POPIEŽIAUS NEKLYSTAMUMAS

POPIEŽIAUS NEKLYSTAMUMAS

Iki 1870 metų liepos 17 dienos katalikai nebuvo tikri, kad popiežius neklysta. Nutarime tuo klausimu skaitome: „Romos Popiežiui, kalbančiam ex cathedra [tai yra, atliekančiam visų krikščionių Ganytojo ir Mokytojo pareigą bei tuo metu nustatančiam tikėjimo ar moralės doktriną, kurios privalės laikytis Visuotinė Bažnyčia] su Dievo pagalba, pažadėtas, ir, kaip palaimintojo Petro įpėdiniui, yra suteiktas toks neklystamumas, kurį Dieviškasis Atpirkėjas norėjo duoti Savo Bažnyčiai."

Pirma, pastebėkime, kaip gudriai šiame nutarime yra parinkti žodžiai neklystamumui nustatyti, ir tuo pat metu paliekama erdvė buvusių popiežių klaidoms, blogam gyvenimui ir net trijų besivaržiusių popiežių vienas kito prakeikimui. Negalima paneigti, kad tokių dalykų buvo.

Antra, atkreipkime dėmesį į Rašto vietas, paimtas įrodyti, kad neklystamumas buvo pažadėtas „palaimintajam Petrui". Jos neturi nieko bendra su tuo, kas pasakyta apie neklystamumą.

„Šv. Petro ir jo [pėdinių neklystamumui paliudyti imamos tokios Šventojo Rašto vietos:

1) iš Šv. Luko 22: 31-32, kur skaitome, kad mūsų

Gelbėtojas, kreipdamasis į Šv. Petrą kitų apaštalų akivaizdoje, tarė: `Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus, kaip kviečius. Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nesusvyruotų. O tu, atsivertęs, stiprink brolius!"`<36>

Nemanome, kad katalikai, paprastai neskaitantys Biblijos, supras, jog ši Rašto vieta visiškai netinka popiežiaus neklystamumui pagrįsti. Viešpats žinojo, jog Petras su priesaika ir keiksmais Jo išsižadės, tad ir prasitarė apie Savo maldas už jį, kad šis vėliau nenugrimztų į sielvartą dėl savo gėdos, bet būtų pakeltas ir taptų naudingas broliams. Šie žodžiai nekalba apie neklaidingumą ar jėgą jį perteikti kokiems nors „įpėdiniams".

Anksčiau matėme, kad kita Rašto vieta Evangelijoje pagal Matą 16:18 nenurodo į Petrą, kaip į uolą, ant kurios būtų pastatyta Bažnyčia, bet į  Patį Jėzų. Cituojama dar viena Rašto vieta:

„Trečiasis argumentas yra imamas iš Jėzaus Kristaus žodžių, pasakytų Šv. Petrui: Ganyk Mano avinėlius... Ganyk Mano aveles... Ganyk Mano avis' (Šv. Jn 2L15-17)."< ')7>

Argumentui tai visiškai netinka. Šiuose paprastuose žodžiuose, skirtuose Petrui, nėra jokios užuominos apie neklystamumą ar apie jį perduodančią jėgą jo pasekėjams popiežiams. Atidžiai tyrinėdami Romos bažnyčios teiginius, nesunkiai suprasime, kad visos tokios rūšies pretenzijos svetimos Biblijai.