Joe White ir kryžius - pamokslas Egipte

Joe White ir kryžius - pamokslas Egipte

Kavos nebus. Dramblys dar nekakojo...

Naujienos kofemanams - kava iš... dramblių mėšlo. Nūnai madoje kava iš dramblio mėšlo. Jei anksčiau pati brangiausia kava buvo „Kopi liuvak“, kurios kilogramas kainavo 600 dolerių, tai dabar nauja rūšis „Black Ivory“ kainuoja 1100 dolerių. Už puodelį kavos gurmanai kloja po 50 dolerių ir nemirksi.

Abiejų kavų atsiradimas panašus – tik jei pirmajai kavos pupelės renkamos iš Malaizijoje gyvenančio žvėriuko kakučiuose surinktų pupelių, tai „Black Ivory“ pupelės prakeliauja Tailando dramblio žarnynu. Per virškinimo procesą kavoje apmiršta baltymai ir kava nebeturi kartumo.

Nepaisant kad dramblių skrandžiai oi kokie dideli, tėra parduodama tik apie 50 kg pupelių.

Manau, mūsų ūkininkai irgi galėtų pabandyti priversti kiaules, karves ir ožkas ryti kavos pupeles. Žiūrėk ir išgarsėtume kaip šalis, gaminanti „Čiukčiuk moka“,  „Mūmū arabika“ arba „Ciba cofe“ kavos rūšis.

Pasirodė pažodinis Karaliaus Jokūbo versijos Biblijos leidimas

2012 metais lietuviškai pasirodė pažodinis Karaliaus Jokūbo versijos Biblijos leidimas. Tai dar vienas Biblijos leidimas, kuris taps prieinamas studijoms.

Štai, ką apie vertimą ir jos tikslą sako vertėjas Darius Kundrotas: “Bestudijuodamas Biblijos mokykloje sužinojau, kad 1611 metais iš originalių rankraščių kopijų į anglų kalbą pažodžiui buvo išversta karaliaus Jokūbo versija. Karaliaus Jokūbo versija buvo pradėta versti 1604 metais ir baigta versti 1611 metais. 1604 metais Anglijos karalius Jokūbas paskyrė 54 vertėjus, kad šie imtųsi versti į anglų kalbą neiškraipytąjį Senojo ir Naujo Testamento tekstą. 47 iš jų iki galo užbaigė pavestą jiems darbą. Šie vertėjai mokėjo daug kalbų, jie laisvai kalbėjo hebrajiškai ir graikiškai, buvo gerai įvaldę šias kalbas ir jas dėstė universitetuose. Be to, šie vertėjai visi buvo įtikėję Kristumi kaip savo Gelbėtoju ir pasitikėjo Dievo žodžiu...

Versdamas karaliaus Jokūbo versiją, verčiau ją pažodžiui – kaip ji ir į anglų kalbą buvo versta iš hebrajų (Senojo Testamento) ir graikų (Naujojo Testamento) kalbų. Pažodinis vertimas yra nepaprastai svarbus, nes Biblijoje rašoma: "...žmogus negyvena vien duona, bet [...] kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš VIEŠPATIES burnos" (Įst 8:3)... Kai kur savo vertime, Senajame Testamente, palikau hebraizmus, kurių ypač gausu S. B. Chylinskio, A. Jurėno, L. Rėzos, rusiškoje ir lenkiškoje biblijose. Pastarose biblijose suteikiamas ypatingas dėmesys pažodiniui vertimui, kurio labai pasigendama K. Burbulio vertime...

Darius Kundrotas, vertėjas“

Na, tikslai kilnūs, tačiau reiktų žinoti, kad ši Biblija atsirado lietuviškai, ne todėl, kad kiti vertimai yra netikslūs. Savaime suprantama juokinga ir tai, kad pažodinis vertimas iš anglų kalbos gali būti tikslesnis ir vertingesnis už vertimą iš hebrajų ir graikų kalbų tekstų.

Turbūt pasakius A reiktų pasakyti ir B. Ogi tiesa ta, kad šį vertimą inspiravo vadinamieji „teisingo žodžio padalinimo“ šalininkai, kurių savotiška teologija, kilusi iš baptistų grupių, remiasi anglišku KJV vertimu. Kol nėra šito vertimo, jų skelbiama žinia ir keistokas mokymas, ne visai „įsipaišo“ į logikos rėmus ir yra stipriai apribota. Todėl ir buvo stengiamasi išversti į lietuvių kalbą. Kitaip sakant, mano nuomone, vertimas yra, bet jis atliktas stipriai angažuotų žmonių, kas jau savaime lems daugybę nesusipratimų.

 Sakykim, ši grupė taip viską mėgsta dalinti, kad net ir apaštalą Paulių atskyrė nuo kitų apaštalų ir nuo žydų tautos ir net išrado, kad Paulius „skelbė niekada anksčiau neskelbtą žinią“. Kitaip sakant „teisingo žodžio padalinimo“ šalininkai "išrado" naują evangeliją, štai ištrauka iš „teisingo žodžio padalinimo“ šalininkų tinklalapio "Malonės žinia":

- Jėzus Izraelio tautai siuntė 12 apaštalų su žinia (Mt. 10:5-7). Ir po Kristaus prisikėlimo 12 apaštalų skelbė žinią Izraelio tautai – apipjaustytiesiems (Gal. 2:9).
- Pagonims Kristus siuntė visiškai kitą apaštalą – Paulių, atskirą nuo kitų apaštalų, su nauja žinia, kuri niekada anksčiau nebuvo skelbta (Ef. 3:1-10; Kol. 1:23-27; Rom. 16:25-26; Tit. 1:2-3; 2 Tim. 1:9-11).

Na, reiktų pasakyti, neabejotina, kad fantazijos turėjimas yra dorybė, tačiau ne šitoje srityje.

O šiaip neabejoju, kad pažodinis Karaliaus Jokūbo versijos Biblijos leidimas duos ir naudos - privers pasitempti Biblijos draugiją ruošti naują lietuvišką vertimą.

Kaune pamokslaus pastorius Ryan LeStrange iš JAV

 Kitą savaitę Kaune tris dienas (preliminariai antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį) pastorius iš JAV Ryan LeStrange ves seminarą. Jis yra Impact International Ministries vadovas. Su šiuo tarnavimu detaliau susipažinti galima svetainėje www.impactinternationalchurch.com. Apie tikslesnį laiką ir vietą "Formalioje naujienose" bus paskelbta vėliau.

Tyliai skrido lėktuvėlis...

Sudano sostinėje Hartume įvyko gaisras stambiausioje  ginklų gamykloje. Gamykla gaisro buvo sunaikinta.  Po šio gaisro Sudano vyriausybė pareiškė, kad atkeršys Izraeliui, mat teigė, kad tai buvo ne šiaip gaisras, o lėktuvų, kurie atskrido iš Šiaurės, ataka.
Izraelis nekomentuoja šio įvykio, tik žinoma, kad ginklų gamykla gamino Irano raketas, kuriomis pastaruoju metu buvo apšaudomas Izraelis iš palestiniečių teritorijų. be to, pranešama, kad neseniai buvo sunaikinta 20 sunkvežimių iš Sudano kolona, kuri raketas  gabeno palestiniečiams. Taigi, nors komentarų ir nėra, bet panašu, kad operacija įvykdyta be priekaištų, nežaidžiant su jokiomis "tarptautinėmis sankcijomis". 

Dagestane šaudo imamus

Šiandien Dagestano Derbento mieste nušautas salafistų mečetės imamas Karimula Ibragimovas kartu su broliu ir tėvu. Jie ėjo į rytinę maldą. Šis imamas garsėjo tuo, kad savo pamoksluose kvietė taikai ir musulmonų brolybei.
Tai jau kelintas musulmonų  religinis lyderis Dagestane, kuris krenta nuo islamistų rankos.

Dmitrijus Makarenka tarnavo Vakarų Ukrainoje

Evangelistas Dmitrijus Makarenka tarnavo Vakarų Ukrainoje. Tarnavimai vyko Slavialos, Užgorodo ir Kovelio miestuose. Daugiau kaip 400 žmonių atėjo vildamiesi gauti stebuklą iš Dievo.

 „Jei Dievas su mumis, stebuklai bus“, - sakė evangelistas. Jo tarnavimų metu daugybė žmonių liudijo gydantį Dievo prisilietimą. „Pažinkite Dievo valią. Kartą, kai pamokslavau palapinėje, įvažiavo moteris vežimėlyje ir visą tarnavimą jame sėdėjo, kai pakviečiau atgailai, ji atsistojo ir nuėjo prie scenos. Pagalvojau, gal jai patinka tame vežimėlyje važinėti... Po tarnavimo priėjau prie jos ir paklausiau, ar galėjo ji vaikščioti. Sužinojau, kad jau 7 metai, ji nevaikščiojo. „Kaipgi atėjote prie scenos?“ „Taigi jūs visą pamokslą man sakėte – kelkis ir eik, kelkis ir eik! Tada aš tiesiog atsistojau ir nuėjau“. Stebuklai yra skirti daugiau netikintiems, o tikintys patys gali pamatyti atvertas duris į išgydymą“,- sakė evangelistas.

Tarnavimų metu apie 80 žmonių atgailavo ir nusprendė sekti Jėzumi.

Pasaulinė lyderystės konferencija - Klaipėdoje ir Vilniuje

Trečius metus Lietuvoje rengiama Pasaulinė lyderystės konferencija, kuri organizuojama net 350-tyje pasaulio miestų, šiemet bus pasiekiama ne tik Klaipėdos, bet ir Vilniaus auditorijai. Renginio tikslu organizatoriai įvardina lyderių ugdymą visame pasaulyje, o jo metu skambantys pasaulio autoritetų pasisakymai apie nesavanaudišką lyderystę keičia dalyvių gyvenimus. Apie tai liudija ir ankstesnėse konferencijose dalyvavę žinomi verslininkai ir didelių kompanijų vadovai.
Šiemet konferencija Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete, vyks lapkričio 16-17 d.d., o Vilniuje, „ForumPalace“ arenoje, – 23-24 d.d.
Lietuvoje konferenciją rengia kelios visuomeninės organizacijos: tarptautinė asociacija „WillowCreek“, Klaipėdoje įsikūrę LCC tarptautinis universitetas ir Miesto bažnyčia bei Vilniuje esantis Geros Naujienos centras. 1995-aisiais Čikagoje startavusi Pasaulinė lyderystės konferencija, kurioje anuomet dalyvavo apie 2200 vadovų iš 300 bažnyčių, šiomis dienomis išaugusi iki 120 tūkstančių dalyvių iš 10 tūkstančių bažnyčių 90-yje pasaulio valstybių.
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, renginys vyksta DVD formatu, kai pranešėjų kalbos įgarsinamos vietos kalba ir rodomos dideliuose ekranuose. Čia pat vyksta pranešimų aptarimas, diskusijos su kitais konferencijos dalyviais, skamba padrąsinimo žodžiai ir malda.
Konferencijos pranešimus kasmet ruošia ryškiausi šių dienų pasaulio lyderiai – bažnyčių vadovai, politikai, verslo įkūrėjai, pramogų pasaulio žvaigždės, t.t. Šiemet dvi dienas vyksiančiose konferencijose susirinkusieji išgirs buvusios JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais, bažnyčios „WillowCreek“ įkūrėjo ir pastoriaus Bilo Haibelso, Harvardo universiteto Derybų programos bendrasteigėjo Viljamo Ario ir kitų garsių veikėjų kalbas.
Renginio iniciatoriai pabrėžia, kad Pasaulinė lyderystės konferencija nėra tik atsitiktinis žmonių susibūrimas. „Tikime nesavanaudiška lyderyste ir tuo, kad mūsų visuomenei reikalingi sąžiningi lyderiai. Susirinkę kartu ir klausydamiesi neeilinių pranešėjų padrąsinančių kalbų galime drauge augti ir keisti aplink esantį pasaulį“, - apie konferencijos tikslą kalba jos organizatoriai.

Vienuolyne gyvavo seminarija ir ... bordelis

Naujas skandalas Maskvoje - pasirodo, elitiniame Sretensko vienuolyne draugyškai sugyveno seminarija ir bordelis. Šio vienuolyno galva yra pats Kirilas, o vadovas - archimandritas Tichonas, V.Putino dvasinis tėvas.
Maskvos policininkai, kuriuos iškvietė vienuolyno dvasininkai, rado sekso paslaugas teikinačią įstaigą ir suėmė dvi prostitutes.
Istorija gana paini, nes vienuoliai tvirtino, kad jau ne pirmus metus girdėjo, kad bordelis veikia, patalpose, kurias nuomoja vienuolynas, todėl ir kreipėsi į miliciją. Ta du kartus perspėjo bordelio savininkus, o paskui griebėsi veiksmų.
Vienuoliai tvirtina, kad su stačiatikiais ši įstaiga neturi nieko bendro ir yra "kažkieno nuosavybė", bet kieno ir kaip atsidūrė vienuolyno patalpose - paaiškinti niekas negali.

Birma - budistai degina musulmonų kaimus

Birmoje jau savaitę tęsiasi tarpreliginiai susidūrimai, jų aukomis tapo 22000 pabėgėlių. Daugybė gyvenamų vietovių sugriauta ir sudeginta.
Jau žuvo 67 žmonės, sužeisti 95. Sudeginta 2818 namų septyniose gyvenvietėse.
Aukos dažniausiai musulmonai-rochindža, kurių valdžia nepripažįsta kaip vienos iš Birmos etninių grupių, o laiko grobikais iš Bangladešo. Birmoje gyvena apie 800 000 musulmonų-rochindža.

Grožis reikalauja aukų

Kinas Czenis Fengas karštai įsimylėjo moterį, pakerėtas jos grožio jis greitai ją vedė. Šeimoje viskas buvo puiku, kol negimė duktė.
Vaikas pasirodė nepanašus nei į mamą, nei į tėtę, be to, mergaitė, vyro nuomone, gimė labai negraži. Fengui kilo įtarimų, kas gi šito vaiko tėvas, ir jis ėmė ūdyti žmoną. Vargšei moteriai teko prisipažinti... Nepagalvokite apie banalų romaną "į kairę" - pasirodo moteriškė iki vestuvių Pietų Korėjoje pasidarė plastinę operaciją už 100 000 dolerių.
Pasipiktinęs Czenis Fengas tuoj pat išsiskyrė ir padavė žmoną į teismą, kad ji apgaulės keliu privertė ją vesti. Ir ką? Teismas patenkino jo ieškinį ir liepė moteriškei kaip kompensaciją sumokėti 120 000 dolerių.

Evangelistas Danielis Kalenda - kas perduodama per kartas

Nepaisant jauno amžiaus evangelistas Danielis Kalenda jau matė maždaug 68 milijonus žmonių pasirenkant sekti Kristumi.Tačiau nemanykite, kad jis yra tiesiog likimo ar Dievo numylėtinis - šaknys yra kur kas giliau. Čia jis pasakoja apie tai, kad jau kelios kartos jų šeimoje - Dievo darbe. Paklausykite, iš kur šito medžio šaknys. Sido Roto laida"Tai - antgamtiška".

Italija - nostalgiškas fašistų žygis

Italijoje tikri fašistai organizavo žygį, atmindami "Maršo į Romą" 90-ąsias metines. Po šio maršo Italiją ėmė valdyti fašistų diktatūra  ir Benito Musolinis. Kraštutinių dešiniųjų demonstracijos vyko gimtajame dučės mieste - Predapijo.

Vėlinės - pagoniška šventė

Greitai visos Lietuvos kapinės sumirgės degančiomis žvakėmis. Viena iš svarbiausių katalikiškų švenčių - Visų šventųjų diena, kai šeimos lanko kapus. Mažai, kas žino, kad su krikščionybe ši šventė neturi nieko bendro, tai Katalikų bažnyčios įvestas naujadaras, visiškai pagoniškas - tiek savo turiniu, tiek ir išraiška. Trumpai būtų galima ją apžvelgti taip - nuo pagonybės Vėlinių šventė pagrįsta tikėjimu, kad mirę mūsų artimieji tebegyvena  šalia mūsų, mums padeda arba kenkia, esą Vėlinių naktį vėlės lanko savo namus, meldžiasi savo bažnyčioje. Kiek vėlesniais laikais tikėta, tad tądien vėlės paleidžiamos iš skaistyklos ir eina klausyti maldų, kurių gyvieji nenorėjo ar neprisiminė laiku už juos sukalbėti.

Krikščioniška švente Vėlinės tapo 998 metais. Tąmet, gūdų rudenį, lapkričio 2-ąją dieną Prancūzijoje, Klunio benediktinų vienuolyne, aukotos pirmosios šv. Mišios už visus mirusiuosius šiame vienuolyne. Manyta, kad artimųjų vėlės globoja pasėlius, kad augdamas rugio grūdas vienija kartas, kad vėlės  iš laukų namo sugrįžta kartu su derliumi. Viešnias derėjo pagarbiai priimti,  sušildyti, pavaišinti, pagerbti. 

Ši rudeninė šventė XVI –XVIII amžiuose Lietuvoje vadinta Ilgėmis. Tuo pačiu žodžiu vadinta ir rudeninė valstiečio duoklė žemvaldžiui. „Ilges rinkti“, „ilgiavoti” reiškė tą patį, kaip kalėdoti. Kaip klebonas  kalėdodavo, taip „ilgiaudavo“ žemvaldys. Kai ilgių prievolė buvo pakeista duokle ir išnyko ilgiavimo paprotys, šventė buvo pervardinta Vėlinių vardu.

Lietuviai Vėlines skirtinguose regionuose minėdavo skirtingai. Dzūkų kaimuose dar nepamiršta protėvių pagerbimo vaišėmis šventė, vadinta Dziedais (tarmiškai „dziedas“ – senolis). Dziedai buvę sekmadienio pusryčiai prieš kelionę į bažnyčią. Vėles dzūkai vaišino sočiai: riebia kopūstų ar džiovintų buroklapių sriuba, aviena, saldumynu iš grikių miltų.

XIX amžiaus viduryje Aukštaitijoje būta papročio Visų Šventųjų dienos vakarą nešti į kapines maisto, dubenį vandens, rankšluostį - vėlėms nusiprausti ir pasistiprinti.

Retą Vėlinių vaišių aprašymą 1938 metais paskelbė A.Valantinas: „Senieji žmonės pasakoja, kad dar praeito šimtmečio viduryje kai kuriose vietose Vėlinių vakarą žmonės šventė savotiškomis apeigomis. Kapinėse keldavo vaišes. Susirinkusi giminė eidavo į kapines, vedama seniausio tos giminės nario, giedodami „Viešpatie, didžiojoj smarkybėj ir rūstybėj Tavo”... Kartu su savim nešdavosi visokių valgių ir gėrimų. Kapinėse, prie kurio mirusiojo giminės kapo, senis vadovas mojęs pirštu į visas keturias šalis, kviesdamas vardais mirusius gimines iki pat prabočių, kurių tik beatminė vardus. Paskui į visas šalis laistydavo alų, degtinę, midų, pieną. Ant kapo padėdavo duonos, mėsos, sūrio ir kitokių valgių".

Aukštaičių tikėta, kad vėlės tądien paleidžiamos iš skaistyklos ir grįžtančios namo. Tam prie gryčių durų barstytas švarus smėlis – gal atsispaus vėlių pėdos. Vėlėms ant stalo būdavo paliekama vakarienė, praverti langai ir durys, kai kur kūrentos pirtys – anot L.Klimkos, „kad prabočių šešėliai galėtų sušilti”.

1583 metais jėzuitų misionierius Stanislovas Rostovskis užrašė: „Metinių dienų proga mirusiems jie nešdavo ant kapų valgio. Pagerbdavo taip: ant stalo iš praustuvės būdavo išliejamas vanduo; ant lentos keturiuose kampuose stačiai buvo laikomi šaukštai. Nors ir dienos metu, tačiau prie aplinkui apstatytų žiburių žynys tam tikromis sugalvotomis žodžių formulėmis šaukia mirusiuosius. Paskui, paprašęs palaimos mirusių vėlėms, kaipo svečias, sėdasi prie stalo ir pirmas padeda kąsnį po trikoju”.

 Žemaičiai tikėjo, kad šventąją naktį vėlės suguža į savo bažnyčias, o mišias jiems laiko mirusių kunigų vėlės…

Kaip į Baltarusiją prosperity atėjo

Baznica.info publikuoja įdomų reportažą. Jame pasakojama kaip viename iš Baltarusijos kaimų - Olšany- kuriame gyvena apie 7500 žmonių, įsikūrė tikra klestėjimo oazė. Sutapimas ar ne, tačiau mažiausiai trečdalis kaimo yra sekmininkai. Olšanuose veikia viena iš didžiausių sekmininkų bažnyčių Baltarusijoje.
Kas nepamiršote rusų kalbos, galite pažiūrėti šį reportažą. 
http://baznica.info/article/polesskie-amishi-ili-puteshestvie-v-beloru

Išleista Biblija čečėnų kalba

Rusijoje išleista Biblija čečėnų kalba, praneša ИHТЕРФАКС–Религия.
Vertimas atliktas iš žydų ir graikų kalbų tekstų. Darbas truko 15 metų.
Tiesa, kol kas Biblija išleista tik 2000 tiražu.Beje, šiuo įvykiu kažkodėl labai susirūpino ir islamistų tinklalapis "Kavkaz-center".

Brolis Lazaro - kas gi aš esu

Brolis Lazaro - kas gi aš esu. Puiki muzika iš Brazilijos. Buvęs garsus Brazilijoje dainininkas Lazaro tapo Broliu Lazaro ir tarnauja tam, kuris daro žmones broliais.  

Batka įkrėtė mužikams į kailį

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko britų  "Independent",  pasakojo, kaip jis priima seksualines mažumas. Kai kurios frazės vertos ir Nobelio premijos. Sakykim, dėl lesbiečių atsiradimo batka labai apgailestauja  ir į kailį duoda ne kam kitam, o broliams pagal lytį - mužikams.
" Kas dėl moteris- moteris, tai mūsų, kaltė, mužikų, kad moteris šiandien pakeičia moteriai vyrą. Tai mūsų kaltė. Todėl aš apgailestauju. Mes pasirodėme neįgalūs mužikai kai kurioms moterims. Tai, ką jos turėjo rasti mumyse, jos ėmė ieškoti kitose moteryse",- sakė batka . 
O štai dėl vyriško homoseksualizmo, tai jis dėstė, kad tai sritis "už mano supratimo ribos", todėl jis sakė nepriimantis šio reiškinio, o jei ir priima, tai tik negatyviai.
O pagrindinis Baltarusijos prezidento priekaištas seksmažumoms, kurių jis ypatingai nesmerkia, yra vaikų nebuvimas. "Dar kartą sakau, jeigu tai normalu - tai kur vaikai?",- sakė jis. 

Graikija - protestuotojus vaikė policija

Graikijoje kilo protestai prieš ruošiamasi rodyti spektaklį Corpus Christi. Protestai prieš spektaklį nebuvo taikūs, kaip Lietuvoje, policija griebėsi ašarinių dujų.
Susirėmimai kilo jau antrą kartą per mėnesį prie teatro, kuris vėl pabandė rodyti spektaklį Corpus Christi. Tada premjera buvo nukelta.
Amerikiečių dramaturgo Terenso Makneli pjesė Corpus Christi vaizduoja Kristų ir 12 apaštalų grupe homoseksualistų, gyvenančių Teksase. 

"Kristaus legionieriai" teisis dėl milijonų palikimo

  "The New York Times", "Associated Press", Paprašė teisėjo Maiklo Silverstino pateikti jiems dokumentus, liečiančius skandalingai pagarsėjusį katalikišką ordiną "Kristaus legionieriai", kuris kaip auką gavo Gabrielės Mi 60 milijonų dolerių palikimą.
Giminaitė Meri Lu Dorei, nesutinka su savo tetos valia, ir padavė į teismą "legioną", pareiškusi, kad jos tetos valia buvo lengva manipuliuoti, kuo ir pasinaudojo legiono įkūrėjas Marsjalis Maselis. Žiniasklaida teigia, kad visuomenė turi teisę žinoti tiesą, tuo tarpu "Kristaus legionierių" advokatai priešinasi, kad dokumentai būtų paskelbti. Tiesa, teisėjas nepriėmė ieškinio prieš legioną, mat pasakė, kad pačios pareiškėjos reputacija nėra blizganti.Jos advokatas žada duoti apeliaciją. 
"Kristaus legionierių" įkūrėjas Marsjalis Maselis mirė 2008 metais, ordinas skandalingai pagarsėjo, kai jo įkūrėjas ne kartą buvo apkaltintas prievartavęs seminaristus, turėjęs vaikų su moterimis, šie kaltinimai buvo įrodyti. Tiesa, pats ordinas teigė, kad prievartauti seminaristus ir daryti kitus seksualinius nusikaltimus galėjęs tik įkūrėjas. Daugiau niekas. Tačiau reiktų paklausti, ko vertas pats ordinas ir ko vertas jo mokymas, jeigu įkūrėjas buvo nusikaltėlis?
Marsjalis Maselis įkūrė ordiną 1941 metais Meksikoje, dabar jis veikia 22 pasaulio šalyse, ordine yra 889 kunigai ir 2373 seminaristai. 

Ispanija - jaunimas užpuolė katalikų mokyklą

Negirdėtas vandalizmas katalikiškoje Ispanijoje - apie dešimt  15-17 metų paauglių įsivežė į 10-tą katalikišką pradžios mokyklą Meridoje, sužeidė mokytoją, gąsdino vaikus, bandė nuplėšti kryžius nuo sienų.
Jie išlaužė mokyklos duris ir mojuodami respublikos vėliavomis žygiavo koridoriais rėkdami: "Kur kunigai, mes juos sudeginsim". Kai kurie iš jų bandė patekti į klases, valgykloje sunaikino paruoštus pietus.
 Kai juos bandė išvesti, jie ėmė grasinti, kad padarys įrašą ir kreipsis į teismą, kad prieš nepilnamečius, kokie jie yra... naudota jėga.
Policija greit atvyko ir išvedė jaunuolius lauk.

Pasikėsinta į Kreflo Dolarą

Besaikė ginklų prekyba JAV vis labiau išsilieja neigiamomis pasekmėmis, vos ne kasdien pranešama apie susišaudymus viešose vietose. Pasirodo, nesaugu jau ir bažnyčiose.
Žinomo JAV tarnautojo Kreflo Dolaro bažnyčioje Atlantoje šiandien per rytinę maldą nušautas žmogus. Žudikas - 52 metų tamsiaodis Floidas Palmeris, anksčiau buvęs savanoriu bažnyčioje. Nušautasis  - 39 metų Gregoris Makdauelas, kuris kaip tik tą rytą maldoje pavadavo Kreflo Dolarą. Maldoje dalyvavo apie 25 žmones, žudikas įėjo, šovė į vedantį maldą, ir išėjo.
Užpuolimo motyvai neaiškūs, nusikaltėlis suimtas.

Saints.lt pristato

Mormonų paskyra feisbuke Saints.lt pristato -  "Prarasta avelė" ("The Lost Lamb", Del Parson iliustracija). Išvadas padarykite patys.

Britų gydytojai duoda vilties

Britų medikai apžiūrėjo sunkiai sužeistą pakistanietė Malalą Yousufzai.Jie duoda nemažai šansų, kad mergina ne tik išgyvens, bet ir pasveiks.  Priminsime, kad talibai sužeidė 14-metę moksleivę Malalą Yousufzai. Incidentas įvyko Mingoros mieste Svato upės slėnyje. 

Pasikėsinimas į Malalos gyvybę sukrėtė Pakistaną. Šalies prezidentas pasakė :“Ji yra mūsų visų vaikas“.

Apie 14-metę Malalą pasaulis prakalbo prieš metus, kai Vakaruose buvo paskelbtas jos dienoraštis, kuriame ji pasakojo, kaip talibai draudė jai ir kitiems vaikams, gyvenantiems Svato upės slėnyje, lankyti mokyklą. Nors ekstremistai ne kartą grasino Malalai, ji liko gyventi gimtajame Mingoros mieste. Savo interneto dienoraštį ji pradėjo vesti, kai jai buvo vos 11 metų urdu kalba. Vedė ir tada, kai Svato slėnyje mokyklos buvo uždarytos. Pasirašinėdavo slapyvardžiu Giul Makay.

Eritrėja - suimta 17 krikščionių

Eritrėjoje, kuri garsėja žiauriais "nevalstybinių" krikščionių persekiojimais, saugumo pajėgos vėl suėmė 17 krikščionių iš namų bažnyčios Emba-Dercho vietovėje, tarp jų  5 ištekėjusias moteris, turinčias vaikų, praneša Open Doors.
 Saugumiečių žiauriai sumušti krikščionys išvežti nežinoma kryptimi.

Brazilas atėjo... į savo laidotuves

Brazilas padarė daug džiaugsmo savo šeimai, atėjęs į savo laidotuves. 41-metis Žilbertas Araužu, automobilių plovėjas, sužinojo, kad jo šeima gedule, mat vyksta jo pagrabas. kai šeima susirinko aplink karstą, ant slenksčio pasirodė pats velionis. Keletas žmonių nualpo, o paskui prasidėjo linksmybės.
Pasirodo, jo brolis morge suklydo atpažindamas kūną ir jiems išdavė kito automobilių plovėjo kūną. 

Reinchardas Bonkė „Jungiantys ryšiai“

Šeštoji  Reinchardo Bonkės knygos „Aukščiau už viską“ dalis (Iš rusų kalbos knygą verčia sesuo Regina AKB)

   Pėsčiųjų tiltas neturėjo stabilizatorių, nė jokio sutvirtinimo, kad sulaikytų nuo supimosi. Jis buvo ištemptas virš gilaus  akmenuoto tarpeklio. Pėsčiųjų takelis buvo sudarytas iš dviejų  lynų, prie kurių buvo pririštos medinės lentutės, nieko daugiau. Ten nebuvo netgi turėklų. Mano manymu, tai nebuvo tinkamas persikėlimas. Tai buvo kelias į nelaimę. Aš net nepagalvočiau ant jo atsistoti.

   Staiga aš pastebėjau neprotingą žmogų, bandantį pereiti į kitą pusę. Šis žmogus išskėtė rankas kad  balansuotų, kaip tai daro lyno akrobatai. Jis ėjo į kitą pusę centimetras po centimetro, žiūrėdamas į savo drebančias kojas. Medinis takelis linko ir svyravo po juo.

   Aš mečiausi prie bedugnės krašto, - tarpeklio dugno nebuvo matyti.Jis buvo padengtas rytiniu rūku. Rūkas judėjo upe šiuo dideliu žemės plyšiu.

   Aš vėl pažiūrėjau į šį žmogų. Jis demonstravo stebėtiną progresą, nuvykdamas beveik iki kelio vidurio. Aš nuoširdžiai jam linkėjau gero. Staiga ant šiltos kylančios srovės iš kanjono pakilo rūko debesis, kuris uždengė kelią prieš pat vyriškį. Jis to nesitikėjo. Jo akys priprato orientuotis pagal jo nuosavas kojas. Aš žinojau, kad jeigu jis žengs į rūką, tai praras pusiausvyrą. Aš tuo buvau įsitikinęs taip pat kaip ir kvėpuoju. Jis nukris ir mirtinai užsimuš.

   Aš puoliau prie tilto, kad pažiūrėčiau, ar galiu jį išgelbėti. Ten atsidūręs, supratau, jeigu aš pastatysiu vieną koją ant to judančio takelio, jis visiškai praras balansą. Aš galėjau tik perspėti.

-         Pone, sustokite! – surikau aš. – Jūs turite sustoti! Prieš jus rūkas.

   Vyras pasisuko ir pažiūrėjo į mane. Tuo momentu skausmo strėlė persmelkė mano širdį. Tai buvo mano brolis Jurgenas. Ignoruodamas mano perspėjimus, jis greitai pasisuko ir dingo rūke.

-         Jurgenai! Jurgenai! – šaukiau aš.

   Po sekundės aš išgirdau riksmą, kuris palengva tilo ir atsimušė aidu, kol jis krito.

-         Reinchaaaaaaaaaaaaardai!

   Aš pabudau. Mano paklodė buvo šlapia nuo prakaito. Širdis daužėsi krūtinėje. Tūkstančiai užplūdusių jausmų mano broliui sukilo mano širdyje ir liejosi per kraštus. Man norėjosi garsiai raudoti už mano brolį Jurgeną. Aš žinojau, kad jis toli nuo Jėzaus.

   „Viešpatie, ką aš mačiau?“.

   Atsakymas buvo aiškus ir tikslus: Jurgenas - ant tilto į amžinybę. Jeigu tu neperspėsi bedievio, Aš išieškosiu jo kraują iš tavo rankos“.

   Aš užprotestavau: „Viešpatie, tai neturi jokios prasmės. Aš žinau, kad jis toli nuo Tavęs, bet kaip aš galiu jį perspėti, jeigu jis žino išgelbėjimo kelią taip gerai kaip ir aš?“ – „Jeigu tu neperspėsi bedievio, , Aš išieškosiu jo kraują iš tavo rankos“.

  Kodėl aš paprieštaravau Dievui? Aš nežinau. Galbūt taip pačiai sureagavo Marija, kai arkangelas Gabrielius pranešė, kad jai gims kūdikis. Ji negalėjo to priimti savo protu. Ji tarė: „Viešpatie, kaip tai gali būti, jeigu aš nepažįstu vyro?“. Tai klausimas ne netikėjimo, bet klausimas. kaip geriausiai paklusti Jam.

   Tokiu būdu Viešpaties nurodymai neturėjo prasmės ir man. Bet aš gerai supratau, kad viskas, kas mano gyvenime gero, viskas iki paskutinio lašo,  atėjo dėl paprasto nuolankumo Jam, o ne dėl to, kad ginčijausi. Aš pradėjau paklusti Jam, kai dar buvau dešimties metų vaikas ir taip buvo visada. Bet suaugusio gyvenime aš kai kada užduodu klausimus ir tuo su jumis dalinuosi todėl, kad visiškai įmanoma, jog jūs elgiatės taip pat. Dievas jums kalba kažką, o jūs savo natūraliu protu atsižadate Jo žodžių, kurie skamba jūsų širdyje.

   Aš pasakoju apie savo klausimus Dievui dėl trijų svarbių priežasčių. Pirma,  todėl, kad jūs turite suprasti, jog mes visi panašūs, - kas įmanoma man, tas įmanoma ir jums – ir gera, ir bloga. Antra, aš supratau, kad ši pamoka išmokstama ne per vieną kartą. Mes -  žmonės. Mes klystame ir kiekvieną dieną grįžtame prie savo natūralaus mąstymo.Galiausiai todėl, kad nežiūrint į tai, kad aš ginčijausi, galiausiai aš vis dėlto paklusau Dvasios balsui. Patarlėje apie du sūnus Mato Evangelijoje Jėzus pagyrė sūnų, kuris tėvui pasakė „ne“, bet po to persigalvojo ir paklausė. Jis pasmerkė kitą sūnų, kuris greitai sutiko, bet nepakluso savo tėvo balsui.

   Ši istorija mums suteikia svarbią pamoką. Nors jūs ir niekada anksčiau neklausėte tylaus, romaus Šventosios Dvasios balso, kalbančio jūsų širdyje, dar ne vėlu. Jūs galite pradėti  tai daryti  šiandien arba rytoj, poryt. Jo malonė atsinaujina kiekvieną rytą. Mano prisiminimai apie Jurgeną akimirksniu perkėlė mane į vaikystę. Mes buvome du iš šešių Germano ir Mėtos Bonkių vaikų. Prieš tai, kai mūsų tėvas pažino Viešpatį, jis buvo profesionalus karininkas. Jis tarnavo intendantu Hitlerio mieste – tvirtovėje Kenigsberge (Karaliaučiuje), Rytų Prūsijoje. Tuo metu jis mirtinai susirgo tuberkulioze. Būdamas neviltyje jis pradėjo ieškoti Dievo. Jis atgimė iš aukšto ir tuoj pat buvo išgydytas.

   Jo gyvenime nieko neliko ankstesnio. Jis niekad neprarasdavo galimybės papasakoti žmonėms, kaip Dievas jį išgelbėjo ir išgydė. Visa kita, kas liko, kas atrodė iki to buvo svarbu, prarado savo vertę lyginant su Dievo pažinimu. Jis norėjo palikti karinę tarnybą ir tapti  viso laiko tarnautoju, bet jis privalėjo baigti tarnybą vokiečių armijoje. Tada jis rado būdą tarnauti Dievui kaip neįšventintas tarnautojas. Tuo metu jis sutiko Mėtą Šefling, bažnyčios vargonininkę iš Dancingo, miesto, kuris dabar žinomas kaip Gdanskas ir netrukus vedė ją. Tai įvyko 1933 metais.

   Visi šeši Germano ir Mėtos vaikai buvo gimę tarp 1934 ir 1942 metų. Tie aštuoneri jų santuokos metai buvo pačiu „derlingiausiu“ periodu. Tuo metu mūsų šeima gyveno mažame Stablako mieste.

    Pirmi penki Bonkės vaikai buvo berniukai. Vyriausias Martinas, po to Gerchardas, po jų dvyniai Piteris ir Jurgenas. Šiame laikotarpyje mama buvo prislėgta. Ji norėjo mergaitės. Praėjus trylikai mėnesių  gimiau aš ir mano mama pravirko. „Viešpatie, kodėl ne mergaitė?“. Dievas buvo gailestingas ir 1942 metais gimė Felisitė, vienintelė Bonkių dukra.

   Tik Felisitė ir aš tarnavome Viešpačiui, kai suaugome. Kiti vaikai nepriėmė tėvų tikėjimo.

   Jurgenas, Piteris ir aš buvome artimi savo amžiumi ir gyvenimiška patirtimi. Mes daugelį dalykų prisimename panašiai. Jiems buvo apie šešerius metus, o man penkeri, kai mes privalėjome bėgti į Rytų Prūsiją gelbėdami savo gyvybes. Filisitė buvo visai dar kūdikis. Motina mus surinko ir mes išėjome. Mūsų tėvas turėjo pasilikti ir daryti viską, kas jo jėgoms, kad sulaikytų tarybinę armiją, kuri pradėjo siaubti regioną, kad atkeršytų vokiečiams.

   Mama su mumis meldėsi, kad Dievas mums duotų saugų perėjimą iš karinės zonos. Po maldos ji gavo galimybę važiuoti kareiviškame sunkvežimyje, kuris mus nuvežė per užšalusią jūrą į Gdanską. Važiuojant mus bombardavo ir atakavo skutamuoju skridimu tarybiniai lėktuvai. Po dienos viso šito tūkstančiai kitų atsitraukiančių buvo palaidoti lediniame kape, nes ledinis kelias pasidavė pavasarinio atšilimo jėgai, sustiprėjusiai nuo pastovaus tarybinių karinių oro pajėgų bombardavimo.

   Mes per stebuklą pravažiavome siaura properša. Mums siaubą kėlė tai, kas nutiko su nelaimingais žmonėmis. Ar meldėsi jie taip pat? Ar liko jų maldos be atsakymo?

   Mama meldėsi ir skaitė Bibliją kiekvieną dieną, kad rastų vadovavimą ir gynybą mums. Rašte ji gavo garantiją, kad Dievas išsaugos mus, kai bėgsime per jūrą. Mes susitarėme dėl persikėlimo į Daniją bėglių laivu, bet mums atsakė paskutinę minutę. Tas laivas buvo pamuštas torpeda iš tarybinio pavandeninio laivo. Jis nuskendo, pražudydamas tris kartus daugiau žmonių, nei žuvo „Titanike“. Mes buvome išgelbėti dar kartą, bet kas su tais, kurie žuvo? Kodėl tai buvome ne mes?

   Laivą, kuriuo mes pagaliau išvykome, taip pat bombardavo ir atakavo per visą kelionę. Aš prisimenu, kaip užlipau ant denio ir pamačiau degantį tarybinį lėktuvą, krentantį iš dangaus. Kartą mus sukrėtė didelis sprogimas, kai mes susidūrėme su mina. Laivas stipriai pasviro į vieną pusę, be po to kažkokiu nepaaiškinamu būdu išsilygino.Tęsėme kelionę, kol nepasiekėme saugaus Danijos uosto.

   Iš Vokietijos pradėjo atkeliauti naujienos apie nacistų žvėriškumus. Neapykanta vokiečiams pradėjo augti. Danijoje mumis nebuvo patenkinti. Dėl saugumo mus patalpino į internuotų stovyklą, kol neišsispręs mūsų likimas. Tai mus išgelbėjo nuo įpykusios minios rankų.

   Po ketuverių metų mes grįžome į tėvynę Vokietiją ir pagaliau susijungėme su tėvu. Man buvo devyni metai, o Jurgenui -  dešimt. Kai mes įėjome į Vokietijos atstatymo periodą, Bonkės klanas vėl pradėjo gyventi  kaip viena šeima.  Mes aštuoniese gyvenome viename kambaryje Gliukstato  mieste netoli Hamburgo. Mūsų ūkis galbūt buvo skurdus, jeigu jį matuoti materialiniais  turtais, bet mes buvome turtingi tikėjimu.

   Po demobilizacijos mūsų tėvas tapo pastoriumi. Jo aistra skelbti Evangeliją nepasilikdavo už bažnyčios durų. Visi šeši vaikai įsiminė visus jo pamokslus, kuriuos jis  skelbė savo kasdieniu gyvenimu. Mūsų namuose rimtai žiūrėjo į Dievą. Mūsų šeima išliko gyva, kai karo metu gelbėjomės bėgdami. Šios išsigelbėjimo istorijos dažnai buvo pasakojamos su visomis smulkmenomis, kad įskiepytų mums tikėjimą Dievo jėga ir miele.

   Pradžioje visi Bonkės vaikai priėmė mūsų palikimą Viešpatyje be klausimų. Mes save atidavėme mūsų tėvų tikėjimui.Vis dėlto, praėjo metai ir Herchardas, Piteris ir Jurgenas pradėjo abejoti šeimos tikėjimu. Netgi mūsų išsigelbėjimo istorijos buvo gaubiamos abejonių. Jie surado kitus natūralius paaiškinimus mūsų išsilaisvinimui karo pabaigoje. „Tai nebuvo Dievo ranka, - kalbėjo jie, tai buvo atsitikimas, sėkmė, sutapimas, likimas – viskas , tik ne Dievas“. Netgi mūsų tėvo išgydymas nuo tuberkuliozės galėjo būti paaiškinama psichologijos rėmuose ir psichosomatinių simptomų, - nusprendė jie.

Aš žinau, kad tai įprasta istorija. Tai atsitinka daugelyje tikinčių šeimų. Teisėjų knygoje mes skaitome liūdnus žodžius apie Dievo vaikų istorijas, kurios kartojasi vėl ir vėl Senajame Testamente: „Ir paliko jie Viešpatį Dievą savo tėvų, Kuris išvedė juos iš Egipto žemės.“ Ši rašto vieta tapo realybe mano gyvenime, kai Jurgenas ir aš augome kartu. Mano vyresnieji broliai pamiršo Dievą. Tai sužeidė mane, bet mano tėvus,  kaip aš dabar suprantu, tai žeidė daug kartų daugiau.

   Mano jaunesnioji sesuo ir aš buvome dalimi tos pačios šeimos, bet mes laikėmės tėvų tikėjimo, kol jis netapo visiškai realus ir mums. Kur buvo skirtumas tarp mūsų? Aš nežinau. Galimų pateisinimų irgi daug, kaip ir šeimų.

   Vokietija tuo laiku buvo pripildyta kritikos ir pasmerkimo. Viskas, kas ateidavo iš vyresniosios kartos, buvo kritikuojama. Mūsų tėvo liudijimai apie nuostabią Dievo meilę sutilpo į vieną krepšį su tiesa apie mirties kalėjimus ir baisumus karo metu. „Kur buvo Dievas?“, – klausinėjo jauni žmonės. „Bonkės buvo Jo numylėtiniais?“, „ Ką gero davė tikėjimas visiems tiems nelaimingiems, kurie neišgelbėjo savo gyvybių kare?“.

   Užduodami panašius klausimus mano broliai atstūmė Dievą ir pradėjo garbinti intelektą, ir mokslą. Jie tvirtai nusprendė nedaryti vyresniosios kartos klaidų. Jie matė mūsų tikėjime Viešpačiu būdą manipuliacijų ir klaidingai manė,  kad naudodami savo protą jie gyvens geresnį gyvenimą. Jie atidavė save mokslui, kai aš pradėjau dalyvauti mūsų tėvo bažnyčios veikloje.

Mūsų keliai išsiskyrė į priešingas puses.

 Man buvo dešimta metų. Būtent tokiame amžiuje aš gavau pašaukimą būti misionieriumi Afrikoje. Tapęs paaugliu, aš šį pašaukimą priėmiau su visu rimtumu. Mano broliai, įskaitant ir Jurgeną, staiga kardinaliai pakeitė santykius su manimi. Tai vaikiška, sakė jie. Jie šaipėsi iš manęs kaip iš kvailelio. Jie persekiojo mane kaip žemiausio tipo žmogiškų būtybių atstovą. Šie santykiai truko iki tol, kol aš nesuaugau.

   Mano broliai įstojo į gerus universitetus. Jie uoliai stengėsi pasiekti aukštumų akademiniame pasaulyje pasirinktose specialybėse. Jurgenas tapo labai gerbiamu inžinieriumi – chemiku. Broliai juokėsi iš mano kuklaus Biblijos mokyklos pasirinkimo. Visi jie, ir netgi Felisitė, kuri liko ištikima Dievui, gavo medicinos daktaro laipsnius, kai aš pradėjau savo kuklius bandymus užsiimti misionieriavimu kartu su Ani Lesote, Afrikoje.

   Tais metais, kada gimė mūsų tarnavimas, retkarčiais atvažiuodavau į namus Vokietijoje. Mama ir tėtis, žinoma, labai manimi didžiavosi. Jie stebėjo mūsų organizacijos „ Kristus visoms tautoms“ pradžią ir netgi aplankė mūsų evangelistines afrikiečių kampanijas. Bet daugelį metų mano broliai tęsė šaipymąsi iš mano triūso.

   Man širdis skaudėjo, kada aš mačiau milijonus žmonių, priimančius Kristų visame pasaulyje, o namuose rasdavau, kad mano artimi broliai dar vis užkietinę širdis Jėzaus Evangelijai.

   Jurgeno namai buvo vieta, kurią mažiausiai iš visų man norėjosi lankyti. Jis vedė moterį, kuri dirbo sekretore. Ji laikė save labai protinga. Krikščioniškas tikėjimas buvo objektu pasityčiojimui ir puolimui. Ji liko priešiškai nusiteikusi prieš Evangeliją. Kai aš atvažiuodavau, ji tapdavo agresyvi, pastoviai provokuodama mane atsakyti į klausimus apie neįtikinamą krikščionišką tikėjimą. Ji puldavo mane taip energingai, kad net Jurgenas būdavo suglumęs. Aš žinojau, kad jis mane mylėjo kaip brolį, nors ir žiūrėjo į mano tarnavimą ir gyvenimą iš aukšto. Jis galėjo man paprieštarauti, bet ir nenorėjo, kad konfliktas pereitų į grubumą.

   Kai aš aplankydavau Jurgeną ar ką nors iš mano brolių, naudojau metodą „romus atsakymas užgesina pyktį“. Aš nekalbėjau temomis, kurios, kaip aš žinojau, erzina juos. Vietoje to aš kalbėjau daugiau  apie apibendrinančius dalykus ir skyriau daugiau laiko ir pastangų klausymui. Dėl to, kad mes turėjome bendrą pripildytą Evangelijos vaikystę, aš tikėjau, kad pasieksiu juos meduoliu, ne botagu. Šis priėjimas atnešė kai kuriuos vaisius.

   Mano broliai su savo šeimomis, įskaitant Jurgeną ir jo žmoną, susirinkome drauge šeimos susijungimui 80-ųjų metų viduryje. Mes kiekvieną dieną sėdėjome už vieno ilgo stalo pietų metu ir nuoširdžiai kalbėjomės.  

   Aš manau, tai mano brolis Martinas pradėjo tą patį pokalbį. Jis – mano vyresnis brolis ir chemijos mokslų daktaras. Jis pasakė, kad Bonkės vardas minimas visuose Vokietijos laikraščiuose mano dėka. Jis pasakė, kad reporteriai skraidė į mano evangelizacinius tarnavimus įvairiose pasaulio šalyse, pranešdami Vokietijoje apie tai, kas ten vyko. Jų reportažai buvo pilni fantastinių pasakojimų apie stebuklingus išgydymus. Tai, kalbėjo jis, jam sudarė kai kurias problemas. Bonkės vardas retai sutinkamas Vokietijoje, ir žmonės dabar skambino jam, galvodami, kad jis  - tai aš.

-         Kaip tu žinai, - pasakė jis, - mano vardas yra Frankfurto telefonų knygoje. Neseniai suskambo mano telefonas.

   „Daktare Bonke?“, – ištarė moteriškas balsas.

   Aš pasakiau: „Taip, aš daktaras Bonkė“.

   Ji tarė: „Daktare Bonke, man vėžys. Išgydykite mane! Prašau, išgydykite mane!“

   Aš pasakiau: „Pone, aš negaliu nieko išgydyti, aš ne medicinos daktaras. Aš – chemikas. Aš galiu pagaminti vaistus, bet negaliu nieko išgydyti.“

   Ji pasakė: „Jūsų vardas Bonkė? B – o – n – k – ė?“

   Aš tariau: “Taip, Bonkė.“

   Ji pasakė: “Jūs - Bonkė, išgydykite mane! Prašau!“

   Aš pasakiau: “Pone, jums reikalingas mano brolis Reinchardas . Bet leiskite jums kai ką pasakyti: jis taip pat nieko neišgydo. Išgydo Jėzus“.

   Aš negalėjau susilaikyti iš juoko.

-         O, Martinai, - atsakiau aš, - tu dabar skelbi Evangeliją?

   Tai buvo geras momentas. Istorija, kurią papasakojo mano brolis, aiškiai susilpnino buvusią įtampą. Buvo malonu sužinoti, kad jis rado būdą pripažinti mane.

   Bet Martinas nebaigė. Po to jis pasakė, kad jis dar turi kai ką pasakyti. Jis pasakė, kad jis ir mano likusieji broliai įvertino gyvenimus visų Bonkių vaikų ir paskelbė mane „geriausiu arkliuku arklidėje“. Jis greitai pridėjo, kad šis pagerbimas priklausė tik nuo mano įtakos pasauliui, o ne nuo to, kad ar tai buvo gera įtaka ar bloga.Vis dėlto, tai buvo didelis žingsnis į priekį. Daugelį metų jie juokėsi iš dalykų, kurie mane padarė, kalbant jų pačių žodžiais, “geriausiu arkliuku arklidėje“.

   Tai davė man viltį, kad vieną kartą jie padarys sekantį žingsnį ir pripažins, kad mano gyvenimas turi įtakos Jėzaus Kristaus dėka, o ne dėl kitos kažkokios priežasties, ir kad jie dar kartą priims Jo viešpatavimą į savo gyvenimus. Aš mačiau, kad priešiškumas pasikeitė tikru artumo jausmu, nors mes ir neišskyrėme vieno gyvo tikėjimo.

   Ir taip, kai aš pasitraukiau nuo Jurgeno sapno, perdaviau šį reikalą Viešpačiui: „Viešpatie, matai progresą, kurį mes padarėme paskatinimo pagalba, o ne pamokslų?“ Kodėl Tu dabar sakai man: „ Jeigu tu neperspėsi bedievio, aš išieškosiu jo kraują per tavo ranką?“ Ką tu turi omenyje? Aš turiu kreiptis su pamokslu, kurį jis girdėjo tūkstantį kartų? Ar sužinos jis ką nors naują, jeigu aš jam pasakysiu, kad jis nusidėjėlis ir eina į pragarą? Aš nesuprantu.“

   Viešpats man atsakė: „Parašyk jam laišką ir papasakok, ką matei sapne.“

   Tai suskambo labai aiškiai. „Aš padarysiu tai, Viešpatie“, - pasakiau aš. Aš pasisukau ant kito šono ir toliau nugrimzdau į sapną.

   Ėjo 1955 metai. Tuo metu aš pradėjau planuoti tarnavimo „ Kristus visoms tautoms“  persikėlimą iš Johanesburgo į Franfurktą. Tai buvo didelis žingsnis. Mes galėjome prarasti daugumą  maldininkų  ir materialius partnerius, kuriuos mes įgijome per dešimtmečius tarnavimo ten. Dievas praplėtė Kristaus upę visoms tautoms per tuos žmones, dėlto mes galėjome būti mobilūs. Bet, atrodė, šis manevras galėjo susiaurinti mūsų kanalą iš naujo kaip tik tada, kai mes turėjome padaryti žingsnį į priekį ir pradėti daryti daugiau darbų dėl Dievo. Aš tikėjau, kad Jį išgirdau teisingai. Tam buvo daug patvirtinimų.

   Pavyzdžiui, aparteido politika tapo kliūtimi mūsų darbui. Kai kurios šalys dirbo prieš mus dėl to. Mes buvome priskirti pagal vieną rasistinį kurpalį paprasčiausiai dėl mūsų adreso. Viešpats man parodė, kad vokiečių pasas leis mano komandai laisvai judėti per šalis, kurios tuo metu diplomatiškai buvo nusiteikę prieš mus. Dievo vedimas, kaip visada, buvo daugiau nei strateginis. Aš stebiuosi, žvelgdamas atgal.

   Ir kada aš pakilau iš lovos, kad pradėčiau naują dieną, toliau stropiai planavau didelį pervažiavimą į Vokietiją. Viduryje savo darbo aš išgirdau aiškų Dvasios balsą mano širdyje. „Tu neparašei laiško. Aš išieškosiu jo kraujo iš tavo rankos“.

   Aš sustojau ir parašiau laišką, kuriame pasakojau Jurgenui, ką mačiau sapne. Atsakymas vis neatėjo. Gyvenimas tęsėsi ir aš pamiršau apie tai.

   Mes pervažiavome į Vokietiją. Ani ir aš įrengėme savo naują butą, kad priimtume savo vaikus, atvykusius namo iš universiteto. Jie atvažiavo ir paruošėme jiems vakarienę. Kai mes sėdome vakarieniauti, man perdavė Jurgeno laišką, adresuotą man. Aš jį atverčiau ir perskaičiau:

„Brangus Reinchardai!

  Mano žmona mane paliko. Mano geriausias draugas mirė nuo vėžio. Aš buvau taip apimtas nevilties, jog galvojau, kad man nebeverta daugiau gyventi. Aš norėjau baigti gyvenimą savižudybe. Bet naktį man prisisapnavo sapnas. Aš ėjau tiltu. Jis neturėjo turėklų ir greitai aš šaukdamas kritau žemyn. Aš pabudau visas prakaite iš siaubo. Šokau iš lovos ir pasakiau: „Visagalis Dieve, Tu žinai, kad aš net netikiu tavimi, bet aš turiu brolį, kuris tarnauja Tau. Jeigu tu prakalbai man per šį sapną, tai prakalbėk man ir per Reinchardą.“ Praėjus kuriam laikui atėjo tavo laiškas. Tavo sapnas buvo mano sapnas. Aš atidaviau savo gyvenimą Jėzui. Jis man atleido mano nuodėmes.“

   Nors aš buvau su savo vaikais, aš neišsilaikiau ir pravirkau kaip vaikas. Aš negalėjau susilaikyti ir niekas negalėjo kurį laiką po to valgyti. Tokie dalykai parbloškia mano širdį ir palieka mane tylintį prieš Karalių Karalių ir viešpataujančių Viešpatį. 

   Ryšiai, kurie riša šeimą, neabejotinai Dvasioje reiškia daugiau, negu mes galime žinoti kūnu. Dievas mus gali surinkti drauge, nors ir mes būtume 8000 km atstumu vienas nuo kito ir duoti mums tuos pačius sapnus. Tai daug daugiau, nei paprasčiausiai sutapimas. Dievas man kalbėjo tyliu romiu balsu. Kas, jeigu aš bučiau nepaisęs Jo nurodymo parašyti apie mano sapną broliui? Ši istorija – dar viena iliustracija Jo nesibaigiančių kelių atrasti ir išgelbėti pasiklydusius. O, kaip Jis myli mus ir mane.

   Šiandien mano brolis Jurgenas išgelbėtas, nors ir labai palaužtas. Jis neteko sveikatos, jo protiniai gebėjimai beveik sunaikinti. Jis guli senelių invalidų namuose, kur juo rūpinasi dieną ir naktį. Bet greitai, tikriausiai, iki to, kai jūs perskaitysite šią istoriją, jis susitiks veidas į veidą su Dievu, kurį mes abu trokštame pamatyti.

   Aš toks laimingas.

  

Ši istorija suteikia svarbią pamoką. Jeigu

Jūs dar nepaklusote Dievui , tylus Šventosios Dvasios balsas

 kalba jūsų širdyje, kad

dar ne vėlu. Jūs galite pradėti šiandien,

 po to rytoj ir poryt. Jo malonė

atsinaujina kiekvieną rytą.

Iranas – suimta 400 krikščionių

Nauja persekiojimų banga Irane, kur ajatolų režimo pareigūnai per savaitę suėmė apie 400 krikščionių pogrindinėse namų bažnyčiose, praneša BosNewsLife. Vienas iš pogrindinės bažnyčios lyderių teigia, kad valdžia protestantų namų bažnyčių judėjimą laiko priešu numeris vienas, sekant juo naudojama karinė žvalgyba.

Christine D'Clario - Šlovė

Kaune duris atvėrė krikščioniškas darželis

Manau, ši informacija būtų aktuali kauniečiams. Svetainė jezus.lt praneša, kad rugsėjo 3 dieną pradėjo veikti Kauno krikščioniška mokykla - darželis ,,Šviesos takas”.
Mokykla – darželis yra Sukilėlių pr. 2. Maloniai kviečiame apsilankyti. O turinčius darželinio ar mokyklinio amžiaus vaikučių, steigėjai kviečia prisidėti prie šaunaus kolektyvo. Steigėjoms galima paskambinti tel. 8 603 11167, 8 600 45446 arba rašyti El.paštu: sviesos.takas.2012@gmail.com

Mormonai – paslėptas satanizmas piešiniuose

Mormonai arba Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia visur pabrėžtinai demonstruoja savo dorumą, tvarką ir kitas pagirtinas savybes, pabrėždami, kad tai jie yra tikrieji krikščionys. Dažnai manome, kad tai tiesiog savotiška bet nekalta religija. Deja, deja, pažiūrėkime, ką iš tikro garbina ši galinga finansinė organizacija. Be jokios abejonės, mormonai, kaip ir Jehovos liudytojai, yra masonų kūrinys. Vien pažvelgus į jų piešinius, matyti daugybė masoniškos simbolikos. Štai jų vienas iš topinių paveikslų, kuris puikuojasi mormonų Sains.lt feisbuko puslapio viršelyje – „Paskutinė vakarienė“. Atrodytų, labai gražus paveikslas.   

O dabar pažiūrėkim pasididinę į detales - tariamo Jėzaus kaktoje - demono veidas, daugybė smulkių neaiškių veidukų -šmėklos, demonai ir t.t. - išmėtytų visame paveiksle. Tai yra slapta technika, skirta veikti žiūrovų pasąmonę. Dešiniame viršutiniame kampe yra kažkoks tekstas įrašytas tarp šešėlių.
O kas yra kairiame viršutiniame kampe? Ogi pats jo didenybė Bafometas - blogio įsikūnijimas masonybėje, aukščiausias dievas ožio galva. Žinomas nuo Tamplierių laikų, kaip  "dievas" arba "stabas" ir yra taipogi įvardijamas Mendės ožiu, raganų dievu, vėlyvąja graikų dievo Pano atmaina, alchemijos esmės ženklu ir pačiu Šėtonu. 
Pasididinkite ir pamatysite, kad yra net dvi Bafometo galvos - tamsi ir per pusę šviesi ir tamsi. Ar tikrai mormonai tokie jau nekalti ir tokie jau padorūs? Koks šėtoniškas protas piešė šiuos piešinius ir sudėliojo simbolius? Manau, šių piešinių užtenka, kad įsitikintumėte, jog visas mormonizmas kilęs iš okultizmo.Mano nuomone, visa jų gražbylystė, padorumas ir tariamas taurumas yra tik apgaulė, nes piešiniai aiškiai rodo, iš tikro tarnauja jie  tam pačiam ožiagalviui stabui kaip ir masonai. Tiesa, reiktų pasakyti, kad turbūt eiliniai mormonai net nenutuokia, kur juos įvėlė. Bet nuo atsakomybės tai neatleidžia. 

Tai tas pats Bahometas, kurį naudojo tamplieriai ir kurį naudoja satanistai.

Pamuzikuokim - Maurice Brown

Indonezija - prabudimas tarp vaikų

Hondūras - Šventoji Dvasia ir jaunimas

Hondūras yra viena iš šalių, kuriose evangelinių krikščionių jau yra apie 50 procentų. Čia vaizdai iš jaunimo susirinkimų,.

Musulmonės nebenori gimdyti

 Operacija "Arabų gimda" žlugo. Musulmonai, nusprendę užkariauti pasaulį tiesiog gimdydami vaikus, dabar turės patys rūpintis savimi, mat pasirodė, kad ir kaip daugeliu kitu atvejų, tai tiesiog buvo triukšmas.

„Algemeiner“ publikavo duomenis, nuvainikuojančius mitą apie musulmonų demografiją. Pasirodo
72% palestiniečių moterų, kurių amžius 15-49 metų stengiasi išvengti nėštumo, taip pat daro 78% marokiečių, 71% jordaniečių, 69% egiptiečių ir libių,  68% sirių, 63% irakiečių ir 61% jemeniečių moterų. Duomenis pateikė „American Enterprise Institute“.

Straipsnio duomenimis, visame musulmonų pasaulyje gimstamumas dramatiškai krenta. JTO duomenimis visose  48 valstybėse, kuriose daugumą sudaro musulmonai, gimstamumas krenta jau 30 metų. Šeši iš aštuonių didžiausių sumažėjimų – musulmonų šalyse, keturi iš jų – arabų. Joks kitas regionas taip neveikiamas.
Sakykim, 2012 m. gimstamumo lygis Irane 1,8 vaiko moteriai, blogiau negu daugelyje Vakarų valstybių, (Tiesa, Vakaruose gyvenančių musulmonų gimstamumas didesnis negu tų šalių piliečių) Saudo Arabijoje ir gretimose valstybėse – 2,5,Egipte ir Sirijoje - 2,9.

Įdomu, kad tokiose sąlygose Palestinos autonomija griebiasi neįprastų triukų – pasauliui pateikiami duomenys, kad palestiniečių yra milijonu daugiau – įtraukti 400 tūkstančių arabų, kurie gyvena užsienyje, o 300 tūkstančių Jeruzalės arabų įtraukti dvigubai – į Izraelio ir ir Palestinos autonomijos duomenis. Beje, palestiniečiai taip pat klastoja ir mirčių bei gimimų duomenis, neįtraukia emigracijos.

Siauriausias pasaulyje namas

Izraelio architektas Edgaras Keretas tapo pačio siauriausio namo pasaulyje gyventoju.
Naujasis namas yra Varšuvoje, o įrengtas tarp dviejų namų, jo plotis - vos 1,2 metro. Naujasis namas yra 10 metrų virš žemės, patekti į jį galima per metalinį liuką - 1 aukšte dušas, virtuvė ir sofa, antrame dvigulė lova.

Dyzelinas iš oro

Atrodytų, tai iš fantastikos srities, tačiau nedidelė britų kompanija Air Fuel Synthesis pagamino 5 litrus kuro, tinkančio automobiliams, tiesiog iš oro, praneša The Independent. Kompanija ėmė anglies dvideginį, vandenilį ir pavertė tai į kurą. Kompanija tikisi pagaminti didelį įrenginį, kuris per dieną gamintų po toną kuro. Sudie, dyzeline...

Mormonai - masonų ir okultiniai ženklai jų piešiniuose

Pastebėjau, kad per nežinojimą o gal sąmoningai dalis krikščionių platina mormonų piešinius. Deja, šie piešiniai taip pat pilni okultinių ir psichiką veikiančių paslėptų simbolių. Mormonai, kaip ir Jehovos liudytojai, kilę iš masonų organizacijos, nors jų teologija skiriasi, tačiau ne išraiškos priemonės piešiniuose.
Štai atrodytų, gražus paveikslėlis - "Jėzus ir vaikai". Atsisiuntus jį geros raiškos ir pasididinus matai tuos pačius demonų veidus, kurie yra kaip šešėliai, šviesos žaismas, skirti veikti žmogaus pasąmonę, todėl iš pirmo žvilgsnio plika akimi nematomi.
 Kaip suprantu - virš tariamo Jėzaus - ištiestos Dievo Tėvo rankos. Kairėje yra paslėptas piramidės - iliuminatų simbolio - ženklas, dešinėje - masonų šventyklos simbolis.   Taigi, mano nuomone, yra pilnas komplektas mormonų piešiniuose - okultizmas ir masonizmas