Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Tikėjimo išpažinimo tvirtinimą, jog Bažnyčia yra šventa. Šis Bažnyčios požymis buvo įspaustas jau pirmųjų krikščionių sąmonėje, kurie vadindavosi paprasčiausiai „šventaisiais“, nes buvo įsitikinę, kad Dievo, Šventosios Dvasios veikimas pašventina Bažnyčią.
"Tačiau kuria prasme, - klausė popiežius, - Bažnyčia yra šventa, jei matome, kad istorinė Bažnyčia amžių bėgyje patyrė tiek sunkumų, problemų, tamsių momentų? Kaip gali būti šventa Bažnyčia, kuri sudaryta iš žmogiškų būtybių, iš nusidėjėlių. Vyrai nusidėjėliai, moterys nusidėjėlės, kunigai nusidėjėliai, vienuolės nusidėjėlės, vyskupai nusidėjėliai, kardinolai nusidėjėliai, popiežius nusidėjėlis...Visi tokie. Kaip gali būti šventa tokia Bažnyčia?
Atsakant į šį klausimą norėčiau leistis būti vedamu šventojo Pauliaus laiško Efeso krikščionims ištraukos, - sakė Šventasis Tėvas, cituodamas apaštalo pastabą, jog „Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų“ (Ef 5,25-26). Kristus mylėjo Bažnyčią, dovanodamas save ant kryžiaus. Ką tai reiškia? Reiškia, kad Bažnyčia yra šventa, nes kyla iš Dievo, kuris yra šventas, jai yra ištikimas ir jos neapleidžia mirties ir blogio galiai. Yra šventa, nes Jėzus Kristus, Dievo Šventasis, yra neatsiejamai su ja susijęs, yra šventa, nes yra vedama Šventosios Dvasios, kuri ištyrina, perkeičia, atnaujina. Nėra šventa dėl mūsų nuopelnų, tačiau todėl, kad Dievas ją daro šventa, tai Šventosios Dvasios ir jos dovanų vaisius.
Jus galėtumėte pasakyti: Bažnyčia yra sudaryta iš nusidėjėlių, tai matome kasdien. Ir tai tiesa, - tęsė popiežius Pranciškus: - esame nusidėjėlių Bažnyčia ir esame kviečiami leistis būti perkeistais, atnaujintais, pašventintais Dievo. Istorijoje kai kurie buvo gundomi tvirtinti: Bažnyčia yra tik tyrųjų Bažnyčia, teisingųjų, o kiti turi būti atitolinti. Tačiau ne, tai netiesa, tai erezija! Bažnyčia, kuri yra šventa, neatmeta nusidėjėlių, priešingai, juos priima, atvira patiems tolimiausiems, kviečia visus leistis būti apgaubtais gailestingumo, švelnumo ir atleidimo Tėvo, kuris visiems suteikia progą jį sutikti, eiti link šventumo".
Na, džiugu, kad iš vienos pusės pripažįstamos kaltės, bet iš kitos matosi tas pats teologinis gudravimas, kuris atveda į tokį paradoksą - susirenka nusikaltėliai, kurie ir toliau lieka nusikaltėliais, bet jų organizacija yra dora ir šventa... Kaip patogu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą