Paskutinį spalio savaitgalį Mongolijoje, Ulan Batore apaštalinis prefektas
Wenceslao Padilla inauguravo šeštąją katalikišką parapiją šalyje, praneša "Vatikano radijas". Naujosios
parapijos centru tapo nedidelė šventajai Sofijai dedikuota bažnytėlė, prie
kurios yra prisišliejęs slaugos centras. Tai antroji parapija, kurios įsteigimas
sutampa su katalikų Bažnyčios 20-ųjų gyvenimo metų Mongolijoje sukaktimi. 1992
metais į šalį atvyko pirmieji misionieriai, tarp kurių ir dabartinis apaštalinis
prefektas Padilla.
Jis, greta Ulan Batoro Petro ir Pauliaus katedros,
spalio pradžioje pasodino medelį, sakydamas, kad „medis turi daug šakų, tačiau
visos jos dygsta iš to paties kamieno, kuris gali simbolizuoti vienybę ir šeimos
dvasią, įsišaknijusią Jėzuje (...) Medelis, kurį sodiname, dar mažas ir panašus
į mūsų jauną Bažnyčią, kuri dar vaikystės laikotarpyje, tačiau turi didelį
troškimą augti ir įleisti gilias šaknis į Mongolijos tautos žemę“.
Pagal
prancūzų misionierių žinių agentūros EDA parengtą apybraižą, šiuo metu
Mongolijoje darbuojasi 81 misionierius iš 22 kraštų, o mongolų katalikų
bendruomenę sudaro 835 vyrai ir moterys, neskaičiuojant katechumenų, kurie
ruošiasi krikštui. Katalikų Bažnyčiai taip pat priklauso gatvės vaikų,
našlaičių, senelių namai, pradinės mokyklos, darželiai, bibliotekos, socialiniai
centrai, kooperatyvai, ne viena klinika ar kitokia medicinos institucija, dažnai
ten, kur anksčiau tokių paslaugų visai nebuvo.
Mongolijoje taip pat
nemažai įvairių protestantų bendruomenių. Manoma, kad krikščionys gali sudaryti
iki 2 procentų šalies gyventojų, kurių yra, 2009 metų duomenimis, apie 2,7
milijono.
Jei Mongolijos sostinėje Ulan Batore dabar yra jau keturios
parapijos, tai kituose milžiniškuose plotuose tėra dvi, nors daug kur veikia
nedidelės misijos, koplyčios, katalikiškos mokyklos. Taip yra ir dėl tam tikro
valdžios spyriojimosi, jos prašant, kaip nurodo įstatymai, leidimo įsteigti
oficialius kulto namus. Pavyzdžiui, centrinėje provincijoje jau penkiolika metų
šv. Pauliaus iš Šartro kongregacijos seserys vadovauja mokyklos, tačiau
neleidžiama atidaryti kulto namų ir parapijos, nepaisant pakartotinių prašymų.
Taip yra ir dėl valdžios teikiamos paramos budizmui ir tibetietiškam
šamanizmui, tradicinėms Mongolijos religijoms, užgniaužtoms komunistinio režimo
metais. Beje, su Bažnyčios Mongolijoje gimimu yra susietas ir
lietuviškas vardas – arkivyskupo Jono Bulaičio, kuris buvo pirmasis apaštalinis
nuncijus Mongolijoje, reziduojantis Pietų Korėjoje, 1992 metais atkūrus Šventojo
Sosto ir Mongolijos diplomatinius santykius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą