Kardinolas Manning,
vienas Anglijos bažnyčios arkidiakonų, tapęs Romos tarnu, paskelbė tokius
keistus reikalavimus:
„Nepripažįstu
civilinės valdžios, nepriklausau valdovui ir reikalauju daugiau. Reikalauju,
kad būčiau aukščiausiu teismu ir žmonių Add caption |
Tai išdidūs žodžiai,
pilni neapykantos ir piktumo. Ar apaštalai kada nors keldavo tokius
reikalavimus? Kaip skiriasi Manningo ir apaštalo Petro norai:
„BIJOKITE DIEVO, GERBKITE KARALIŲ" (1
Pt 2:17).
Apaštalas Paulius taip pat atkakliai
reikalauja:
„Kiekvienas žmogus
tebūnie klusnus valdančioms vyriausybėms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš
Dievo, ir visos veikiančios yra Dievo pastatytos... Juk vyriausybės bijoma ne
gera darant, o pikta... Todėl reikia jos klausyti ne tik dėl grasos, bet ir dėl
sąžinės" (Rom 13:1-5).
„Primink jiems, kad lenktųsi ir būtų klusnūs
viršininkams ir vyresnybei, kad būtą pasiryžę kiekvienam geram darbui"
(Tit 3:1).
Akivaizdu, kad
kardinolas Manning ignoravo šias Rašto vietas. Ar galima patikėti ištikimybe
žmogaus, apimto tokių jausmų}, reikalaujančio neklausyti valdžios? Tokia
arogantiška religija yra pavojinga kraštui, kuriame ji veikia.
Kardinolas Manning taip kreipėsi į
Anglijos Romos katalikų prelatus:
„Jūsų valioje,
teisieji kunigai, pavergti ir pajungti, nukreipti ir paveikti valdančiųjų
valią, kaip nori senoji Roma, valdanti tautas ir žmones, nenugalima ir
nepalenkiama." < 40 > Ar tai lojalumo karalystei kalba? Ar tai
Jėzaus, Kuris buvo romios ir nuolankios širdies, kalba? Vargas tam kraštui,
kuris patenka po Romos padu.
(Is
Roman Catholicism of God? (Fourth Edition) By A.J.Pollock Green & Co.
(Lowesroft) Ltd., Crown Street, Lowestoft, England, 1963)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą