Filipinto laimė – nužudyto misionieriaus duktės pasakojimas

Praėjo 56 metai, kai Valerijos tėvas Elijotas Šepardas su dar 4 kursiokais iš Vetono koledžo buvo nužudytas Ekvadore auka genties indėnų, kai bandė atnešti evangeliją šiai izoliuotai Ekvadoro indėnų genčiai, praneša  CNL-NEWS ir Christian Today.

Tačiau indėnų žiaurumas nesustabdė Elijoto žmonos ir dukros, jos liko gyventi su tais pačiais žmonėmis, kurie nužudė jį. Gentis vėliau priėmė Jėzų ir naujas Dievo meilės supratimas paragino juos atsisakyti nuodėmingų kelių..

Dabar Valerija išleidžia knygą „Filipinto laimė: Valerijos Elijot vaikystė, praleista džiunglėse“, kurioje dalinasi patirtimi, gyvenant tarp vaodani genties indėnų.  „Filipinto“ indėnų kalba reiškia drugelį.

Istorija prasideda likus 2 metams iki tėvo nužudymo.Joje – daug ryškių detalių apie indėnus, jų kalbą, gyvenimą džiunglėse ir pavojus.  

„Didžiausia dovana, kurią gavau - kad mama ir Dievas mane mokė būti absoliučiai laiminga. Dievas mus patalpina į įvairias situacijas, kai mes augame. Mano situacija buvo neįprasta, stebinanti ir paprasta. Jaunimas dabar daug kuo nepatenkintas. Žvelgiu į jaunimo kultūrą ir jaučiu, kad tik Dievas gali duoti širdį, besidžiaugiančią paprastais dalykais ir Dievo dovanomis“, - sako autorė, 5 vaikystės metus gyvenusi džiunglėse tarp indėnų.

Šepard tikisi, kad jaunimas atkreips dėmesį į pasakojimą apie paprastą gyvenimą, ištikimybę nepritekliuose ir nelaimėse ir tikrą heroizmą.

„Kadangi mano tėvai meldėsi ir tikėjo, kad indėnai pasirinks sekti Jėzumi, kai buvo nužudytas mano tėvas, mamai net nekilo minčių ar plano palikti Ekvadorą. Žmogiškos baimės ją apimdavo, bet Biblijos eilutės suteikdavo jai ramybę ir užtikrintumą, kad mes neliksime neapsaugotos. Mama tęsė darbą su indėnais ir tęsė maldas už juos. Ir kuo daugiau ji meldėsi, tuo labiau augo jos meilė tiems žmonėms, kuriems reikalingas Gelbėtojas",- prisimena knygos autorė.