POPIEŽIAUS NEKLYSTAMUMAS
Iki 1870 metų liepos
17 dienos katalikai nebuvo tikri, kad popiežius neklysta. Nutarime tuo klausimu
skaitome: „Romos Popiežiui, kalbančiam ex cathedra [tai yra, atliekančiam visų
krikščionių Ganytojo ir Mokytojo pareigą bei tuo metu nustatančiam tikėjimo ar
moralės doktriną, kurios privalės laikytis Visuotinė Bažnyčia] su Dievo
pagalba, pažadėtas, ir, kaip palaimintojo Petro įpėdiniui, yra suteiktas toks
neklystamumas, kurį Dieviškasis Atpirkėjas norėjo duoti Savo Bažnyčiai."
Pirma,
pastebėkime, kaip gudriai šiame nutarime yra parinkti žodžiai neklystamumui
nustatyti, ir tuo pat metu paliekama erdvė buvusių popiežių klaidoms, blogam
gyvenimui ir net trijų besivaržiusių popiežių vienas kito prakeikimui. Negalima
paneigti, kad tokių dalykų buvo.
Antra, atkreipkime
dėmesį į Rašto vietas, paimtas įrodyti, kad neklystamumas buvo pažadėtas
„palaimintajam Petrui". Jos neturi nieko bendra su tuo, kas pasakyta apie
neklystamumą.
„Šv. Petro ir jo
[pėdinių neklystamumui paliudyti imamos tokios Šventojo Rašto vietos:
1) iš Šv. Luko 22: 31-32, kur skaitome,
kad mūsų
Gelbėtojas, kreipdamasis į Šv. Petrą kitų
apaštalų akivaizdoje, tarė: `Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo
persijoti jus, kaip kviečius. Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas
nesusvyruotų. O tu, atsivertęs, stiprink brolius!"`<36>36>
Nemanome, kad
katalikai, paprastai neskaitantys Biblijos, supras, jog ši Rašto vieta visiškai
netinka popiežiaus neklystamumui pagrįsti. Viešpats žinojo, jog Petras su
priesaika ir keiksmais Jo išsižadės, tad ir prasitarė apie Savo maldas už jį,
kad šis vėliau nenugrimztų į sielvartą dėl savo gėdos, bet būtų pakeltas ir
taptų naudingas broliams. Šie žodžiai nekalba apie neklaidingumą ar jėgą jį
perteikti kokiems nors „įpėdiniams".
Anksčiau matėme, kad
kita Rašto vieta Evangelijoje pagal Matą 16:18 nenurodo į Petrą, kaip į uolą,
ant kurios būtų pastatyta Bažnyčia, bet į
Patį Jėzų. Cituojama dar viena Rašto vieta:
„Trečiasis
argumentas yra imamas iš Jėzaus Kristaus žodžių, pasakytų Šv. Petrui: Ganyk
Mano avinėlius... Ganyk Mano aveles... Ganyk Mano avis' (Šv. Jn
2L15-17)."< ')7>
Argumentui tai
visiškai netinka. Šiuose paprastuose žodžiuose, skirtuose Petrui, nėra jokios
užuominos apie neklystamumą ar apie jį perduodančią jėgą jo pasekėjams
popiežiams. Atidžiai tyrinėdami Romos bažnyčios teiginius, nesunkiai suprasime,
kad visos tokios rūšies pretenzijos svetimos Biblijai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą