugalvio, akies, krūtinės, peties ir ausies žegnojimas, vaiko krūtinės patepimas naujatikio aliejumi, o tai reiškia, kad jis priima Šventąją Dvasią, be to galvos patepimas, reiškiantis vaiko įskiepijimą į Kristų, ir taip toliau. Kur Rašte yra aprašyti visi šie prietaringi vaidinimai? Nei viena eilutė Biblijoje nenurodo į tokias apeigas.

Kartą šios knygutės autorius stebėjo krikštą mažoje kaimo bažnytėlėje. Kunigas pražiodė kūdikį ir spjovė jam į burną, tuo, kaip jis skelbė, suteikdamas vaikui Šventąją Dvasią.

„Katalikų tikėjimo" autorius rašo:

,,Sutvirtinimo sakramentas įsteigtas mūsų Viešpaties. Jo metu tikėjimas, Dievo sužadintas vaikuose per Krikštą, sutvirtinamas Šventąja Dvasia per maldą, patepimą šventu aliejumi (vadinamu Charizma) ir per Apaštalų įpėdinio - Vyskupo rankų uždėjimą. Taip vaikai yra apdovanojami dovanomis, malonėmis ir dorybėmis, ypač drąsa, ir padaromi puikiais krikščionimis ir narsiais Jėzaus Kristaus kareiviais, gyvenime stojančiais kovon prieš pasaulj, kūną ir velnią." < 15 >

Sutvirtinimas, kokį skelbia Romos bažnyčia, yra apeiga, neturinti pagrindo Rašte. Nėra nei vienos eilutės visame Dievo Žodyje, remiančios mintį, kad sutvirtinamasis gautų Šventąją Dvasią su charizma bei vyskupo pliaukštelėjimas per sutvirtinamojo skruostą padarytų jį Kristaus kariu, pasiruošusiu ištverti sunkumus, ar kad vyskupo pabučiavimas suteiktų „ramybė, kuri duoda aiškų supratimą".

Kokia gi buvo krikštytų ir sutvirtintų Romos bažnyčios pasekėjų gyvenimo baigtis? Dažnai tekdavo matyti juos, išeinančius iš savo koplyčių Airijoje ir kitose vietose prislėgtais veidais, tarsi jų religija neteiktų džiaugsmo. Reikia pažymėti jiems būdingą slaptą žvilgsnį, minčių skurdumą; o jų bažnyčių viduje - menkaverčius įvaizdžius, išorinį blizgesį, išpažinčių klaupyklas, taip tolimas Viešpaties Dvasiai. Daugelyje Airijos mažų miestelių rastume skurdą, purvą bei vargą ir čia pat iškilusias puošnias bažnyčias, puikius kunigų namus. Tų pačių bažnyčių lankytojai užpildo viešuosius namus; jie yra menki Jėzaus Kristaus kariai, kaip, beje, ir visa Romos katalikų bažnyčia, tam, kad kovotų prieš pasaulį, kūną ir velnią. Tuščias kevalas be branduolio. Tai primena mums mūsų Viešpaties triuškinantį kaltinimą fariziejams:

„Jūs panašūs į baltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, bet viduje pilni mirusiųjų kaulų ir visokių nešvarumų" (Mt 23:27).

A.J.Pollock poleminė ir apologetinė knygutė "AR ROMOS KATALIKYBĖ YRA DIEVO BAŽNYČIA?".

"Is Roman Catholicism of God?" (Fourth Edition) By A.J.Pollock Green & Co. (Lowesroft) Ltd., Crown Street, Lowestoft, England, 1963

(Bus daugiau)

Stačiatikių bažnyčioje - čystkos

Rusų stačiatikių bažnyčioje vyksta veiksmai, primenantys trečio dešimtmečio represijas Tarybų Sąjungoje, vadintas čystkomis. Skubiai nuo tarnavimo nušalinami arba nutildomi šventikai, nepalaikantys oficialios Kremliaus bažnyčios politinės linijos. Kai kurie nušalinimai atrodo juokingi. Sakykim, šventikas Dmitrijus Sverdlovas nuimtas nuo tarnavimo 5 metams už baisią "nuodėmę" - jis atsiprašė pankių  "Pussy Riot" už "pasiutusią neapykantą", kuri pasipylė ant jų iš kai kurių stačiatikių pusės. Išties kraupi nuodėmė...
O dar kurioziškiau skamba tai, kad buvo užčiauptas šventikas Ivanas Privalovas, mat jis populiarino tarnavimą... rusų kalba, praneša Le Figaro. Matyt, stačiatikiams žymiai svarbiau, kad per pamaldas nelabai kas ką suprastų...

Biržuose - 13 metus vyksta ekumenizmo savaitė

Biržuose tryliktus metus iš eilės įvairių konfesijų tikintieji renkasi bendrai maldai už tikinčiųjų vienybę, už šeimas, miestą, Lietuvą ir pasaulį.
 Šią savaitę, sausio 21 dieną maldai buvo renkamasi reformatų bažnyčioje, 22 dieną - metodistų bažnyčioje, 23 dieną - sekmininkų bažnyčioje, 24 dieną - katalikų bažnyčioje. Kiekvieno susirinkimo pabaigoje renkamos aukos Biblijos draugijai.
 http://birzubaznycia.lt/

Bažnyčia "Ekklesija" turės televiziją

 Bažnyčia "Ekklesija" paskelbė, kad šiemet turės savo televiziją. Kaune pamokslaudamas "Ekklesijos" bažnyčioje pastorius Kąstytis Matulionis pranešė šią žinią, kaip bažnyčios planą metams. Pamokslą "Mes Dievo patepti" galima rasti Ekklesija.lt svetainėje. Tuo pačiu paklausyti galima, koks pamokslavimo būdas ir kokią žinią skelbia ši bažnyčia. Pirmą kartą paklausiau šios bažnyčios pamokslą. Sužinojau, kad pranašas Izaijas savo pranašystę užrašė būtent šiai bažnyčiai ir pažadėjo "Ekklesijai", kad "Jūs naudositės pagonių turtais"... 
Keisčiausia, kad teigiama, jog "Ekklesijos" renginys vaikams, su kuriuo dalindama dovanas važinėja ši bažnyčia, esą, tvirtina žmonės, šimtą kartų geresnis už vykusį "Siemens" arenoje, o kai "Ekklesija" turės savo teatrą, tada tai jau išvis bus... Galima tik paklausti, tai kodėl "Ekklesija" tokiu atveju pati pirmose gretose dalyvauja tokiuose prastuose renginiuose ir kodėl maišosi su tomis mirusiomis bažnyčiomis ekumenizmo Babilone?     
 Turiu pasakyti, kad tokių pagyrų dar niekada nesu girdėjęs, o pamokslavimo būdas nieko bendro neturi su Biblijos žinia, o primena "herbalaifo" arba kitų tinklinio marketingo pardavėjų prisipumpavimą prieš einant prekiauti: "Mes geriausi, mes nuostabiausi, kitų prekės tai mėšlas, o mūsų prekės skaniausios, mes parduosim daugiausiai, mes galim, mes pajėgsim, jei ne mūsų prekė, Lietuva pražus, mes sirišinėjam, mes atrišinėjam, mes prakeikinėjam, kas nesu mumis, tas pražus, mes atnešam prabudimą...". Ir taip pusvalandį. Galima ir patikėti. Bet man iš pirmo karto nepavyko, klausysiu dar kartą.

Ir pabaigai reiktų pridėti, kad Biblija apie pasigyrimus turi kitą standartą, kurį reiktų prisiminti
 "Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos". Patarlės 27:2

Jėzus - pirmas komunistas

Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas, duodamas interviu televizijai pareiškė, kad Jėzus Kristus - pirmasis komunistas.
Genadijus Ziuganovas, paklaustas apie tai, kokią visuomenę jis žada kurti, sakė:"Žmones į priekį veda gėrio ir teisingumo siekimas, pažiūrėkite - Jėzus Kristus - pirmasis komunistas, juk jis gynė vargšus, ligonius ir t.t. Komunizmo statytojo moralinis kodeksas nurašytas nuo Kalno pamokslo, tik Jėzus jį pasakė įtikinamiau. Atsiverskite apaštalo Pauliaus laišką Tesalonikiečiams ir žagtelėsite, ten parašyta:"Kas nenori dirbti - tenevalgo". Va taip, draugai ir ponai.

Ir jauni miršta...

Pilietinio karo metu tarnavau JAV armijoje karo chirurgu. Po mūšio prie Gettysburgo į mano ligoninę atvežė šimtus sužeistų kareivių. Iš jų 28 buvo ypač sunkios būklės. Jiems nedelsiant buvo reikalinga mano pagalba. Kai kuriems jų reikėjo amputuoti kojas, kiti prarado rankas, dar kiti - ranką ir koją. Tarp sužeistųjų buvo vienas jaunuolis, tarnavęs dar tik tris mėnesius.
Kadangi jis buvo per jaunas kaip karys, tarnavo būgnininku. Kai mano pagalbininkas chirurgas ir sanitaras norėjo jam prieš operaciją duoti chloroformo, jaunuolis nusuko galvą ir jo atsisakė.
Sanitarui jam pasakius, kad taip liepė gydytojas, vaikinas paprašė: „Pakvieskite man gydytoją". Atėjęs prie jo lovos paklausiau: „Jaunuoli, kodėl tu atsisakai chloroformo? Kai suradau tave mūšio lauke, buvai tokios apgailėtinos būsenos, kad net abejojau, ar beverta tave vežti į ligoninę. Bet, kai atmerkei savo dideles mėlynas akis, pagalvojau, jog galbūt kažkur toli tavo mama dabar galvoja apie savo berniuką. Nenorėjau, kad mirtumei lauke, todėl liepiau tave atvežti čionai. Bet tu netekai tiek daug kraujo, kad dabar esi per  silpnas, jog iškęstumei operaciją be chloroformo. Todėl verčiau jau leisk mums jo tau duoti".
Jis paėmė mano ranką ir žiūrėdamas į akis tarė: „Gydytojau, kartą sekmadieninėje Biblijos mokykloje, kai man buvo devyneri su puse metų, aš atidaviau savo širdį Jėzui ir mokiausi Juo pasitikėti. Pasitikiu Juo iki šiolei ir žinau, kad galiu Juo pasitikėti ir dabar. Jis yra mano jėga. Jis palaikys mane, kol amputuosite mano ranką ir koją".
Tuomet aš paklausiau, ar galėčiau jam duoti truputį brendžio. Ir vėl jis pasižiūrėjo man į akis ir tarė: „Gydytojau, kai man buvo maždaug penkeri, mano mama atsiklaupė prie manęs, apkabino ir tarė: „Čarli, aš dabar meldžiu Jėzų, kad tu niekada nepažintumei stipriųjų gėrimų skonio. Tavo tėtis mirė nuo girtuokliavimo. Aš pažadėjau Dievui, jeigu tokia bus Jo valia, kad užaugęs tu perspėtum jaunus žmones apie šią karčią taurę". Man dabar septyniolika, tačiau niekada dar neragavau nieko stipresnio nei arbata ar kava. Dabar greičiausiai aš jau turėsiu eiti pas savo Dievą. Ar norėtumėte ten mane nusiųsti su brendžiu skrandyje?"
Aš niekada nepamiršiu to žvilgsnio, kuriuo jis pasižiūrėjo į mane. Tuomet aš dar nekenčiau Jėzaus, tačiau gerbiau šio jaunuolio atsidavimą savo Gelbėtojui. Kai pamačiau, kaip jis mylėjo Jį ir pasitikėjo Juo iki paskutinės gyvenimo minutės, kažkas palietė mano širdį ir tam jaunuoliui padariau tai, ko nedariau jokiam kitam kareiviui. Aš paklausiau jo, ar šis norėtų pamatyti savo kapelioną. „O taip, pone", - atsakė jis.
Atėjęs kapelionas Deividas iškart jaunuolį pažino, nes dažnai su juo susitikdavo maldos susirinkimų metu palapinėje. Kapelionas paėmė jam už rankos ir tarė: „Čarli, man labai liūdna matyti tave tokios prastos būklės".
„O, niekis, man viskas bus gerai, - atsakė jis. - Gydytojas pasiūlė man chloroformo, bet aš atsisakiau. Tada jis norėjo man duoti brendžio, kurio aš irgi atsisakiau. Dabar, jei Gelbėtojas mane pakvies, galėsiu eiti pas Jį blaiviu protu".
„Tu gali ir nemirti, Čarli, - pasakė kapelionas. - Bet jeigu vis tik Viešpats tave pakvies, ar galiu dėl tavęs ką nors padaryti po to, kai numirsi?"
„Kapelione, prašau, ištraukite iš po pagalvės mano mažą Bibliją. Joje surasite mano mamos adresą. Prašau, nusiųskite jai šią Bibliją ir parašykite laišką. Parašykite jai, kad nuo to laiko, kai išvykau iš namų, aš nė dienos nepraleidau neskaitęs Dievo žodžio ir nesimeldęs Viešpačiui, kad Jis palaimintų mano brangią mamą. Ir nesvarbu, kur aš būdavau - ar marše, ar kovos lauke, ar ligoninėje".
„Ar dar ką nors galėčiau tau padaryti?", - vėl paklausė kapelionas.
„Taip. Prašau, parašykite, laišką Sands Street sekmadieninės mokyklos Brooklyne, New Yorke, direktoriui ir pasakykite jam, kad aš nepamiršau jo malonių žodžių, daugybės maldų ir gerų patarimų. Jie mane sustiprindavo kovų pavojuose. O dabar, savo mirties valandą, prašau savo Gelbėtojo, kad Jis palaimintų mano brangų seną direktorių. Tai viskas".
Tada Čarlis atsisuko į mane ir pasakė: „Gydytojau, dabar aš pasirengęs. Jeigu jūs neduosite man chloroformo, kai pjausite mano ranką ir koją, aš net nesudejuosiu".
Aš jam pažadėjau, tačiau  neturėjau drąsos paimti į rankas peilį ir atlikti šią operaciją. Turėjau pirma nueiti į kitą kambarį ir pats išgerti stimuliuojančių, kad galėčiau atlikti savo pareigą.
Kai pjoviau Čarlio Coulsono kūną, jis nė karto nesudejavo, bet kai paėmiau pjūklą, kad juo atskirčiau kaulus, jaunuolis įsikando pagalvės kampą. Aš tik išgirdau jį sakant: „O Jėzau, palaimintas Jėzau, būk dabar su manimi!" Jis ištesėjo savo pažadą ir nė karto nesudejavo.
Tą naktį aš negalėjau užmigti. Į kurią pusę beapsiversčiau, vis mačiau tas švelnias, mėlynas akis. Man užsimerkus, ausyse skambėjo jo žodžiai: „Palaimintas Jėzau, būk dabar su manimi!" Tarp dvyliktos ir pirmos valandos nakties aš atsikėliau ir nuėjau į ligoninę. Anksčiau niekada to nedarydavau, nebent būdavo skubus iškvietimas. Aš labai norėjau vėl pamatyti tą jaunuolį. Budėtojas man pranešė, kad jau 16 beviltiškų ligonių mirė ir buvo išgabenti į lavoninę. „O Čarlis Coulsonas, ar jis irgi mirė?" - paklausiau.
„Ne, - atsakė budėtojas. -  Jis miega kaip kūdikis". Kai priėjau prie jo lovos, viena slaugė man pranešė, kad apie 21 valandą buvo atėję du JAV krikščionių komiteto nariai ir  ligoninėje skaitė Bibliją bei giedojo giesmes. Juos lydėjo kapelionas Deividas. Prie Čarlio Coulsono lovos jie visi priklaupė ir karštai pasimeldė. Po to, vis dar klūpėdami, pagiedojo „Jėzus myli mano sielą", o Čarlis giedojo su jais. Negalėjau suprasti, kaip šis jaunuolis, iškentęs tokį baisų skausmą, galėjo giedoti.
Praėjus penkioms dienoms po to, kai amputavau to brangaus man jaunuolio ranką ir koją, jis pakvietė mane. Būtent tą dieną iš jo aš išgirdau  pirmąjį Evangelijos pamokslą. „Gydytojau, - pasakė jis, - mano laikas atėjo. Nesitikiu pamatyti dar vieną saulėtekį. Bet, ačiū Dievui, aš pasirengęs išeiti. Prieš savo mirtį norėčiau jums iš visos širdies padėkoti už tai, kad buvote man geras. Gydytojau, aš žinau, kad jūs - žydas ir netikite Jėzumi. Ar galėtumėte čia pastovėti ir žiūrėti, kaip aš mirštu pasitikėdamas Jėzumi iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos?" Bandžiau prie jo pasilikti, bet negalėjau, nes neturėjau drąsos stovėti šalia ir stebėti, kaip šis krikščionis jaunuolis miršta džiaugdamasis meile Kristaus, kurio aš buvo išmokytas nekęsti. Taigi paskubomis išėjau iš palatos. Maždaug po 20 minučių budėtojas surado mane sėdintį savo kabinete užsidengusį rankomis veidą. Jis pasakė: „Gydytojau, Čarlis Coulsonas jus kviečia".
„Aš ką tik su juo mačiausi, - atsakiau, - ir negaliu vėl pas jį eiti".
„Bet, gydytojau, vaikinas sako, kad jam reikia jus dar kartą pamatyti prieš mirtį". Dabar aš jau nusprendžiau pas jį nueiti, pasakyti kokį mielą žodį ir leisti jam numirti. Bet buvau apsisprendęs neleisti, kad jo žodžiai darytų man įtaką, bent jau tie, kurie susiję su Jėzumi. Kai atėjau į ligoninę, pamačiau, kad jis greitai gęsta. Atsisėdau šalia jo lovos. Jis paprašė manęs paimti jo ranką ir tarė: „Gydytojau, myliu jus, nes jūs žydas. Geriausias mano draugas, kurį radau šiame pasaulyje, irgi buvo žydas".
Aš jo paklausiau, kas tas žmogus. Jis atsakė: „Jėzus Kristus, su kuriuo noriu jus supažindinti, kol dar nenumiriau. Ar galėtumėte man pažadėti, jog to, ką dabar pasakysiu, jūs niekada nepamiršite?"
Aš pažadėjau. Jis tarė: „Prieš penkias dienas, kai jūs amputavote mano ranką ir koją, aš meldžiau Viešpatį Jėzų Kristų, kad jis išgelbėtų jūsų sielą".
Šie žodžiai prasiskverbė giliai į mano širdį. Negalėjau suprasti, kaip jis tuo metu, kai aš buvau sukėlęs jam baisų skausmą, galėjo užmiršti save ir galvoti tik apie savo Gelbėtoją ir mano sielą. Aš sugebėjau jam pasakyti tik tai: „Na, mano mielas jaunuoli, greitai tau jau viskas bus gerai". Su šiais žodžiais aš jį palikau, o po 12 minučių jis numirė „saugus Jėzaus rankose".
Karo metu mano ligoninėje mirė šimtai karių. Tačiau tik vieną jų lydėjau per laidotuves - Čarlį Coulsoną, jaunąjį būgnininką. Važiavau 5 kilometrus, kad pamatyčiau jo laidotuves. Liepiau jo kūną aprengti nauja uniforma ir įdėti į karininkams skirtą karstą, o karstą apdengti JAV vėliava.
Mirštančio jaunuolio žodžiai man padarė gilų įspūdį. Tuo metu aš buvau pakankamai turtingas. Bet būčiau atidavęs savo paskutinius centus, jei tik būčiau galėjęs jausti Jėzui tai, ką jam jautė Čarlis. Tačiau šio jausmo už pinigus nenupirksi. Deja, greitai aš visai užmiršau savo krikščionio kareivio trumpą pamokslą, nors jo paties negalėjau užmiršti. Žinau, kad tuo metu aš giliai jaučiau kaltę dėl savo nuodėmių, tačiau vis vien kovojau prieš Jėzų. Galiausiai jaunuolio maldos buvo atsakytos ir Dievas išgelbėjo mano sielą.
Praėjus maždaug pusantrų metų po mano išgelbėjimo, vieną vakarą lankiausi maldos susirinkime Brooklyno rajone. Tai buvo vienas iš tų susirinkimų, kuriame krikščionys liudija apie Gelbėtojo meilę ir malones. Kai keletas žmonių jau buvo paliudiję, atsistojo pagyvenusi moteris ir ėmė pasakoti:
„Mieli draugai, galbūt tai paskutinis kartas, kai turiu privilegiją liudyti apie Jėzų. Vakar mano šeimos gydytojas pasakė, kad dešinysis mano plautis beveik visiškai suiręs, o kairysis labai stipriai pažeistas. Taigi man su jumis liko praleisti labai nedaug laiko. Bet tai, kas iš manęs liko, priklauso Jėzui. Man tai didžiausias džiaugsmas, jog žinau, kad greitai danguje susitiksiu su savo berniuku, kuris dabar su Jėzumi. Mano sūnus buvo ne tik savo šalies, bet ir Jėzaus karys. Mūšyje prie Gettysburgo jis buvo sužeistas ir pateko į gydytojo žydo rankas, kuris jam amputavo ranką ir koją. Jis mirė praėjus penkioms dienoms po operacijos. Pulko kapelionas man parašė ir atsiuntė mano sūnaus Bibliją. Šiame laiške jis pasakojo man, kad savo mirties valandą mano Čarlis pasikvietė tą gydytoją žydą ir jam pasakė: „Gydytojau, prieš mirdamas noriu jums pasakyti, kad, kai jūs amputavote mano ranką ir koją, aš meldžiau Viešpatį Jėzų, kad Jis išgelbėtų jūsų sielą".
Išgirdęs tos moters liudijimą jau nebegalėjau sėdėti. Atsistojau, perėjau kambarį ir paėmęs ją už rankos tariau: „Dievas tepalaimina jus, mano brangi sese. Jūsų berniuko maldos buvo išgirstos ir atsakytos. Aš esu tas gydytojas žydas, už kurį meldėsi jūsų Čarlis. Jo Gelbėtojas dabar yra ir mano Gelbėtojas".
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3,16).

Pagal Dr. M. L. Rossvally.
Iš anglų k. vertė Robertas Peteraitis
Šaltinis: www.christbiblechurch.org, www.btz.lt

Meksika - kunigai moka nusikaltėliams "už stogą"

Tokių cirkų pasaulis dar nematė. Meksikoje vyskupas Ektoras Luisas Moralesas Sančesas pranešė, kad kunigai, dirbantys vakarinėje Meksiko valstijos dalyje, moka nusikaltėliams vadinamąjį "stogą", kad jų gyvybėms negrėstų mirtis.
Vyskupas pranešė, kad mažiausiai 10 kunigų turėjo mokėti duokles nusikaltėlių organizacijoms, bet kartu pasidžiaugė, kad mirčių ir fizinės prievartos kunigų atžvilgiu išvengta, praneša Fides, pridurdama, kad ir vyskupai gauna grasinimų telefonu.
 Meksikoj, matyt, nebeliko nieko švento...

"Kristus visoms tautoms" - Abidžane

"Kristus visoms tautoms" pravedė susirinkimų seriją Dramblio kauko kranto(Afrika) sostinėje Abidžane. Į pirmą susirinkimą suėjo maždaug 85 000 žmonių. Dievas liejo savo jėga, žmonės buvo pagydomi iš savo ligų.

Faktai apie fašistų turtus Vatikano nesujaudino

Kaip ir galima buvo tikėtis, Vatikano visiškai nesujaudino britų laikraščio „Guardian“ publikacija, kurioje ji apkaltino Romos katalikų bažnyčią slaptos nekilnojamojo turto imperijos per firmas–statytines valdymu Anglijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.  Įdomiausia, kaip teigia laikraštis, ši imperija sukurta už fašistų pinigus, kuriuos Vatikanas gavo mainais į 1929 m. Benito Musolinio fašistų režimo pripažinimą. Vatikane toliau vyro ramybė...

Šventojo sosto spaudos tarnybos viršininkas, kunigas Frederikas Lombardo stebėjosi ne tuo, kas parašyta, bet tuo, kad ... straipsnis pasirodė iš viso. Frederikas Lombardo teigė, kad straipsnis nepranešė nieko naujo, kas nebūtų žinoma jau anksčiau.  

Priminti reiktų, jog laikraštis rašė, jog slapta Vatikano imperija kurta daugelį metų Vatikanas kruopščiai slepia, kad startinis kapitalas – pinigai, gauti už 1929 m. Benito Musolinio fašistų režimo pripažinimą. Nuo pradinio taško kapitalas jau vertintinas daugiau kaip 570 milijonus svarų sterlingų. „Sakykim, 2006 m. Vatikanas išleido 15 milijonų pastatui Sent Džeims Nr.30 įsigyti, Vatikanui taip pat priklauso daugiabučiai namai Paryžiuje ir Šveicarijoje.Nors ir slapstosi, bet žurnalistai atkapstė, kad Sent Džeims Nr.30 įsigijo „British Grolux Investments Ltd“, kuri yra ir kitų nekilnojamojo turto objektų valdytojas, bet neskelbiama, kas valdo (Britų teisė tai leidžia) kompaniją. „British Grolux Investments Ltd“ sekretorius teigė, kad valdo trestas, bet atsisakė įvardinti jo pavadinimą.

Žurnalistai buvo atkaklūs – pasirodo „British Grolux Investments“ 1999 m. paveldėjo nekilnojamąjį turtą iš dviejų kompanijų „British Grolux Ltd“ ir „Cheylesmore Estates“. "Šių kompanijų savininkas buvo kompanija, registruota JAV „JP Morgan“ banke. O galutiniam variante kontrolę šio vykdė šveicarų kompanija „Profima SA".

Toliau dar gražiau, pasirodo, II pasaulinio karo archyvai rodo, kad  „Profima SA" yra pačios Romos katalikų bažnyčios holdingas, įsteigtas 1931 m. popiežiaus finansisto Bernandino Nogaru, ir karo metu naudotas tam, kad Vatikano pirktas turtas nepatektų į sąjungininkų rankas.

Britai prabangų namą slėpė daržinėje

Britas Alanas Bisli ir jo žmona Sara užmaskavo savo dviejų aukštų, maždaug 800 000 dolerių vertės namą... daržine šienui. Tai jie padarė, kad apgautų vietos valdžią, bet afera išaiškėjo, dabar teks griauti.
Prieš 12 metų Alanas Bisli gavo Hetfildo administracijos leidimą statyti daržinę šienui be langų. Bet vėliau poretė ten įrengė vonią, sporto salę, tris miegamuosius.Ten jie pragyveno 4 metus, tikėdamiesi, kad galiausiai valdžia leis jiems įteisinti namelį. Tačiau valdininkai tiesiog įsiuto, supratę, kas per daržinė stovi. Dabar pora per metus turi išsikraustyti ir nugriauti pastatą. Beje, valdžia taip ir nepasakė, kur jiems dabar šieną reikės susidėti. 

Sirės traukia į armiją

Sirijoje pradėti formuoti moterų savigynos batalionai, kurie kovos prieš islamistus ir kontroliuos blokpostus. Homse sukurtas pirmasis 500 moterų batalionas, jau perėmęs keleto svarbių kvartalų kontrolę.

AR APAŠTALAS PETRAS YRA BUVĘS ROMOJE?

AR APAŠTALAS PETRAS YRA BUVĘS ROMOJE?

Jei būtų koks istorinis įrodymas, jog Petras apskritai yra buvęs Romoje, neabejotinai jis būtų žinomas. Kad Paulius buvo Romoje ir ten buvo nukankintas, turime aiškų įrodymą. Romos katalikų autoriaus ištrauka yra visiškai nepagrįsta:

„Negalima sužinoti, ar Šv. Petras turėjo Vyskupiją per paskutiniuosius dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Jei Šv. Petras tuo laiku nebuvo Romos Vyskupas, tai mums turėtų būti nurodyta kita vieta, kur jis buvo Vyskupu ir mirė, taip pat kaip ir kada jo palaikai buvo perkelti į Romą. Bet apie tai mums niekas nieko nepapasakoja." < 10>

Kokia įdomi išvada, jei ką tik skaitytą teiginį šitaip galima pavadinti, kad Petras turėjo kur nors būti vyskupu, o kadangi nepranešama kur, tai jis turėjo būti Romos vyskupu. Niekada neteko girdėti tokių neįtikinančių, lėkštų ir silpnų pastangų siekiant įrodyti nepagrįstą teiginį. Betgi turime pakankamai liudijimų Biblijoje įrodančių, kad Petras nėra buvęs Romoje. Skaitome:

,,Katalikai teigia, kad Petras buvo Romos vyskupu dvidešimt penkerius metus prieš jo nukankinimą. Anot jų, Petras apsigyveno sostinėje keturiasdešimt trečiaisiais metais, o buvo nukankintas šešiasdešimt aštuntaisiais metais po Kristaus gimimo. Bet pirmojo savo apsilankymo Jeruzalėje metu penkiasdešimt pirmaisiais metais, Paulius ten rado Petrą, kuris, katalikų manymu, turėjo būti Romoje. Taip pat iš laiško Galatams pirmojo ir antrojo skyrių atrodo, kad po Pauliaus suėmimo iki jo antrojo apsilankymo Jeruzalėje - tai truko septyniolika metų - Petras tarnavo žydams. Kaip rodo tekstas, jis nebuvo Romoje Pauliaus įkalinimo ir nukankinimo metu."

Apaštalas Paulius parašė laišką Romiečiams apie šešiasdešimtuosius metus po Kristaus gimimo. Anot katalikų, Petras tuo laiku buvo Romos vyskupas. Ar nenuostabu, kad laiške Romos šventiesiems, kur Paulius, siųsdamas linkėjimus, išvardija ne mažiau kaip dvidešimt šešis vardus šventųjų, susitinkančių Priskilos ir Akvilo namuose, Aristobulo ir Narcizo namiškius, be jų - surinkimus, minimus šešioliktojo skyriaus keturioliktojoje ir penkioliktojoje eilutėse, nesiunčia linkėjimų Petrui, kuris turėjo būti visų šventųjų iškiliausias, jei jau jis buvo Romos vyskupas?

Seras Robert Anderson, išsilavinęs aštraus proto teisininkas, gerai apsvarstęs šį klausimą rašo:

,,Kokiu pagrindu tikima, kad apaštalas Petras buvo Romos vyskupas? Vienintelis pagrindas yra Romos katalikų bažnyčios tvirtinimas. Jokio kito įrodymo nėra."

Prie šių nagrinėjimų pridėkime dar ir tokią ištrauką iš „Katalikų tikėjimo", kuri parodo, kaip toli gali nueiti lengvatikystė:

„Tomis dienomis, kai burtininkas Simonas žavėjo romiečius pakildamas į orą ir jie labai troško matyti šį stebuklą, Šv. Petras ir Šv. Paulius buvo kaip tik toje, vietoje, kur šitai turėjo įvykti, pilni pasitikėjimo Dievu, kad Jis nublokš apgaviką ir atvers akis žmonėms. Ir štai, kai burtininkas Simonas prieš didžiulė žmonių minią piktų dvasių buvo iškeltas į aukštį, kuriame turėjo pasirodyti vežimas, tempiamas ugningų arklių, Šv. Petras karštai pasimeldė Dievui, kad Jis pažemintų šį žmogų ir visi pamatytų ugninius žirgus ir vežimą akimirksniu pranykstančius, o burtininką Simoną krentantį stačia galva žemėn ir mirštantį. Taip ir jvyko.

Šis sužlugęs burtininko Simono triukas, anot Šventojo Petro, buvo didelės daugybės žmonių atsivertimo priežastimi. Tačiau Neroną suerzino matytas vaizdas ir jis įsakė Šv. Petrą ir Šv. Paulių uždaryti į kalėjimą Kapitolijuje. Ten jie buvo laikomi griežtai įkalinti devynis mėnesius. Iš šio kalėjimo Šv. Paulius parašė savo antrą laišką Šv. Timotiejui, kviesdamas būti jo nukankinimo, kuris tuoj turėjo įvykti, liudininku." < 13 >

Ar panašu į tiesą, kad Paulius būtų rašęs Timotiejui ir nepaminėjęs kartu įkalinto Petro? Kaip jis galėjo rašyti: „Tik Lukas yra su manimi" (2 Tim 4:11), jeigu Petras būtų buvęs Romoje tuo laiku? Paulius išreiškė viltį, kad Timotiejus paskubės atvykti pas jį, bet nei žodžiu neužsimena apie tai, jog tas bus jo nukankinimo liudininku. Tai istorijos klastojimo pavyzdys.

Dedamos pastangos įrodyti, kad Petras buvo Romos vyskupas, remiantis Raštu: „Jus sveikina kartu išrinktasis surinkimas Babilone ir mano sūnus Morkus" (1 Pt 5:13).

Tvirtinama, kad Babilonas buvo slapta užuomina apie Romą; dar daugiau, katalikiškuose Biblijos aiškinimuose ties ta vieta nurodoma: „Perkeltine prasme Roma." Bet tai neteisingas tvirtinimas, nes Babilono reikšmė paaiškėja pasmerkimo kalboje iš Rašto:

,,Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas, paslaptis: Didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina"` (Apr 17:5).

Beje, istorijoje žinoma, kad Egipte buvo romėnų kolonija netoli Kairo, vadinama Babilonu, kurios liekanas ir šiandien galima pamatyti. Ten ankstyvaisiais amžiais buvo didelis ir klestintis krikščionių surinkimas, ir kai kas tiki, jog būtent iš tos vietos apaštalas rašė savo laišką.

 (Bus daugiau)

(A.J.Pollock poleminė ir apologetinė knygutė "AR ROMOS KATALIKYBĖ YRA DIEVO BAŽNYČIA?".

"Is Roman Catholicism of God?" (Fourth Edition) By A.J.Pollock Green & Co. (Lowesroft) Ltd., Crown Street, Lowestoft, England, 1963}

Nuo godumo vaistų nėra

Perskaičiau išties šokiruojančią istoriją apie skūpumo ir godumo čempionę Hetty Green (1834—1916). Tai buvo pati didžiausia visų laikų skriaga. Savo laiku dėl savo skūpumo ir verslininkės gyslelės ji tapo pačia turtingiausia moterimi Žemėje. Tačiau tuo pačiu ji taip taupė, kad tai tiesiog netelpa galvoje. Sakykim, Hetty Green visada nešiojo tą pačią juodą suknelę, maitinosi tik pyragėliais, kurie kainavo pusę dolerio, nesinaudojo karštu vandeniu.  
Jos "ofisas" buvo banko vestibiulyje tarp čemodanų ir visokių dėžučių - tai jai leido nemokėti už patalpų nuomą. 
Hetty Green pastoviai keisdavo savo gyvenamąją vietą, apsistodama pigiuose moteliuose, kad jos nesusektų ir ji neatkreiptų mokesčių inspekcijos dėmesio. 
Bet ir tai niekis - kai jos sūnus susilaužė koją, ji gerai nusigrimavo, kad jos nepažintų ir nugabeno į visuomeninę ligoninę, kad nereiktų mokėti. Tačiau net ir užmaskuotą turtuolę personalas vis dėlto pažino, tada ji panikoje išbėgo lauk, palikdama sūnų. O jam, kadangi trūko pinigų gydymui, vėliau teko amputuoti koją. 
Kai pati Hetty Green susirgo ir jai reikėjo atlikti išvaržos operaciją už 150 dolerių, ji atsisakė (jos turtas siekė šiandienos ekvivalentu per 2 milijardus dolerių)... Po to patyrė keletą infarktų ir būdama 81 metų mirė. 
"Jis pasakė jiems: „Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos“. Luko 12:15

Kaip krikščionys Egipte meldžiasi už poreikius

Kaip krikščionys Egipte meldžiasi už poreikius - bent man labai gražu.

Kunigas įrodinėjo, kad Jėzaus... niekada nebuvo

 O teologijos gelmės... Retas randa iš jų išėjimą, kai papuola... Airis katalikų kunigas išleido knygą, kurioje įrodinėjo, kad Jėzaus kaip istorinio asmens... niekada nebuvo.
Į tokias gelmes nusileidęs domininkonas tėvas Tomas Broudi nesitikėjo, kad jo knyga "Istorinio Jėzaus paieškos", kainuos jam karjerą. Po knygos pasirodymo jis buvo nušalintas nuo darbo Domininkonų biblijos institute Limerike, praneša CWN.
Reiktų pridurti, kad jam pasisekė - dar lengvai atsipirko, juk kas jau kas, o domininkonai, buvusi pagrindinė inkvizicijos jėga ir vykdytojai, turi patirties  ir galėjo būti ir ne tokie humaniški, visa laimė, kad laikai nebe tie.

Andželika Vyšnia "Dėkoju"

Andželika Vyšnia "Dėkoju" - labai graži moteriška giesmė.

Vatikano imperija – ir už fašistų pinigus

Pinigai kvapo neturi, sako liaudis.Pasirodo, turi, o jų kvapą, ypač jei sutepti krauju ir veidmainyste, gana sunku paslėpti...  

Britų laikraštis „Guardian“, išstudijavęs II pasaulinio karo archyvus, apkaltino Romos katalikų bažnyčią slaptos nekilnojamojo turto imperijos per firmas–statytines valdymu Anglijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

 Įdomiausia, kaip teigia laikraštis, ši imperija sukurta už fašistų pinigus, kuriuos Vatikanas gavo mainais į 1929 m. Benito Musolinio fašistų režimo pripažinimą.

"Londone mažai kas susigaudo, kad pagrindinis juvelyrinės firmos „Bulgari“ ofisas arba banko „Altium Capital“ pastatas turi kokį nors ryšį su Romos popiežiumi, bet šitie pastatai yra dalis “komercinės imperijos“, kurią slaptai valdo Vatikanas“,- praneša „Guardian“  

Imperija kurta daugelį metų Vatikanas kruopščiai slepia, kad startinis kapitalas – pinigai, gauti už 1929 m. Benito Musolinio fašistų režimo pripažinimą. Nuo pradinio taško kapitalas jau vertintinas daugiau kaip 570 milijonus svarų sterlingų. „Sakykim, 2006 m. Vatikanas išleido 15 milijonų pastatui Sent Džeims Nr.30 įsigyti, Vatikanui taip pat priklauso daugiabučiai namai Paryžiuje ir Šveicarijoje.Nors ir slapstosi, bet žurnalistai atkapstė, kad Sent Džeims Nr.30 įsigijo „British Grolux Investments Ltd“, kuri yra ir kitų nekilnojamojo turto objektų valdytojas, bet neskelbiama, kas valdo (Britų teisė tai leidžia) kompaniją. „British Grolux Investments Ltd“ sekretorius teigė, kad valdo trestas, bet atsisakė įvardinti jo pavadinimą.

Žurnalistai buvo atkaklūs – pasirodo „British Grolux Investments“ 1999 m. paveldėjo nekilnojamąjį turtą iš dviejų kompanijų „British Grolux Ltd“ ir „Cheylesmore Estates“. "Šių kompanijų savininkas buvo kompanija, registruota JAV „JP Morgan“ banke. O galutiniam variante kontrolę šio vykdė šveicarų kompanija „Profima SA".

Toliau dar gražiau, pasirodo, II pasaulinio karo archyvai rodo, kad  „Profima SA" yra pačios Romos katalikų bažnyčios holdingas, įsteigtas 1931 m. popiežiaus finansisto Bernandino Nogaru, ir karo metu naudotas tam, kad Vatikano pirktas turtas nepatektų į sąjungininkų rankas.

„Šiuo momentu „Musolinio investicijas“ kartu su holdingais Romoje valdo popiežiaus valdininkas Paolo Menini. Europos Tarybos duomenimis, Paolo Menini skyrius valdo turto už 680 milijonus eurų“, -rašo laikraštis apie slaptos imperijos dydį.

Įdomu, kad oficialus Vatikano atstovas Londone arkivyskupas Antonijo Menini laikraščio išvadas atsisakė komentuoti...

Airija - protestas prieš abortus

Airijos sostinėje Dubline vyko masinis protestas prieš abortus. Susirinko virš 30 000 žmonių tam, kad pasakyti "Ne abortams Airijoje". 

Aktorė Megan Fox kalba kalba, kurią supranta tik Dievas

Holivudo aktorė Megan Fox, kuriai dabar 26-eri, išgarsėjusi per "Transformerių" filmus, 2009 metais žurnalo "For Him Magazine" (FHM) pačia seksualiausia planetos moterimi, žurnalui "Esquire" papasakojo apie savo tikėjimą ir tikėjimo patirtis. 

Ji išaugo Tenesio valstijoje sekmininkų šeimoje, melstis kitomis kalbomis pradėjo 8 metų amžiaus, apie tai ji papasakojo žurnalo skaitytojams "Tai kalba, kurią supranta tik Dievas. Tai kalba, kuria kalba danguose ir tai vadinasi - Šventosios Dvasios dovana",- aiškino aktorė, kuriai, kaip rašo žurnalas, šiuo metu bažnyčia yra prioritetas. 

Megan Fox taip pat liudijo apie išgydymus, kuriuos ji matė savo bažnyčioje. Tiesa, dabar ji lankosi bažnyčioje, kuri nepripažįsta šios dovanos. "Dabar per šlovinimą mano vietinėje bažnyčioje mane apima jausmas kad tuoj tuoj imsiu melstis kitomis kalbomis, bet turiu save kontroliuoti, nes žinau, kokią reakciją tai sukeltų bažnyčioje",- pasakoja aktorė.

Katalikiškos ir protestantiškos šalies skirtumai

Katalikiškos ir protestantiškos šalies skirtumai geriausiai ir akivaizdžiausiai matomi prie JAV ir Meksikos sienos. Kairėje pusėje galite padėti Lietuvos peizažą, jei kam neaišku, kodėl čia gyvenimas yra būtent toks.

Nauja pasaulio religijų statistika

Prancūzai Оrthodoxie.com paskelbė amerikiečių sociologų tyrimus apie religijų vystymąsi šiuolaikiniame pasaulyje. Duomenis paskelbė "Le Monde des religions". (Pilną sąrašą galima rasti Pew Forum.)
Duomenys skelbia, kad 84% pasaulio gyventojų yra vienos iš stambiausių religijų išpažinėjai  (5,8 milijardo iš 6,9 milijardo).
Krikščionys sudaro apie trečdalį Žemės gyventojų (32%), antroje vietoje - islamas (23%).
Pew Forum taip pat patikslina duomenis apie krikščionybę, kurią išpažįsta 2,2 milijardo žmonių: 50% - katalikai, 37% - protestantai, 12% - stačiatikiai. Likęs 1% procentas yra skirtas grupėms, kurios nors ir prasidėjo kaip  krikščioniškos grupės, vadina save krikščionimis, tačiau tokie nėra (mormonai, Jehovos liudytojai, scientologai, munistai ir t.t.). 

AR BAŽNYČIA BUVO PASTATYTA ANT ŠV. PETRO?

 AR BAŽNYČIA BUVO PASTATYTA ANT ŠV. PETRO?

Romos katalikybė išdidžiai giriasi, esą Dievo Bažnyčia pastatyta ant Šventojo Petro ir kad be jos nėra išgelbėjimo. Skaitome:

„Popiežius yra Visuotinis Ganytojas, nes Kristus pasakė Šventajam Petrui, pirmajam popiežiui: Tu esi Petras - Uola; ant tos uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje'. Taigi, visi, nepripažįstantys Romos popiežiaus savo galva, nepriklauso Jėzaus Kristaus Bažnyčiai." < 9> Palyginkime tai su Raštu ir pamatysime visišką šio teiginio klaidingumą. Koks įžeidimas palaimintam Dievo Sūnui, koks begėdiškas kiekvienos Rašto eilutės iškraipymas! Romos bažnyčioje turėtų būti daug gerų graikų kalbos mokovų, privalančių žinoti, jog Raštas nepatvirtina šio teiginio. Raštas sako:

„Tu esi Petras [petros - akmuo, vyriškos giminės], ir ant šios uolos [petra - uola, moteriškos giminės] statysiu savo Bažnyčią".

Ketinama pastatyti Bažnyčią ant petra, bet ne ant petros, ant Dievo Sūnaus Kristaus, bet ne ant Petro. Žodžiai yra aiškūs ir paprasti, negalintys turėti kitų reikšmių. Graikų kalbos žodynas pateikia tokias šitų žodžių reikšmes:

PETROS – uolos                            PETRA – uola,

gabalas, akmuo

Akmuo nėra uola, bet uolos gabalas. Mes galime statyti ant uolos, bet ne ant akmens.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas taip apibūdina šiuos žodžius:

 AKMUO - kietos                         UOLA - akmens masė

uolienos atskiras                            kieta, pastovios mineralinės

gabalas.                                                              ir cheminės sudėties masė.

Pats Raštas pateikia mums naujo Petro vardo išaiškinimą:

„Jėzus pažvelgė į jį ir pasakė: Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas [tai reiškia Akmuo - graikiškai Petros]"` (Jn 1:42).

Ši ištrauka (Jn 1:42) yra vienintelė vieta, kurioje pasitaiko žodis petros, kitur daugeliu atvejų šis vardas skamba Petras. Priešingai, žodis uola - graikiškai petra - Rašte sutinkamas penkiolika kartų. Jis panaudotas apibūdinti uolai, ant kurios žmogus stato savo namą (Mt 7:24) (savaime aišku, kad niekas nestato namo ant akmens), taip pat uolų skeldėjimui, kai Viešpats mirė (Mt 27:5 1), „papiktinimo uolai" - tai yra pačiam Kristui apibūdinti (Rom 9:33), slėpimuisi kalnų uolose (Apd 6:15), bet ne kalnų akmenyse ir kt.

Matome, kaip minėtais atvejais absurdiška būtų vartoti petros - akmuo vietoje petra - uola. įdomus yra žodžio Kefas, reiškiančio „akmeninis žmogus", pavartojimas, pabrėžiant, kad Petras nebuvo uola, bet tvirtas žmogus, įstatytas ant vienintelio pagrindo - Jėzaus Kristaus.

Šventasis Augustinas savo laiku aiškiai pabrėžė skirtumą tarp PETROS ir PETRA:

„Tu esi Petras, ir ant šios uolos (petra), kurią tu išpažinai, kai sakei: Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus' - Aš statysiu Savo Surinkimą - Bažnyčią. Yra pasakyta - ant Manęs; statysiu tave ant Savęs, bet ne Save ant tavęs."

Štai kaip šis gerbiamas ankstyvosios Bažnyčios Tėvas neigia neįtikėtiną Romos tvirtinimą.

Ant PETRA - didžios pagrindo Uolos, ant jos Kristus stato Savo Bažnyčią, o ne ant Petro. Petras buvo akmuo, pastatytas ant pagrindo kartu su visais tikinčiaisiais nuo tada iki dabar.

Viena Rašto eilutė sugriauna Romos teiginį, esą Bažnyčia pastatyta ant Petro. Skaitome:

„Juk niekas negali kito pamato dėti, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus" (1 Kor 3:11).

Bažnyčia remiasi Jėzumi Kristumi, kurį Petras išpažino atmintinais žodžiais:

,,Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus" (Mt 16:16). Kiekvienas tikintysis, kartu su Petru šitaip išpažįstantis Kristų, yra pastatytas ant vienintelio pagrindo - Jėzaus Kristaus.

VIENINTELIS PAGRINDAS - JĖZUS KRISTUS.

Kitokia prasme Bažnyčia yra pastatyta ant apaštalų ir pranašų pagrindo, bet Raštas aiškiai pabrėžia, kas viršesnis.

„Jūs esate pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, TURINTYS KERTINIU AKMENIU PATĮ JĖZŲ KRISTŲ" (Ef 2:20).

Pastebėkime, kad ne tik Petras čia yra pamatas, bet VISI apaštalai ir pranašai. Jie yra pamatas visiems darbams Kristui: ar žodžiu, ar įkvėptu raštu; bet pagrindas, ant kurio jie pastatyti, yra vienintelis - Viešpats Jėzus Kristus.

Kad Petras nepretenduoja būti pagrindu, ant kurio Kristus statytų Savo Bažnyčią, aišku iš to, ką jis rašo apie Viešpatį Jėzų:

„Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir aukotumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. Todėl Rašte pasakyta: Štai dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį ; kas tiki Jį, nebus sugėdintas"` (1 Pt 2:4-6).

Manome, kad Romos bažnyčia yra labai nesėkmingai pasirinkusi Petrą savo bažnyčios pagrindu. Pirma, jis buvo tas Apaštalas, kuris, kaip parašyta, išsižadėjo savo Viešpaties su burnojimais ir keiksmais, sakydamas: „Aš nepažįstu šio žmogaus." Antra, tame pačiame Evangelijos pagal Matą skyriuje, kuriame mūsų Viešpats tarė Petrui, kad ant šios Uolos Jis pastatys Savo Bažnyčią, sutinkame apaštalui skirtus žodžius:

,,Dink iš mano akių, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis" (Mt 16:23).

Prisimenu, kas atsitiko gerai žinomam pamokslininkui, atsivertusiam Romos katalikui, kuris kartą šūksniais buvo pertrauktas kataliku klausytojų. Vienas rėksnių triumfuodamas paklausė, tarsi norėdamas sugluminti kalbėtoją: „Ką mūsų Viešpats pasakė Šventajam Petrui?", turėdamas omeny, kad Bažnyčia bus pastatyta ant Petro. Atsakymas, nuliūdinęs klausėją, buvo greitas ir įspūdingas: „Mūsų Viešpats tarė Petrui: Dink iš mano akių, šėtone."

Negana to, Petras buvo vienintelis apaštalas, - apie tai parašyta, - turėjęs žmoną. Apgailėtinas vaizdas, kad tariami Petro įpėdiniai, - tokiais popiežiai skelbiasi esą, - nepripažįsta vedybų. Taip pat Romos katalikams gali būti nemalonu skaityti laišką Galatams, nes jame randame užrašyta, ką apaštalas Paulius iškloja Petrui į akis dėl jo bailumo ir veidmainiavimo (skaitykite Gal 2:11-12).

Petras, beje, yra apibūdinamas kaip apipjaustytųjų apaštalas, o tai rodo, kad jo pašaukimas buvo skelbti Evangeliją žydams, tuo tarpu kai Paulius buvo įgaliotas daryti tai pagonims. Galėtume paklausti, kodėl Apaštalas, laikomas daug aukštesniu už vyskupą, paliekamas paprasčiausiu vyskupu; kodėl, turintis pasaulinius įgaliojimus - juk žydai buvo išmėtyti po visą pasaulį - ketvirtį amžiaus pasilieka viename mieste, Jeruzalėje?

Norėtųsi padaryti dar porą pastabų dėl tvirtinimo, gvildento „Katalikų tikėjime" < 1 > - < 2 >.

Gerai įsidėmėkime, kad galia surišti ir atrišti žemėje buvo patikėta ne tik Petrui. Iš Evangelijos pagal Luką 24:33 sužinome, jog pirmąjį rytą po Prisikėlimo, kada Viešpats įėjo į kambarį, durims esant uždarytoms, nes mokytiniai bijojo žydų, „Jis rado susirinkusius vienuolika su savo draugais". Tai aiškiai parodo, kad ten buvo ne tik apaštalai. Apie juos skaitome:

„Jis kvėpė į juos ir tarė: ,Imkite Šventąją Dvasią, kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos"` (Jn 20:22-23).

Dar turime paties Viešpaties žodžius, skirtus ne Petrui ir ne vienuolikai, bet įpareigojančius VISĄ bažnyčią:

„Iš tiesų sakau jums: ką jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje" (Mt 18:18).

Nenuostabu, kad Roma bijo, jog jai ištikimi žmonės, skaitydami Raštą gali pamatyti, kaip toli nuo Jėzaus mokymo yra nukrypusios popiežystės dogmos.

 A.J.Pollock poleminė ir apologetinė knygutė "AR ROMOS KATALIKYBĖ YRA DIEVO BAŽNYČIA?".

"Is Roman Catholicism of God?" (Fourth Edition) By A.J.Pollock Green & Co. (Lowesroft) Ltd., Crown Street, Lowestoft, England, 1963

Egiptas - už perėjimą į krikščionybę 15 metų kalėjimo

Musulmonai visoje Europoje virkauja, kad jie irgi žmonės ir čia esą varžo jų teises. Būtų gerai, kad jie pasižiūrėtų, kokias teises turi kiti islamo šalyse. Štai pavyzdys. Egipto Beni Suef miesto teismas nuteisė  Nadią Muchamed Ali ir septynis jos vaikus už perėjimą iš islamo į krikščionybę 15 metų kalėjimo.
Nadia Muchamed Ali gimė krikščionių šeimoje, bet prieš  23 metus ištekėjo už musulmono ir priėmė islamą. Vyras mirė ir moteris nusprendė vėl tapti krikščione, nes tai lietė ir paveldėjimo dalykus. Ji tai padarė 2004 m. ir bandė pakeisti savo pase įrašą, kur yra grafa "religija".
Dabar, kai Egiptą valdo islamistai, už tokią "šventvagystę", ją ir vaikus sukišo į kalėjimą, beje, pasodinti ir tarnautojai, kurie pakeitė įrašus pase.