Sekmadienį į Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią iškilmingai įnešta
restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona - seniausias mūsų laikus pasiekęs
kilnojamojo bažnytinio paveldo kūrinys Lietuvoje.
Iškilmingas šv. Mišias
šia proga aukojęs Pabaltijo Angelų sargų generalinio vikariato generalinis
vikaras brolis Saulius Rumšas gausiai susirinkusiems tikintiesiems pabrėžė, kad
nieko nėra prasmingiau kaip Švč. Trejybės šventėje prisiminti Dievo Motiną.
"Švč. Mergelė Marija turi išskirtinę vietą krikščionių tikėjime. Daug
yra Dievo Motinos paveikslų, bet mes garbiname ne atvaizdą - mes garbiname
pirmavaizdį. Dar pirmajame tūkstantmetyje visuotinis Bažnyčios Susirinkimas
atkreipė dėmesį į tai, kad garbindami atvaizdus mes skatiname garbinti tuos,
kuriuos tie atvaizdai vaizduoja, kurie yra tarp mūsų ir su mumis - į juos mes
kreipiamės, prašome jų užtarimo", - kalbėjo brolis Saulius.
Paveikslo
sugrįžimo proga Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje pirmą kartą nuskambėjo
kompozitoriaus Donato Zakaro kūrinys "Rorate Caeli Desuper" .
Stebuklais
pagarsėjusi Lukiškių Dievo Motinos ikona - tai prieš 500 metų nutapytas Dievo
Motinos su Kūdikiu paveikslas, stebuklingai išlikęs po visų Vilniaus gaisrų ir
karų. Į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią prie Lukiškių aikštės jis buvo
perkeltas prieš beveik du dešimtmečius, o dabar po restauravimo atgavo savo
pirmykštį veidą ir šioje bažnyčioje bus saugomas ir garbinamas pagal
šiuolaikines technologijas įrengtame altoriuje, uždengtas specialiu
stiklu.
Muziejininkų teigimu, bizantiško
stiliaus, Smolensko Hodegetrijos (gr. gerosios kelrodės) ikonografinio tipo
ikona yra unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos
vertybė, seniausias išlikęs molbertinės tapybos kūrinys ne tik Lietuvoje, bet ir
buvusios LDK teritorijoje.
Bizantinės tapybos stiliumi nutapytą Lukiškių
Dievo Motinos ikoną kaip karų su Maskva grobį XVII a. parsivežė LDK artilerijos
generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po Motiejaus mirties
jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams.
Vienuoliai ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų
vienuolynui. Nuo tada pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo
Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas".
Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje,
papuošta aptaisais ir votais. Iki šiol dar nesurastas ypatingos vertės gryno
sidabro ikonos aptaisas, dingęs be pėdsako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą