Restauruota seniausia ikona Lietuvoje

Sekmadienį į Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią iškilmingai įnešta restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona - seniausias mūsų laikus pasiekęs kilnojamojo bažnytinio paveldo kūrinys Lietuvoje.
Iškilmingas šv. Mišias šia proga aukojęs Pabaltijo Angelų sargų generalinio vikariato generalinis vikaras brolis Saulius Rumšas gausiai susirinkusiems tikintiesiems pabrėžė, kad nieko nėra prasmingiau kaip Švč. Trejybės šventėje prisiminti Dievo Motiną.
"Švč. Mergelė Marija turi išskirtinę vietą krikščionių tikėjime. Daug yra Dievo Motinos paveikslų, bet mes garbiname ne atvaizdą - mes garbiname pirmavaizdį. Dar pirmajame tūkstantmetyje visuotinis Bažnyčios Susirinkimas atkreipė dėmesį į tai, kad garbindami atvaizdus mes skatiname garbinti tuos, kuriuos tie atvaizdai vaizduoja, kurie yra tarp mūsų ir su mumis - į juos mes kreipiamės, prašome jų užtarimo", - kalbėjo brolis Saulius.
Paveikslo sugrįžimo proga Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje pirmą kartą nuskambėjo kompozitoriaus Donato Zakaro kūrinys "Rorate Caeli Desuper" .
Stebuklais pagarsėjusi Lukiškių Dievo Motinos ikona - tai prieš 500 metų nutapytas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, stebuklingai išlikęs po visų Vilniaus gaisrų ir karų. Į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią prie Lukiškių aikštės jis buvo perkeltas prieš beveik du dešimtmečius, o dabar po restauravimo atgavo savo pirmykštį veidą ir šioje bažnyčioje bus saugomas ir garbinamas pagal šiuolaikines technologijas įrengtame altoriuje, uždengtas specialiu stiklu.

Muziejininkų teigimu, bizantiško stiliaus, Smolensko Hodegetrijos (gr. gerosios kelrodės) ikonografinio tipo ikona yra unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybė, seniausias išlikęs molbertinės tapybos kūrinys ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios LDK teritorijoje.
Bizantinės tapybos stiliumi nutapytą Lukiškių Dievo Motinos ikoną kaip karų su Maskva grobį XVII a. parsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Nuo tada pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas". Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Iki šiol dar nesurastas ypatingos vertės gryno sidabro ikonos aptaisas, dingęs be pėdsako.