Aknystose (Anykščių r.) jau trečius metus vyksta pagonių deivės Mildos garbinimo šventė.
Gegužės 13-ąją Aknystos pensionato darbuotojai ir gyventojai šventė tradicinę meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo pagonių dievaitės Mildos šventę. Čia susirinko Utenos, Zarasų, Skėmų (Rokiškio r.), Kupiškio, Prūdiškių (Vilniaus r.), Strūnos (Švenčionių r.), Lavėnų (Pasvalio r.), Suvalkijos (Marijampolės r.) socialinių globos namų žmonės. Šventė sulaukė daug garbių svečių, tarp jų ir Svėdasų klebono Vydo Juškėno.
Gegužės 13-ąją Aknystos pensionato darbuotojai ir gyventojai šventė tradicinę meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo pagonių dievaitės Mildos šventę. Čia susirinko Utenos, Zarasų, Skėmų (Rokiškio r.), Kupiškio, Prūdiškių (Vilniaus r.), Strūnos (Švenčionių r.), Lavėnų (Pasvalio r.), Suvalkijos (Marijampolės r.) socialinių globos namų žmonės. Šventė sulaukė daug garbių svečių, tarp jų ir Svėdasų klebono Vydo Juškėno.
Šventei vadovavo senoji žynė. Ji pasakojo: lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Iš lūpų į lūpas sklandė legenda, kad kadaise ten vaikštinėjo gražuolė kunigaikštytė Milda. Žmonės tikėjo, kad gegužės 13-ąją, per patį žydėjimą, Milda oro vežimu, traukiamu pulko baltų kaip sniegas balandžių, apskrieja visą pasaulį ir iš padangių sėja meilės žiedus. Taip pat buvo tikima, jog stojus Mildos mėnesiui kriviai atnašaudavo aukas ir nuo to priklausė, kiek dievai žmonėms atseikės meilės, o kiek – skausmo...
Tradiciškai aplink Jelenskių dvaro tvenkinį ėjo žyniai, nešėsi deglus, žiebė ugnis; moterys gėlėmis puošė – Mildos ženklą; į vandenį leido vainikus, vaidilutės degė laužą, žmonės dainavo ir šoko...
Žodžiu, buvo linksma ir gražu.
Pagal "Anykštą"
Pagal "Anykštą"
22 komentarai:
Katalikybė turi panašumų į pagonybę, pvz daugybė šventųjų ;)
Katalikybė yra pagonybė tik su krikščionybės veidu, na panašiai kaip vilkas avies kaily ;)
Mano supratimu, katalikybė ir yra absoliuti pagonybė, nuimi terminologijos šydą, ir pasimato dievai, deivės, pagoniški ritualai,šventikų rūbai, šventos vietos ir t.t. ir t.t. net ir pavadinimas sako "Romos katalikų bažnyčia" - ne krikščionių, o persitvarkiusi Romos pagonybė.
Tik va klausimas, kaip elgtis - sakysi tiesą, žmonės įsižeidžia, oi koks tu netolertas,siaurų pažiūrų, nesakysi - jie ir liks apgauti. kaip pastebiu, daugelis dėl "šventos ramybės" linkę užsimerkti ir tylėti.
Tiksliau, Linai, del "vienybes" :)...
Oui, matai mūsų kaime nedaeina nauja terminologija:) Bet kai samagoną pavadina bredžiu, jis nuo to mažiau smirdėt neima:)
Nu va, Linai, tai ko nesimokai nauju terminu? Zinok, niekad nevelu yr mokytis :) Ir tuo labiau, pats laikas jau- po kurio laiko musiet vaziuosma visi Vatikanan buciuot Jozefui rankeliu. Tiesa, ne visi savanoriskai ten vaziuos ir buciuos- mane pvz tai reiktu verste versti :)
Nebūk, Olgerdai, toks tikras. Manau, be prievartos yra geresnis būdas, užteks tave per itorijos ir hermaniautikos mašinėlą perleist, ir tapsi kaip vienas muzikontas, ne tik bučiuosi, bet da ir dainuosi kaip lakštingala:) Tokie vyrai po to mašinėlos perdirbti ing kotletų mėsą perdirbti buvo, tai jau tave... Nebent esi labai kaulėtas:)
Išmokai sakyti tiesą - teks išmokti ir vienam būti. O sakyti reikia. Ezechielio 2 - 6 skyrius paskaitykit, kur aiškiai sako Dievas Ezechieliui, kai jį pašaukia: "Eik ir kalbėk tam žmogui. Jei jis nepaklausys jo problemos, o jei paklausys išsigelbės. O jei neisi ir nekalbėsi pats mirsi". Žodžiu, mes gi nešam atsakomybę, kuriai esame pašaukti. Dovanai gavome malone, todėl turime darbuotis, nors ir nekenčiami, bet netylėti...
Tai tep, is manes kotletu neiseis :)
Anonimiskui jega!!! Jeschua kalbejo tiesa, siandien sako stabmeldziai "neteisk"...jei mes nekalbesim , akmenys prabils...vistiek Evangelija bus paskelbta...tu kurie nebijos sakyti tiesa, nebijos buti atstumti ir nebijos mirti del TIESOS...
Reikia daugiau darbų, mažiau kalbų.
Pavyzdys iš gyvenimo. Vieni monopolininkai darė, ką tik norėjo, apvaginėjo žmones. Visi buvo patenkinti ir nematė realios padėties. Aš ir dar keliolika žmonių matėme, kas vyksta, ir pradėjome garsiai kalbėti apie tikrąją padėtį. Ir ką? Mes buvome išsišokėliai, keistuoliai, vaikėzai...
Vieną dieną sugalvojome sukurti alternatyvą ir ją populiarinti. Nekalbėjome blogai apie monopolininkus, bet parodėme alternatyvą, kurią dabar naudoja ~4000 LT gyventojų.
Panašiai reikia elgtis šiuo atveju. Ne kalbėti, kad katalikybė yra pagonybė ir tt, bet parodyti žmonėms alternatyvą ;)
Kurdami alternatyvą, negalvojome apie piniginę naudą, kurios neturime. Mums kainuoja daugiau nei gauname, bet mums gera matyti, kad žmonės turi alternatyvą.
Tu visiškai teisus Cibersig, bet suprask, kad yra keli esminiai aspektai - pirma, nesutinkantys su esama padėtim ir rodantys iniciatyvą jau yra nusikaltėliai savotiški ir nelegalai. Antra, norint parodyti skirtumą, neišvengiama konfrontacija, tuo tarpu tarsi viskas turėtų vykti "meilėje". Juk sakoma "mylėkite". Sakykim, aktyviai bandoma įteigti, kad "mylėti" reikštų - nieko nesakyti - jūsų tokios formos, mūsų tokios, neteisk, mylėk geras būk ir t.t. Taigi reikalas yra toks labai sudėtingas, tuo labaiu, kad kova prieš kažką neteisingo - nėra užduotis ar tikslas. Bet vienijimasis ir darbas krikščionių bažnyčiose vyksta. Tiesiog ieškoma ir kovojama už teisingus dalykus, bet ne prieš neteisingus.
Tai ir norėjau parašyti. Mes kovojome ne prieš monopolininkus, bet norėjome parodyti žmonėms it tiems patiems monopolininkams kitą kelią. Tiesa, monopolininkai nepraregėjo :(
Parašysiu maždaug taip, kad geriau suprastum. taigi alternatyva religijai, sistemai, kurią valdo žmogus, yra asmuo Jėzus Kristus. Žodžiu faina alternatyva. Tačiau pateikdamas alternatyvą tu patiri keletą dalykų - nusisuka draugai ir artimieji, monopolininkai pradeda persekiojimą, ragina tave ir kitus tokius izoliuoti, išmesti iš darbo, monopolininkų atstovai tyčiojasi iš tavo vaikų, esi beveik be pilietybės, teisių ir t.t. Taigi, taikiai alternatyvos pateikti nepavyks, nes prasideda labai rimta kova, dėl kurios esi nekaltas ir visai to nesiekiai. Kas išsigąsta, pabėga, kiti būna sužeisti ir t.t. Žodžiu, yra toks terminas dvasinė kova - ji turi labai realią materialią išraišką. Bet kito būdo atnešti alternatyvą nėra. Todėl tai gali atrodyt, pav palyginus su rytų visokiais mokymais, kur taika ramybė ir meilė, labai nepatraukliai. Krikščionys kariauja tas kovas ne savo valia - juos pašaukė ir padarė avimis skerdimui.
Pradžioje taip ir buvo. Artimieji keistai žiūrėjo (sakydavo, ar ne gerai kaip yra?). Reikėjo vidinės stiprybės. O dabar patys pasidomi mūsų reikalais.
Tiesa, monopolininkai nori mus uždaryti, bet mes nepasiduodame ;)
Gal esame keistuoliai, bet mes tikime tuo, ką darome ;)
Nu šaunu, aš visada neformalų ir partizanų pusšj:)
Tai renkamės, važiuoja į Šiluva per sekmines ir skeliam įkvėptas Dvasios kalbas apie stabmeldystę? Bus tūkstačiai kokie 3 - 5 žmonių :)
Negražu užlįst, dabar ten Tikėjimo žodis reguliariai važinėja per atlaidus, būtų negražu o ir iškalba niekaip nesusilyginsi su mokytais:)
Jei Simonas akmenais užmėtytas pajėgė epikūrininkus pasodint į vietą, tai ir mums bus leista kalbėti Šv. Dvasios galybėje. Tik kaži ir gyvi iš ten išvažiuotume :/
Aha, Tikėjimo žodis įsižeistų :). Na, jų kaip nebūtų, jų nesuprantu iki galo, bet broliais laikau :).
Nežinau, gal mąstau neteisingai, bet pagyvent dą biški norėtųsis:)
Rašyti komentarą