Katalikybė - Mergelės Marijos kultas
NEKALTUMO SAVOKA
Yra Romos katalikų
bažnyčios dogma teigianti, kad Mergelė Marija stebuklingai gimė be nuodėmės,
kad prigimtinė nuodėmė, būdinga visiems Adomo palikuonims, Dievo malonės veikimo
dėka buvo jai svetima, kad jos žmogiškoji prigimtis buvo tyra, kaip ir jos
Dieviškojo Sūnaus.
Amžių amžiais ši
mintis buvo gvildenama, kol devynioliktajame šimtmetyje tapo oficialiai
patvirtinta. 1853 metų gruodžio 8 dieną popiežius Pijus IX išleido bulę,
įtraukiančią šią dogmą į tikėjimo išpažinimą ir kaltinančią tuos, kurie abejotų
ar prieštarautu tokiam teiginiui. Jei jau šitoks Mergelės gimimas buvo tiesa,
tai kodėl prireikė aštuoniolikos šimtmečių jai patvirtinti?
Bet viena Rašto
eilutė deda tašką. Ir tai yra įkvėpti žodžiai, kuriuos Marija pati ištarė su
džiaugsmu savo širdyje, kuomet ją pasiekė žinia apie didžią garbę tapti mūsų
Viešpaties kūniškąja motina. Labai džiaugdamasi ji sušuko:
,,Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo
Gelbėtoju" (Lk 1:47).
Taigi, jei Marija,
„palaiminta tarp moterų", turėjo Gelbėtoją, tai turėjo būti nuodėminga,
kaip ir kiekvienas puolusios žmonių giminės narys.
MERGELĖS MARIJOS DANGUN ĖMIMAS
Būkime nuoseklūs; jei katalikai tiki, kad Mergelė
Marija buvo be nuodėmės, tai mirtis negalėjo būti jos dalia, nes ,,atpildas už
nuodėmę - mirtis". Taigi, jie skelbia, kad Marija stebuklingai be mirties
pakilo į Dangų keturiasdešimt penktųjų metu rugpjūčio penkoliktą dieną.
Neseniai (1950) popiežiaus konsistorijoje popiežius paskelbė Mergelės Marijos
„Dangun ėmimą" bažnyčios dogma. Iki tolei katalikai galėjo tikėti tuo ar
netikėti savo nuožiūra, bet dabar privaloma tuo tikėti, bijant ekskomunikavimo
ir amžinų kančių pragare. Tai bent Roma! Nėra nei vienos eilutės Rašte
nekaltumo, taip pat ir „ėmimo į Dangų" be mirties dogmoms paremti.
Visi Pauliaus
laiškai buvo parašyti po keturiasdešimt penktųjų metų ir juose nėra nė
užuominos apie šias išmones. Evangelija pagal Joną buvo parašyta daug vėliau už
Pauliaus laiškus, dar daugiau, būtent apaštalui Jonui mūsų Viešpats rūpestingai
patikėjo Savo kūniškąją motiną. Ir nėra nė žodžiu užsiminta apie jos nekaltumą
ar ėmimą į Dangų be mirties.
Svarbiausia, kad
Romos katalikų vadovybė išgalvojo objektą stabmeldiškam garbinimui. Tuo objektu
tapo mūsų Viešpaties kūniškoji motina. Tuojau pamatysime, kaip toli šia
kryptimi nuėjo katalikybė.
MERGELĖS MARIJOS GARBINIMAS
Katalikybė kalba
apie hyperdulia, tai yra labai aukšto laipsnio garbinimą; tačiau menkesnį už
latria - vieno Dievo garbinimą, betgi aukštesnį už dulia - šventųjų ir angelų
garbinimą. Bet juk visa ko garbinimas, išskyrus vieną Dievą, yra griežtai
uždraustas. Draudžiama garbinti net angelus (Kol 2:18).
Kai apaštalas Jonas savo Apreiškimo
regėjime puolė į kojas angelui, norėdamas jį pagarbinti, tai buvo įspėtas:
„Žiūrėk, kad to
nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus
liudijimo. DIEVĄ GARBINK!" (Apr 19:10).
Tuoj parodysime,
kokiu subtiliu keliu įteigiamas Mergelės Marijos garbinimas jaunimui. Tėvas
Chiniquy užrašė savo įspūdžius, patirtus vaikystėje.
„Kartą kunigas tarė man:
- Stokis, mano vaike, atsakysi į daugelį
svarbių klausimų, kurių turiu tave paklausti.
Atsistojau.
- Mano vaike, - tarė jis, - kai namuose
kuo nors nusikalsdavai, kas pirmasis tave bausdavo - tėtis ar mama?
Akimirką pasvyravęs atsakiau:
- Tėtis.
- O dabar, mano
vaike, pasakyk, kas griežčiau bausdavo tave - tėtis ar mama?
- Tėtis, - atsakiau nesvyruodamas.
- Toliau, kuomet
nusipelnydavai bausmės, ar kas stodavo tarp tavęs ir tėvo rykštės?
- Taip, - atsakiau,
- labai dažnai mama ateidavo ir ne kartą išgelbėdavo mane nuo griežtos bausmės.
-
Dar vienas klausimas. Kada tavo tėtis būdavo beateinąs tavęs lupti, ar
nepuldavai kam nors į rankas, siekdamas išvengti bausmės?
- Žinoma, pone,
būdamas kaltas dėl ko nors, ne kartą puoliau prie savo mamos, matydamas tėtį,
ateinantį manęs lupti. Ji maldaudavo atleidimo man, ir taip gražiai, kad dažnai
išvengdavau bausmės.
- Gerai atsakei, - tarė kunigas.
Paskiau, atsigręžęs į vaikus, jis tęsė:
- Brangūs vaikai, Danguje
jūs turite Tėvą ir Motiną. Tėvas yra Jėzus, o Motina yra Marija. Nepamirškite,
kad motinos širdis yra visada švelnesnė ir nuolaidesnė už tėvo širdį. Dažnai
jūs įžeidžiate Tėvą savo nuodėmėmis, įpykinate Ji. Kas tuomet atsitinka
Danguje? Tėvas ima rykštę, norėdamas jus nubausti. Dievas grasina sunaikinti
jus savo trenksmingu perkūnu, atveria pragaro vartus, trokšdamas įmesti ten
nusidėjusius vaikus. Ir jūs seniai būtumėte prakeikti, jei Danguje nebūtų
mylinčios Motinos, kuri nuginkluotų piktą ir įnirtusį Tėvą. Kuomet Jėzus nori
bausti jus už tai, ką užsitarnavote, geroji Mergelė Marija skuba Jį raminti.
Marija atsistoja tarp Jėzaus bei jūsų ir sutrukdo smogti. Ji kalba užtardama ir
prašo jums atleidimo, kuri ir laimi."
Vienintelis tinkamas
būdvardis šio mokymo apibūdinimui yra ŠETONISKAS. Baisu, kai taip apgalvotai
teršiama jaunuomenės galvosena tokiomis visiškai klaidingomis mintimis. Juk
mūsų Gelbėtojas, būdamas žemėje, pasakė: ,,Leiskite vaikučiams eiti pas Mane ir
netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė" (Lk 18:16).
Turėdamas omeny šį
mokymą, Kardinolas Manning gyrėsi, kad jei kunigai taip mokys jaunimą nuo mažų
dienų, tai visą likusį* gyvenimą žmonės bus atsidavę Romos katalikybei.
Gelbėtojo širdis
šiandien, kuomet Jis yra Dievo soste, tebėra tokia pat švelni, kaip ir tada,
kai Jis vaikščiojo po Palestinos miestus, kaimus ir laukus. Nė vienas, atėjęs
pas Jį su sielvartu šioje žemėje, nebuvo atstumtas. Nė vienas, ateinantis pas
jį šiandien, nebus atstumtas, nes Jėzaus širdis yra tokia pat mylinti dabar,
kaip ir anuomet. Tvirtinti, kad Marijos širdis yra labiau mylinti, negu mus
laiminančio Viešpaties, yra tikrai šventvagiška.
Deja, katalikybė Mariją garbina labiau
negu Kristų. Dr. Wylie rašo:
,,Marija ir Kristus
vienodai garbinami. Jos garbei yra statomos bažnyčios; pilnos maldininkų, jos
šventovės praturtinamos jų dovanomis ir puošiamos jų įžadų aukomis. Marijai
besimeldžiantys kreipiasi į ją, tarsi į Dievą, ir prašo palaiminimų, kaip iš
galinčios juos suteikti. Marijos garbintojai išmokyti maldų „Pasigailėk mūsų,
geroji Motina" ir „Geroji Motina, saugok mus nuo visokio pikto". Jai
skirtos penkios kasmetinės šventės, palaikančios garbintojų pasišventimą.
Katalikiškuose kraštuose aušra yra pasitinkama himnais Marijai, dieną vėl giedama
jos garbei, o diena palydima `Ave, Marija'." < 33 >
Ji vadinama vardais, įžeidžiančiais mūsų
Gelbėtoją, nes kai kurie tinka tik Jam vienam. Pateiksime keletą:
Nuodėmingųjų Paguoda,
Dangaus Vartai,
Aušros Žvaigždė,
Dangaus Karalienė,
Karalienė be gimtosios nuodėmės pradėtoji,
Sandoros skrynia,
Karalienė Apaštalų.
Štai šv. Bernardo pamokymo santrauka iš
katalikų bažnyčios brevijoriaus:
„Reikalingas
tarpininkas Tarpininkui Kristui. Ir nėra naudingesnio mums tarpininko už
Mariją. Ko žmonėms taip drebėti artinantis Marijai? Nėra nieko šiurkštaus ir
baisaus
joje.°
Dwyerio „Katalikų
tikėjime" randamas toks šventvagiškas teiginys: „Dievas nesiuntė Savo
Sūnaus, kol nepaprašė Marijos sutikimo."
Visa tai yra
priskiriama vargšui puolusiam kūriniui, labai išaukštintam būti mūsų Viešpaties
kūno motina, nors nuodėmingam, reikalingam savo Sūnaus išgelbėjimo, įvykdyto Jo
gėdos mirtimi ant kryžiaus. Jos kaulai guli kape jau daugiau kaip devyniolika
šimtmečių. Visas šis Marijos garbinimas yra tuščia šventvagiška srovė,
paprasčiausiai kalbama į orą. Ji negali pasiekti ir nepasiekia Dangaus.
(Bus daugiau)
Iš poleminės knygos "Ar Romos katalikybė yra Dievo bažnyčia?"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą