Įvairiais renginiais
Prancūzijoje šiemet minima 600 metų Žanos d’Ark gimimo sukaktis, dar vadinamos šv. Joanos Arkiete, praneša „Vatikano
radijas“.
Jos gimtajame miestelyje
Domrémy-la-Pucelle, rytinėje Prancūzijos dalyje, Mišias aukojo Paryžiaus
arkivyskupas kardinolas André Vingt-Trois. Tame pačiame miestelyje gegužės
24-26 d. taip pat rengiama tarptautinė istorikų konferencija.Jubiliejus uždarymo
proga birželio 28-29 d. bus aukojamos Mišios Rouene – mieste, kur šventoji buvo
sudeginta. Jas aukos Popiežiškosios religijų dialogo tarybos pirmininkas
prancūzas kardinolas Jean-Louis Tauran.
Joana gimė 1412 m. sausio 6 d. Domrémy kaime. 1429 m. jos mobilizuoti ir vadovaujami kariai išvadavo anglų kariuomenės apgultą Orleano miestą ir pradėjo Prancūzijos vadavimo žygį. Vis dėlto vos po metų Joana pateko į priešų rankas. 1431 m. vasario mėnesį Rouene prasidėjo teismo procesas, užsibaigęs nuteisimu mirties bausme ir Joanos sudeginimu tų pačių metų gegužės 30 d. Joana bandė apeliuoti į popiežiaus teismą, tačiau teisėjai jos prašymą atmetė. 1431 m. gegužės 30 d. rytą kalėjime ji paskutinį kartą priėmė Šventąją Komuniją ir buvo atvesta į egzekucijos vietą. Praėjus 25 metams popiežius Kalikstas III įsakė pradėti naują teismo procesą, kuris užsibaigė Joanos Arkietės išteisinimu. 1920 m. ji buvo paskelbta šventąja. Taip jos istoriją nušviečia „Vatikano radijas“.
Joana gimė 1412 m. sausio 6 d. Domrémy kaime. 1429 m. jos mobilizuoti ir vadovaujami kariai išvadavo anglų kariuomenės apgultą Orleano miestą ir pradėjo Prancūzijos vadavimo žygį. Vis dėlto vos po metų Joana pateko į priešų rankas. 1431 m. vasario mėnesį Rouene prasidėjo teismo procesas, užsibaigęs nuteisimu mirties bausme ir Joanos sudeginimu tų pačių metų gegužės 30 d. Joana bandė apeliuoti į popiežiaus teismą, tačiau teisėjai jos prašymą atmetė. 1431 m. gegužės 30 d. rytą kalėjime ji paskutinį kartą priėmė Šventąją Komuniją ir buvo atvesta į egzekucijos vietą. Praėjus 25 metams popiežius Kalikstas III įsakė pradėti naują teismo procesą, kuris užsibaigė Joanos Arkietės išteisinimu. 1920 m. ji buvo paskelbta šventąja. Taip jos istoriją nušviečia „Vatikano radijas“.
Kilnu pagerbti didvyrius, tačiau istorija taip nubalinta, kad joje visiškai neatsispindi Katalikų bažnyčios
vaidmuo. Būtent katalikybė suvaidino pagrindinį vaidmenį, pasmerkiant ir nuteisiant mirties bausme šią
merginą, kurią patys katalikai vėliau paskelbė šventąja. Tikroji istorija yra
tokia - 1430 m. mažas prancūzų dalinys, vadovaujamas pačios Žanos, išjojo į
susitikimą su burgundais. Dėl priešo persvaros prancūzai turėjo atsitraukti, o
Žana d’Ark buvo paimta į nelaisvę ir parduota anglams už 10 000 auksinių skudų.
Vėliau Orleano mergelė buvo perduota Katalikų bažnyčios
inkvizicijai Ruane ir apkaltinta hipnoze, erezija, burtais, paleistuvyste ir
puikybe. Inkvizicijos tribunolo vadovas buvo Petras Kušona, bylos vadovas buvo
generalinis vikaras Žanas d’Estivė. Per ilgą procesą Žana išsižadėjo savo
įsitikinimų ir buvo nuteista kalėti. Bet ją vėl apgavo - netrukus šis sprendimas buvo atšauktas,
Orleano mergelė perduota pasaulietiniam teismui, kuris ją už raganavimą nuteisė
mirties bausme. 1431 m. gegužės 30 d. ji buvo gyva sudeginta Senajame turguje
Ruane, o jos likučiai sugrąžinti į Sekvaną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą