Kardinolas Kurtas Kochas planuoja vietoj jubiliejaus dalyvauti "abipusiame kaltės pripažinime", Jono Pauliaus II pavyzdžiu, kuris atsiprašė už katalikybės klaidas ir nuodėmes, ir kartu pasmerkė skilimą krikščioniškame pasaulyje.
pirmadienis, balandžio 30, 2012
Ekumenizmas pagal Vatikaną - "negalime švęsti nuodėmės"
Kardinolas Kurtas Kochas planuoja vietoj jubiliejaus dalyvauti "abipusiame kaltės pripažinime", Jono Pauliaus II pavyzdžiu, kuris atsiprašė už katalikybės klaidas ir nuodėmes, ir kartu pasmerkė skilimą krikščioniškame pasaulyje.
Pakistanietis paprašė Ispanijoje uždrausti Koraną
Negirdėtas įvykis
pakistanietis Imranas Firasatas, legaliai gyvenantis Ispanijoje kaip
politinis pabėgėlis, paprašė Ispanijoje uždrausti Koraną ir jo prašymą nagrinės
Konstitucinė Ispanijos parlamento komisija, praneša „Minuto Digital“.
Jo prašyme yra 10 punktų, pagal kuriuos jis prašo patenkinti
jo prašymą.
1. Koranas nėra religinė ir šventa knyga, o prievartos kupina knyga, pilna neapykantos ir diskriminacijos.
2. Koranas yra siaubinga knyga, kuri provokuoja visuomenę savo šūkiais, o musulmonus stumia į džihadą, kad žudytų nekaltus žmones ir naikintų taiką visoje Žemėje.
3. Koranas atsakingas už visus terorizmo aktus, kuriuos matėme paskutiniais metais, tūkstančiai žmonių žuvo.
4. Koranas – tai knyga, kurioje yra sudėti pražūtingi mokymai ir vertimas pasekėjų užimti visą pasaulį ir užimti valdžią visoje žemėje bet kokia kaina.
5. Koranas – tai knyga, kuri legaliai leidžia kurstyti neapykantą ir taikyti prievartą, todėl ji nesuderinama su šiuolaikiniu pasauliu, taip pat ir su Ispanija.
6. Koranas – tai knyga, kuri tiesiogiai diskriminuoja žmogaus gyvybę.
7. Koranas – tai knyga, kuri neleidžia nei žodžio laisvės, nei tikėjimo laisvės.
8. Koranas – tai knyga, kuri verčia moteris kentėti ir kuri leidžia kankinti moteris, kadangi jame yra totali neteisybė ir mačio (vyrų pirmenybės) įstatymai.
9. Koranas – tai knyga, kuri, vietoj to, kad mokytų vienybės, moko susiskaldymo, tokiu būdu neleidžia tikintiesiems formuoti draugiškų santykių su tais, kas nėra musulmonai, nes jie Korano požiūriu – netikėliai.
10. Koranas yra pagrindinė grėsmė laisvai Ispanijos visuomenei. Ši knyga kalba apie džihadą, žmogžudystes, neapykantą, diskriminaciją ir kerštą. Dėl šios priežasties Koranas negali būti suderintas su ispaniška sistema. Ši knyga visiškai prieštarauja tam, ką sako Ispanijos įstatymai ir Konstitucija ir skatina neapykantai ir prievartai mūsų šalyje.
1. Koranas nėra religinė ir šventa knyga, o prievartos kupina knyga, pilna neapykantos ir diskriminacijos.
2. Koranas yra siaubinga knyga, kuri provokuoja visuomenę savo šūkiais, o musulmonus stumia į džihadą, kad žudytų nekaltus žmones ir naikintų taiką visoje Žemėje.
3. Koranas atsakingas už visus terorizmo aktus, kuriuos matėme paskutiniais metais, tūkstančiai žmonių žuvo.
4. Koranas – tai knyga, kurioje yra sudėti pražūtingi mokymai ir vertimas pasekėjų užimti visą pasaulį ir užimti valdžią visoje žemėje bet kokia kaina.
5. Koranas – tai knyga, kuri legaliai leidžia kurstyti neapykantą ir taikyti prievartą, todėl ji nesuderinama su šiuolaikiniu pasauliu, taip pat ir su Ispanija.
6. Koranas – tai knyga, kuri tiesiogiai diskriminuoja žmogaus gyvybę.
7. Koranas – tai knyga, kuri neleidžia nei žodžio laisvės, nei tikėjimo laisvės.
8. Koranas – tai knyga, kuri verčia moteris kentėti ir kuri leidžia kankinti moteris, kadangi jame yra totali neteisybė ir mačio (vyrų pirmenybės) įstatymai.
9. Koranas – tai knyga, kuri, vietoj to, kad mokytų vienybės, moko susiskaldymo, tokiu būdu neleidžia tikintiesiems formuoti draugiškų santykių su tais, kas nėra musulmonai, nes jie Korano požiūriu – netikėliai.
10. Koranas yra pagrindinė grėsmė laisvai Ispanijos visuomenei. Ši knyga kalba apie džihadą, žmogžudystes, neapykantą, diskriminaciją ir kerštą. Dėl šios priežasties Koranas negali būti suderintas su ispaniška sistema. Ši knyga visiškai prieštarauja tam, ką sako Ispanijos įstatymai ir Konstitucija ir skatina neapykantai ir prievartai mūsų šalyje.
„Nors tai dar ne formalus Korano uždraudimas, bet didelė
sėkmė mums, kova prieš smurtinį Koraną išeina į kitą lygmenį. Galvojau, kad
niekas nenorės galimo konflikto su musulmonais. Plojimai ir sveikinimai
Ispanijos Parlamente kalbėjo apie tai, kad jie priėmė šį klausimą rimtai“, Tai
gera naujiena tiems, kurie nori išsivaduoti nuo Korano, islamo, Muhamado ir
šariato. Ir tai taip pat pavyzdys, kad nėra nieko nepasiekiamo, jeigu mes
kovosime kietą ir protingą kovą. Atsisukime veidu į veidą ir kovokime su
Muchamadu (save paskelbusiu, bet netikru pranašu)“,- - rašė pakistanietis
Imranas Firasatas blogui „Gates of Vienna“,.
Fašistų vado atminimą pašventino kunigas
Balandžio 29 dieną buvo atidaryta memorialinė lenta ant namo, kur 1945 m. buvo sušaudytas diktatorius Benito Musolinis ir jo meilužė Klara Petači. Vėliau jų kūnai buvo išgabenti ir pakarti žemyn galva miesto aikštėje.
"Agence France-Presse" praneša, kad iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo apie 200 žmonių, o lentą, ant kurios Musolinio ir Petači portretai, pašventino katalikų kunigas.
Ceremonija vyko Macegros kaime Lombardijoje.
šeštadienis, balandžio 28, 2012
Išgelbėjimo daina - būkite spalvingi
Išgelbėjimo dainą - būkite spalvingi. Egiptiečiai dainuoja apie tai, kas yra išgelbėjimas - iš pilkos asmenybės gimsta nauja.
Klajoklis sako, kad Dievas paruošia tautų širdis
Amžino įšalo žemė – tundra – matė ir ne vieną lietuvį, kuris buvo ištremtas į tas lietuvio akiai nykias ir atšiaurias vietas, daugelis mūsų tautiečių nepakėlė speigo, maisto trūkumo, pusę metų trunkančios žiemos ir amžiams liko ten.
Ir vis dėlto ir šis baisus ir netinkamas gyventi, kaip mums atrodo, kraštas kai kuriems žmonėms yra gimtinė ir pati mielaiusia vieta Žemėje. Tai mažosios tolimųjų rytų ir Sibiro tautos nencai, jakutai, čiukčiai, chantai, aleutai ir kitos, gyvenančios klajoklišką gyvenimo būdą, dėl to dažnai išjuokiamos, kaip “necivilizuotos” ir atsilikusios. Visi turbūt girdėjo anekdotų apie čiukčius, kurie nemoka naudotis telefonu, televizoriumi ar dar kokiu technikos stebuklu.
Tačiau Biblija sako, kad Dievas visus žmones sukūrė vienodus, su tokiais pat skausmais ir tokiais pat klausimais. Ir klajokliai šiandien girdi Evangeliją ir į ją atsiliepia Išties Biblijos Dievas – visų tautų Dievas.
Piotras Hudis – žmogus, kuris gimė tundroje. Jo pase grafoje “gimimo vieta” taip ir parašyta – “Tundra”. Ir siela jo – klajoklio siela, elnių augintojo siela. Šis nencų tautybės žmogus apsilankė Sankt Peterburge ir krikščioniško laikraščio “Večnij zov”(Amžinasis šauksmas) redakcijoje su juo apie Dievą, gyvenimą ir tolimojo Jamalo gyvenimą kalbėjosi šio leidinio žurnalistai.
Tėvas stebisi, kaip galima gyventi dėžutėje
— Piotrai, jūs - nepaprasto likimo žmogus, papasakokite apie save.
— Gimiau klajoklių elnių augintojų šeimoje, kuri visą savo gyvenimą klajoja su savo elnių bandomis. Mano tėvas dabar pensininkas, o anksčiau jis buvo elnių augintojas ir medžiotojas. Šeima didelė – iš viso buvo aštuoni vaikai, iki šiol dar kai kurie mano broliai klajoja su elniais, o aš perėjau į sėslų gyvenimo būdą, nors dažnai važinėju į komandiruotes, keliauju.
— Ar sunkus gyvenimas tundroje?
— Aš taip nepasakyčiau, tiesiog ten gyvenimas kitoks.Mano tėvas atvažiuoja pas mane į svečius ir stebisi: ”Kaip jūs tose dėžutėse gyvenat, gryno oro negaunate, vandenį užterštą geriate?”. Ir išties, aš su juo sutinku – tundroje gyventi lengviau. Kai visas žmogaus gyvenimas yra darbas, jis nežino, kas yra nuovargis.
—Jūsų šeima turi elnių?
— Taip, turi, bet banda nedidelė, mano giminaičiai priskiriami prie “vidutiniokų”. O 1999 metais pusė musų bandos išgaišo dėl blogų oro sąlygų. Sunkūs buvo metai tundros žmonėms. Daugelis šeimų susijungė, nes neliko elnių, o tudros žmogui elnias – tai jo gyvenimas.Tai ir maistas, ir rūbai, ir transportas. Jei neliks elnių, jis turės eiti gyventi į miestelį, kur nėra darbo, įprasto gyvenimo būdo, bet yra alkoholis. Toks žmogus gyvenimą realiai gali baigti savižudybe.
— Tokiu atveju pasikeičia gyvenimo būdas.
— Taip, net kai pereini gyventi į kitą vietą, reikia tam tikro laiko, kad adaptuotumeisi, reikia laiko. Dabar valdžia pažada išsaugoti ir elnius, ir tradicinį gyvenimo būdą, bet anksčiau ar vėliau mes, šiaurės tautos, prarasime tradicijas. O kad išliktų kultūra, reikia žiūrėti į priekį maždaug 50 ar net 100 metų.
Pasiklydęs kultūrose
— Kas gi įvyko kai jūs nustojote klajoti?
— Taip atsitiko, kad mane paėmė į SSSR armiją.Tarnavau dvejus metus Armėnijoje, Ukrainoje. O grįžau po dvejų metų ir įsidarbinau geležinkelio statyboje. Bet trumpai, kadangi buvau įpratęs klajoti, keliauti, po to atsirado šeima, apsigyvenau miestelyje netoli Salechardo. Vėliau įsidarbinau milicijoje, nes tikėjau, kad yra teisingumas, norėjau padėti savo tautai. Bet viskas pasirodė visai kitaip, nei aš maniau, nes gyvenimas tundroje labai skiriasi nuo gyvenimo mieste.
—Nusivylėte milicininko profesija?
— Ne, profesija nenusivyliau, nusivyliau pačiu gyvenimu. Kai gyvenau sau įprastame pasaulyje, tundroje, tikėjau, kad kažkur yra kitas gyvenimas, geresnis. Bet geresnio gyvenimo neradau ir vadinamojoj civilizacijoj, todėl stipriai nusivyliau. Galvojau, kad ir gyventi nebeverta, nes vaikščioti žeme šiaip sau ir nežinoti, kodėl tu gimei, koks tavo tikslas,- neverta.
— Ar dažnai klajokliai galvoja, apie tai, kam jie skirti (sutverti)?
— Jie tiki Dievu, sako, kad Jis egzistuoja. Ir mato Dievą gamtoje. Bet aš asmeniškai buvau pasiklydęs kultūrose - namuose kalbėjo viena, o mokykloje mane mokė, kad žmogus kilo iš beždžionės, man paaiškindavo, kad mano tėvai tamsuoliai ir daugelio dalykų nesupranta. Ir aš sutikdavau. Grįžęs per atostogas tėvams pasakodavau, ko mane išmokė “civilizacija”, bet tėvas tvirtindavo, kad žmogus sutvertas Dievo. Taigi įvyko taip, kad aš nei namuose gautomis žiniomis pasitikėjau, nei mokykla. O kai aš susidūriau su niekšybėmis, tiesiog neturėjau vertybių, į kurias galėčiau įsitverti. Aš pasimečiau. Tą būseną patiria kiekvienas nencų kultūros žmogus, tai neišvengiama. Jie pasimeta tarp šių kultūrų, nebežino, kaip prisitaikyti šiame pasaulyje. Aš ieškojau išeities ir galų gale radau. Esu įsitikinęs, kad Dievas matė ir mano ieškojimus, ir mintis ir poreikius. Todėl, kad pats sunkiausias dalykas - vienatvė.
— Kaipgi tu radai išeitį?
— Aš susirgau ir ėmiau dažniau galvoti apie mirtį. Liga man iškėlė klausimą, atsakymą į kurį aš visą laiką atidėdavau, nustumdavau. Taigi, aš susimąsčiau: negi viskas taip ir baigsis? Kas toliau? Ligos dėka aš atėjau pas Dievą, patikėjau, kad Dievui ne tas pats, kas vyksta su manimi. Kai įtikėjau, ėmiau sveikti, nors trejus metus gydytojai negalėjo man padėti. Dabar praėjo jau 8 metai, ir aš džiūgauju, tarsi Dievą pažinočiau visą savo gyvenimą.
Įveikti žmonių sielų priešą, vardu Na
— Dažnai, kai žmonės ieško, jie gali nuklysti.
— Aš išties galėjau paklysti, bet dabar žinau, kad padariau teisingą pasirinkimą. Žinojimas to, kaip Dievas parodė savo meilę neleidžia man paklysti kitose religijose. Kiekvienoje kultūroje yra kažkas, per ką galima atnešti žmonėms Gerąją naujieną. Nencų tautoje yra tam tikra aukojimų sistema. Kad nencas pamatytų Dievą, reikalinga auka, reikalingas kraujo praliejimas. Ir aš jiems pasakoju apie tai, kad Dievas pats atnešė didžiausią auką – jis atidavė savo viengimį Sūnų ir šios aukos pakanka.
—Nencų tautoje gyva pagonybė?
— Taip, bet mes randame kelius, kaip pasiekti nencų širdis, nes Dievas juos jau paruošė Gerosios naujienos skelbimui. Aš nueinu pas nencą ir jam sakau: ”Tu aukoji gyvulius – puiku, bet nuodėmė juk nuolatinė, pastovi – nespėji elnio papjauti, o jau vėl nusidedi. Tu nuskursi ir nebeturėsi elnių, bankrutuosi, o vis tiek neatsikratysi nuodėmių”. Jis tada klausia:”O ką man daryti?”. Tada aš jam sakau:”Yra išeitis, Dievas atidavė savo Sūnų už tavo nuodėmes, todėl tu gali nueiti į Dievo akivaizdą švarus, ir elniai liks gyvi, jų tu turėsi pakankamai".
— Jei nencai aukoja, vadinasi yra ir supratimas apie nuodėmę?
— Taip, yra žodis, reiškiantis nuodėmę, yra ir auką žymintis žodis.
— Ar nencai tiki, kad yra nemirtinga siela, rojus ir pragaras?
— Tokių terminų nėra, bet egzistuoja supratimas, kad sielos užmušti neįmanoma. Klausimas tik tas, kur siela pateks – į “gerą” vietą pas Dievą, ar į “blogą” - pas žmonių sielų priešą. Nencams toks žmonių sielų priešas yra ir jis jiems realus - tai sutvėrimas, vardu Na, gyvenantis gelmėse. Dažnai galvojama, kad tautos su tokiu pasaulio suvokimu nepasiruošusios išgirsti Evangeliją, tačiau Dievas viską numatė – tie žmonės žino, kad Dievas yra, mato Jį gamtoje ir ieško Jo savo sielose..
— Kaip jūs pasakojate žmonėms apie Dievą?
— Iš viso bažnyčia turi užsiimti tuo, ką Dievas jai numatė: atverti paslaptis pasauliui. Parodyti Jėzaus auką. Tai mano pareiga. Jei krikščionių bažnyčia pasitraukia nuo to – ji ima užsiimti pačia savimi. Kaip misionierius, galiu pasakyti tik tiek – reikia liudyti ne tik žodžiais, bet ir gyvenimu. Žmonėms reikalingas išgelbėjimas. Daugeliui žmonių. Jei mes pažinotume tuos žmones, iškart pas juos nueitume, bet Dievas mums to neparodo. Reikia, kad mes skelbtume Evangeliją nepriklausomai nuo nieko. Aš savęs paklausiau, kokia mano motyvacija, ir supratau, kad be meilės neįmanoma ką nors daryti. Tai, ką Dievas padarė dėl manęs – tai ir yra motyvas. Aišku, sunku, bet meilė sužiedės, jeigu ja nesidalinsi.
Laimingas yra tas, kuris laisvas
— Ką planuojate ateityje?
—Noriu padėti daugeliui šeimų, nors informacija. Šiuo metu mūsų bažnyčia vykdo projektą “Sveikas tundros kūdikis”, nes daugelis klajoklių vaikų miršta vien todėl, kad nevisavertiškai maitinasi. Nencų gausios šeimos ir motinos ne visada turi pieno, todėl mes norime suteikti tokioms šeimoms galimybę savo kūdikius maitinti alternatyviai. Taip pat rūpinamės ir veterinariniu projektu, nes elniai ėmė sirgti. Jei elnius skiepyti, jie taps atsparesni – neturtingoms šeimoms skiepus dalijame nemokamai. Tuo labiau, kad yra žmonių, kurie aukoja šiam darbui, kurie rūpinasi mažųjų tautų problemomis.
—Ar galėtumėt gyventi Sankt Peterburge?
— Na, manęs, turbūt “neilgam užtektų”, todėl, kad miestas triukšmingas, daug mašinų, turbūt nesugebėčiau čia gyventi. Man visada reikia kuriam laikui išvažiuoti, pasitraukti, pailsėti. Nežinau, gal kas nors randą ramybę ir triukšme, bėgime..
— Išeitų, šiuolaikinė civilizacija – blogis tokioms tautoms kaip nencai?
— Taip, ir , beje, neišvengiamas. Blogai, kai mes nesiskaitome su kitaip gyvenančiais žmonėmis, su jų interesais. Mes galvojame, kad visi turi būti vienodi - civilizuoti, turtingi, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
— Bet juk turtas ne materialiuose dalykuose, ne daiktuose, turtas tame, kad tu esi laisvas. Kai esame tundroje, mes nieko neturime, bet esame laimingi. O civilizacija – iš vienos pusės ji nėra bloga, bent jau todėl, kad žmonės turi galimybę bendrauti vieni su kitais. Bet vis dėlto pasakyčiau, kad civilizacijoje gero maža. Kaip suprasti patį žodį civilizacija? Bendrumas su pasauline kultura? Nencai irgi turi savo civilizaciją. Kai ateis kita, stipresnė, ji sutryps mūsiškę. Aišku, ji kažką paims iš mūsų civilizacijos, bet ką mes turėsime patys? Taigi, nieko gero aš nematau.
Pagal tinklalapį “VZOV".
Ir vis dėlto ir šis baisus ir netinkamas gyventi, kaip mums atrodo, kraštas kai kuriems žmonėms yra gimtinė ir pati mielaiusia vieta Žemėje. Tai mažosios tolimųjų rytų ir Sibiro tautos nencai, jakutai, čiukčiai, chantai, aleutai ir kitos, gyvenančios klajoklišką gyvenimo būdą, dėl to dažnai išjuokiamos, kaip “necivilizuotos” ir atsilikusios. Visi turbūt girdėjo anekdotų apie čiukčius, kurie nemoka naudotis telefonu, televizoriumi ar dar kokiu technikos stebuklu.
Tačiau Biblija sako, kad Dievas visus žmones sukūrė vienodus, su tokiais pat skausmais ir tokiais pat klausimais. Ir klajokliai šiandien girdi Evangeliją ir į ją atsiliepia Išties Biblijos Dievas – visų tautų Dievas.
Piotras Hudis – žmogus, kuris gimė tundroje. Jo pase grafoje “gimimo vieta” taip ir parašyta – “Tundra”. Ir siela jo – klajoklio siela, elnių augintojo siela. Šis nencų tautybės žmogus apsilankė Sankt Peterburge ir krikščioniško laikraščio “Večnij zov”(Amžinasis šauksmas) redakcijoje su juo apie Dievą, gyvenimą ir tolimojo Jamalo gyvenimą kalbėjosi šio leidinio žurnalistai.
Tėvas stebisi, kaip galima gyventi dėžutėje
— Piotrai, jūs - nepaprasto likimo žmogus, papasakokite apie save.
— Gimiau klajoklių elnių augintojų šeimoje, kuri visą savo gyvenimą klajoja su savo elnių bandomis. Mano tėvas dabar pensininkas, o anksčiau jis buvo elnių augintojas ir medžiotojas. Šeima didelė – iš viso buvo aštuoni vaikai, iki šiol dar kai kurie mano broliai klajoja su elniais, o aš perėjau į sėslų gyvenimo būdą, nors dažnai važinėju į komandiruotes, keliauju.
— Ar sunkus gyvenimas tundroje?
— Aš taip nepasakyčiau, tiesiog ten gyvenimas kitoks.Mano tėvas atvažiuoja pas mane į svečius ir stebisi: ”Kaip jūs tose dėžutėse gyvenat, gryno oro negaunate, vandenį užterštą geriate?”. Ir išties, aš su juo sutinku – tundroje gyventi lengviau. Kai visas žmogaus gyvenimas yra darbas, jis nežino, kas yra nuovargis.
—Jūsų šeima turi elnių?
— Taip, turi, bet banda nedidelė, mano giminaičiai priskiriami prie “vidutiniokų”. O 1999 metais pusė musų bandos išgaišo dėl blogų oro sąlygų. Sunkūs buvo metai tundros žmonėms. Daugelis šeimų susijungė, nes neliko elnių, o tudros žmogui elnias – tai jo gyvenimas.Tai ir maistas, ir rūbai, ir transportas. Jei neliks elnių, jis turės eiti gyventi į miestelį, kur nėra darbo, įprasto gyvenimo būdo, bet yra alkoholis. Toks žmogus gyvenimą realiai gali baigti savižudybe.
— Tokiu atveju pasikeičia gyvenimo būdas.
— Taip, net kai pereini gyventi į kitą vietą, reikia tam tikro laiko, kad adaptuotumeisi, reikia laiko. Dabar valdžia pažada išsaugoti ir elnius, ir tradicinį gyvenimo būdą, bet anksčiau ar vėliau mes, šiaurės tautos, prarasime tradicijas. O kad išliktų kultūra, reikia žiūrėti į priekį maždaug 50 ar net 100 metų.
Pasiklydęs kultūrose
— Kas gi įvyko kai jūs nustojote klajoti?
— Taip atsitiko, kad mane paėmė į SSSR armiją.Tarnavau dvejus metus Armėnijoje, Ukrainoje. O grįžau po dvejų metų ir įsidarbinau geležinkelio statyboje. Bet trumpai, kadangi buvau įpratęs klajoti, keliauti, po to atsirado šeima, apsigyvenau miestelyje netoli Salechardo. Vėliau įsidarbinau milicijoje, nes tikėjau, kad yra teisingumas, norėjau padėti savo tautai. Bet viskas pasirodė visai kitaip, nei aš maniau, nes gyvenimas tundroje labai skiriasi nuo gyvenimo mieste.
—Nusivylėte milicininko profesija?
— Ne, profesija nenusivyliau, nusivyliau pačiu gyvenimu. Kai gyvenau sau įprastame pasaulyje, tundroje, tikėjau, kad kažkur yra kitas gyvenimas, geresnis. Bet geresnio gyvenimo neradau ir vadinamojoj civilizacijoj, todėl stipriai nusivyliau. Galvojau, kad ir gyventi nebeverta, nes vaikščioti žeme šiaip sau ir nežinoti, kodėl tu gimei, koks tavo tikslas,- neverta.
— Ar dažnai klajokliai galvoja, apie tai, kam jie skirti (sutverti)?
— Jie tiki Dievu, sako, kad Jis egzistuoja. Ir mato Dievą gamtoje. Bet aš asmeniškai buvau pasiklydęs kultūrose - namuose kalbėjo viena, o mokykloje mane mokė, kad žmogus kilo iš beždžionės, man paaiškindavo, kad mano tėvai tamsuoliai ir daugelio dalykų nesupranta. Ir aš sutikdavau. Grįžęs per atostogas tėvams pasakodavau, ko mane išmokė “civilizacija”, bet tėvas tvirtindavo, kad žmogus sutvertas Dievo. Taigi įvyko taip, kad aš nei namuose gautomis žiniomis pasitikėjau, nei mokykla. O kai aš susidūriau su niekšybėmis, tiesiog neturėjau vertybių, į kurias galėčiau įsitverti. Aš pasimečiau. Tą būseną patiria kiekvienas nencų kultūros žmogus, tai neišvengiama. Jie pasimeta tarp šių kultūrų, nebežino, kaip prisitaikyti šiame pasaulyje. Aš ieškojau išeities ir galų gale radau. Esu įsitikinęs, kad Dievas matė ir mano ieškojimus, ir mintis ir poreikius. Todėl, kad pats sunkiausias dalykas - vienatvė.
— Kaipgi tu radai išeitį?
— Aš susirgau ir ėmiau dažniau galvoti apie mirtį. Liga man iškėlė klausimą, atsakymą į kurį aš visą laiką atidėdavau, nustumdavau. Taigi, aš susimąsčiau: negi viskas taip ir baigsis? Kas toliau? Ligos dėka aš atėjau pas Dievą, patikėjau, kad Dievui ne tas pats, kas vyksta su manimi. Kai įtikėjau, ėmiau sveikti, nors trejus metus gydytojai negalėjo man padėti. Dabar praėjo jau 8 metai, ir aš džiūgauju, tarsi Dievą pažinočiau visą savo gyvenimą.
Įveikti žmonių sielų priešą, vardu Na
— Dažnai, kai žmonės ieško, jie gali nuklysti.
— Aš išties galėjau paklysti, bet dabar žinau, kad padariau teisingą pasirinkimą. Žinojimas to, kaip Dievas parodė savo meilę neleidžia man paklysti kitose religijose. Kiekvienoje kultūroje yra kažkas, per ką galima atnešti žmonėms Gerąją naujieną. Nencų tautoje yra tam tikra aukojimų sistema. Kad nencas pamatytų Dievą, reikalinga auka, reikalingas kraujo praliejimas. Ir aš jiems pasakoju apie tai, kad Dievas pats atnešė didžiausią auką – jis atidavė savo viengimį Sūnų ir šios aukos pakanka.
—Nencų tautoje gyva pagonybė?
— Taip, bet mes randame kelius, kaip pasiekti nencų širdis, nes Dievas juos jau paruošė Gerosios naujienos skelbimui. Aš nueinu pas nencą ir jam sakau: ”Tu aukoji gyvulius – puiku, bet nuodėmė juk nuolatinė, pastovi – nespėji elnio papjauti, o jau vėl nusidedi. Tu nuskursi ir nebeturėsi elnių, bankrutuosi, o vis tiek neatsikratysi nuodėmių”. Jis tada klausia:”O ką man daryti?”. Tada aš jam sakau:”Yra išeitis, Dievas atidavė savo Sūnų už tavo nuodėmes, todėl tu gali nueiti į Dievo akivaizdą švarus, ir elniai liks gyvi, jų tu turėsi pakankamai".
— Jei nencai aukoja, vadinasi yra ir supratimas apie nuodėmę?
— Taip, yra žodis, reiškiantis nuodėmę, yra ir auką žymintis žodis.
— Ar nencai tiki, kad yra nemirtinga siela, rojus ir pragaras?
— Tokių terminų nėra, bet egzistuoja supratimas, kad sielos užmušti neįmanoma. Klausimas tik tas, kur siela pateks – į “gerą” vietą pas Dievą, ar į “blogą” - pas žmonių sielų priešą. Nencams toks žmonių sielų priešas yra ir jis jiems realus - tai sutvėrimas, vardu Na, gyvenantis gelmėse. Dažnai galvojama, kad tautos su tokiu pasaulio suvokimu nepasiruošusios išgirsti Evangeliją, tačiau Dievas viską numatė – tie žmonės žino, kad Dievas yra, mato Jį gamtoje ir ieško Jo savo sielose..
— Kaip jūs pasakojate žmonėms apie Dievą?
— Iš viso bažnyčia turi užsiimti tuo, ką Dievas jai numatė: atverti paslaptis pasauliui. Parodyti Jėzaus auką. Tai mano pareiga. Jei krikščionių bažnyčia pasitraukia nuo to – ji ima užsiimti pačia savimi. Kaip misionierius, galiu pasakyti tik tiek – reikia liudyti ne tik žodžiais, bet ir gyvenimu. Žmonėms reikalingas išgelbėjimas. Daugeliui žmonių. Jei mes pažinotume tuos žmones, iškart pas juos nueitume, bet Dievas mums to neparodo. Reikia, kad mes skelbtume Evangeliją nepriklausomai nuo nieko. Aš savęs paklausiau, kokia mano motyvacija, ir supratau, kad be meilės neįmanoma ką nors daryti. Tai, ką Dievas padarė dėl manęs – tai ir yra motyvas. Aišku, sunku, bet meilė sužiedės, jeigu ja nesidalinsi.
Laimingas yra tas, kuris laisvas
— Ką planuojate ateityje?
—Noriu padėti daugeliui šeimų, nors informacija. Šiuo metu mūsų bažnyčia vykdo projektą “Sveikas tundros kūdikis”, nes daugelis klajoklių vaikų miršta vien todėl, kad nevisavertiškai maitinasi. Nencų gausios šeimos ir motinos ne visada turi pieno, todėl mes norime suteikti tokioms šeimoms galimybę savo kūdikius maitinti alternatyviai. Taip pat rūpinamės ir veterinariniu projektu, nes elniai ėmė sirgti. Jei elnius skiepyti, jie taps atsparesni – neturtingoms šeimoms skiepus dalijame nemokamai. Tuo labiau, kad yra žmonių, kurie aukoja šiam darbui, kurie rūpinasi mažųjų tautų problemomis.
—Ar galėtumėt gyventi Sankt Peterburge?
— Na, manęs, turbūt “neilgam užtektų”, todėl, kad miestas triukšmingas, daug mašinų, turbūt nesugebėčiau čia gyventi. Man visada reikia kuriam laikui išvažiuoti, pasitraukti, pailsėti. Nežinau, gal kas nors randą ramybę ir triukšme, bėgime..
— Išeitų, šiuolaikinė civilizacija – blogis tokioms tautoms kaip nencai?
— Taip, ir , beje, neišvengiamas. Blogai, kai mes nesiskaitome su kitaip gyvenančiais žmonėmis, su jų interesais. Mes galvojame, kad visi turi būti vienodi - civilizuoti, turtingi, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.
— Bet juk turtas ne materialiuose dalykuose, ne daiktuose, turtas tame, kad tu esi laisvas. Kai esame tundroje, mes nieko neturime, bet esame laimingi. O civilizacija – iš vienos pusės ji nėra bloga, bent jau todėl, kad žmonės turi galimybę bendrauti vieni su kitais. Bet vis dėlto pasakyčiau, kad civilizacijoje gero maža. Kaip suprasti patį žodį civilizacija? Bendrumas su pasauline kultura? Nencai irgi turi savo civilizaciją. Kai ateis kita, stipresnė, ji sutryps mūsiškę. Aišku, ji kažką paims iš mūsų civilizacijos, bet ką mes turėsime patys? Taigi, nieko gero aš nematau.
Pagal tinklalapį “VZOV".
penktadienis, balandžio 27, 2012
Žavėkis, nepriklausomai nuo aplinkybių
Dar viena puiki egiptiečių krikščionių daina, kurioje kalbama apie tai, kad žavėkis Juo, nepriklausomai nuo aplinkybių
Brazilijoje aktoriui Judo vaidmuo buvo lemtingas
Brazilijoje aktoriui Tiago Klimek Judo vaidmuo buvo lemtingas, jis netyčią pasikorė scenoje. 27 metų aktorius vaidino Judą vienoje iš Itararės klinikų per Velykas. Į jo vaidmenį įėjo ir Judo, išdavusio Kristų, pasikorimas butaforinėse kartuvėse. Kolegos nelaimėlio pastebėjo, kad kažkas ne taip tik po kelių minučių. Jį nukabino, bet aktorius jau buvo be sąmonės, jis mirė dvi savaites praleidęs klinikose, praneša ВВС.
Tokie velykiniai vaidinimai labai populiarūs Lotynų Amerikoje.
pagal CNL
Egipte įteisins "atsisveikinimo seksą"
Egipto islamistai kažkodėl labai susirūpinę seksualiniu gyvenimu - jie sieks mergaitėms vedybų amžių sumažinti iki 14 metų, apriboti moterų teises mokytis ir dirbti. Egipto nacionalinis Moterų komitetas kreipėsi į parlamentą prašydamas nepriimti šių įstatymų, praneša Al Arabia.
Sekmininkai - augimas visame pasaulyje
Ilgą laiką buvę religinės visuomenės atstumtaisiais
sekmininkai dabar yra sparčiausiai auganti krikščionybės kryptis visame
pasaulyje. Ir pagal paskutinius statistinius duomenis,tai ne tik sparčiausiai kylanti,
bet ir daugiausiai bažnyčių įkurianti denominacija. „Forum on Religion & Life” teigimu, sekmininkų augimas
susijęs su Oralo Roberts ir Reinhard Bonnke kruzeidais, sekmininkai turi
daug stiprių lyderių, kurie įkuria bažnyčias visame pasaulyje.
Sakykim, JAV sekmininkai yra bene vienintelė auganti konfesija, tarp sekmininkų bažnyčių didžiausia yra „Dievo asamblėja“, ji tik Jungtinėse Amerikos Valstijose 2011 metais įkūrė 368 naujas bažnyčias, jas dabar lanko 12 595 žmonės.
Sakykim, JAV sekmininkai yra bene vienintelė auganti konfesija, tarp sekmininkų bažnyčių didžiausia yra „Dievo asamblėja“, ji tik Jungtinėse Amerikos Valstijose 2011 metais įkūrė 368 naujas bažnyčias, jas dabar lanko 12 595 žmonės.
Kita sekmininkų bažnyčia „Foursquare“ praneša apie
greitą
ispaniškai kalbančių bažnyčių daugėjimą, dabar jų yra 250 vien JAV.
Sakykim, Meksikoje katalikų bažnyčią kasdien palieka apie 3000 žmonių,
daugiausia jų prisijungia prie sekmininkiškų bažnyčių.
„Pew Research Center
duomenimis”, sekmininkai šiai dienai sudaro daugiau kaip 25 procentų
visų krikščionių. Ši grupė taip pat sudaro daugiau nei 8 procentų viso pasaulio
gyventojų. Ir šie skaičiai toliau auga.
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
Vietname suimta 17 jaunų katalikų
Vietname suimta 17 jaunų katalikų – studentų, jie jau pusmetį laukia teismo.Juos kaltina norint nuversti komunistinį režimą, Praneša „Observatoire de la christianophobie“. Visas jų nusikaltimas – savo dienoraščiuose studentai reikalavo gerbti pagrindines žmogaus teises.
Save gražia laiko tik kas aštunta moteris
Paaiškėjo, kad save gražia ar patrauklia laiko tik kas aštunta moteris.
Kiekviena ketvirta moteris negali prisiminti, kada ją paskutinį kartą kažkas pavadino "gražia".
27 % moterų prisipažįsta, kad didžiausią spaudimą, graži ji ar ne, moteris sau sukuria pati.
Toliau "grožio nustatytojais" laikoma visuomenė (19%) ir žiniasklaida (13%).
Moterys pasitiki savimi tik tada, kai žino, jog jas kas nors myli (72%), po to seka santuoka (52%) ir gera fizinė forma (33%).
Medžioklės sezonas atidarytas - Rusijos stačiatikių bažnyčia paskelbė priešų sąrašą
Putino valdomoje Rusijoje Rusijos
stačiatikių bažnyčia darosi vis agresyvesnė ir ima priminti totalitarinę, su
valdžia suaugusią religinę-finansinę grupuotę, kuri nesibodi jokiomis
priemonėmis savo monopoliui išlaikyti, kaip tai buvo ir prie carų. Rusijoje
apibūdinti šiam reiškiniui atsirado ir terminas „kleptokratija“
Neseniai Rusijos
stačiatikių bažnyčia net viešai paskelbė savo „priešų sąrašą“, kuriame beveik
vien tik politinės opozicijos žmonės. Jame
minimos tokios asmenybės kaip Borisas Nemcovas, Andrejus ir Viktoras
Jerofejevai, Aleksejus Navalnij, Garis Kasparovas, Vitalijus Ginzburgas (Nobelio
premijos laureatas, jau miręs) ir kiti. Sąrašas vadinasi „Bendras agresyvių
antikrikščioniškų ksenofobų sąrašas“, jį parengė „Žmogaus teisių bendruomeninis komitetas“.
Borisas Nemcovas, komentuodamas tokį reiškinį,
mano, kad Rusijai neverta virsti į „Stačiatikių Iraną“, nes tai būtų katastrofa
šaliai. B.Nemcovas visada pasisakė prieš nuolat brukamą privalomą religinį
mokymą mokyklose, prieš tai, kad valdžia ir religija vis labiau suauga.
Borisas Nemcovas nesikuklindamas sako, kad jis
yra nemažai nuveikęs Stačiatikių bažnyčiai – prie šventovių, būdamas
gubernatoriumi, jis nutiesė 2000 kilometrų kelių, atstatė 150 cerkvių. Patriarchas Aleksis II jį apdovanojo Švento
Danilo ordinu. „Didžiuojuosi šiuo apdovanojimu ir mano buvimas „priešų sąraše“
niekaip negali ko nors pakeisti“,- sakė Borisas Nemcovas.
Pagal News.ru
„TC Veržuva“ minėjo 10 metų nuo įsikūrimo
Naujasis Testamentas lietuvių ir rusų kalbomis
Naujas Lietuvos Biblijos draugijos leidinys: Naujasis Testamentas lietuvių ir rusų kalbomis. Tai puiki priemonė
besigilinantiems į Dievo Žodį ir daili dovana.
736 auksuoti itin ploni puslapiai, solidus 13 x18 cm viršelis.
Lietuvos Biblijos draugijos knygyne J. Basanavičiaus g. 16-117, Vilnius, knygą galite įsigyti už 22 Lt. Darbo laikas 9:30-17:30
Daugiau informacijos:
tel. 861140596, ir
knygos@biblijosdraugija.lt
besigilinantiems į Dievo Žodį ir daili dovana.
736 auksuoti itin ploni puslapiai, solidus 13 x18 cm viršelis.
Lietuvos Biblijos draugijos knygyne J. Basanavičiaus g. 16-117, Vilnius, knygą galite įsigyti už 22 Lt. Darbo laikas 9:30-17:30
Daugiau informacijos:
tel. 861140596, ir
knygos@biblijosdraugija.lt
trečiadienis, balandžio 25, 2012
Rygoje vyko - naujų bažnyčių steigimo konferencija
antradienis, balandžio 24, 2012
Aline Barros - "Prikelk mane"
Brazilijos sekmininkų dainininkė Aline Barros ir galinga jos daina "Prikelk mane".
Dainuojama maždaug taip:
"Viešpatie, man reikia stebuklo
Pakeisk mano gyvenimą
Ilgą laiką aš nematau šviesos
Jie bando palaidoti mano džiaugsmą
Bando mano svajones atšaukti,
Lozorius išgirdo Tavo balsą
Kai akmuo buvo pašalintas,
Po keturių dienų jis atgijo...
Viešpatie, kas gali tai padaryti, juk
Tik tavo vardas turi visą galią -
Man reikia stebuklo
Pašalink mano akmenį
Pašauk mane vardu
Pakeisk mano istoriją
Atgaivink mano svajones
Pertvarkyk mano gyvenimą
Padaryk man stebuklą
Paliesk mane šį kartą
Pašauk mane,
Prikelk mane ...
Tu esi pats gyvenimas
Jėga ir galia,
Tu esi Dievo Sūnus manyje,
Tai pakelia man laimėti
Jau girdžiu tavo balsą
Iššauk mane gyventi
Ausburge atidarytas Reformacijos muziejus
Muziejus buvo įkurtas 1983 m. švenčiant M.Liuterio (1483-1546) 500-ąsias gimimo metines, bet pastaruoju metu buvo remontuojamas.
Ausburgas garsus tuo, kad čia 1518 m. didysis reformatorius pakliuvo į tribunolą, kur kardinolas Kaetanas jį apklausė ir vertė atsisakyti savo pažiūrų.
Stačiatikiai demonstravo savo didybę
Tokią maldą stačiatikiai organizavo, kai į viešumą buvo iškeltos finansiniai patriarcho Kirilo darbai bei istorija, kaip patriarcho sesuo pabandė atimti butą iš savo kaimyno. Visus šiuos veiksmus stačiatikiai priėmė kaip jų persekiojimą dėl tikėjimo. Renginys grandiozinis, o žurnalistai tuo tarpu išsiaiškino, kad prie Kristaus Gelbėtojo cerkvės registruota daugybė verslo įstaigų, yra net ir mašinų plovykla bei kokias daugiamilijonines dotacijas gauna iš valdžios ši cerkvė. Teks vėl daryti mitingą ginantis.
pirmadienis, balandžio 23, 2012
JAV - jaunimas jau bunda
Evangelistė iš JAV, 80-metė Merilin Hiki Сharisma
News interviu, kalbėjo apie tai, kas vyksta ir JAV.
„Aš manau, kad
prabudimas kaip tik JAV ir prasideda. Daug kas vyks „Bethel” bažnyčioje Kalifornijos Redingo mieste. Bet ir mūsų bažnyčioje pradeda pakilti jaunimas. Jie
pranašauja.Jie užkariauja sielas, jie meldžiasi už ligonius. Mano 11-metė anūkė
pranašavo viename iš mūsų susirinkimų. Ir tai buvo pirmas kartas, kai buvo
pranašaujama per 50 metų bažnyčios istoriją! JAV yra vietų, kur prabudimas
prasidėjęs, ir aš matau, kaip jis plinta po visą šalį",- sakė ji.
Pasak Merilin Hiki, prabudimas jau vyksta Azijoje.
Klaipėdos evangelijos bažnyčios šlovinimas per Evangelijos šventę
Klaipėdos evangelijos bažnyčios šlovinimas per Evangelijos šventę
„Paskutiniųjų laikų judėjimas. Ženkime pirmyn“
Trumpas krikščioniškosios bažnyčios istorijos pristatymas, kuriame paminimos pagrindinės pranašystės, užrašytos Danieliaus ir Apreiškimo knygoje. Tai ištrauka iš dokumentinio filmo „Paskutiniųjų laikų judėjimas. Ženkime pirmyn“
Bažnyčios „Kristaus Paliepimas“ gimtadienio šventė
Susirinkimai vyks penktadienį 19 valandą, šeštadieni 12 ir 18 valandomis ir sekmadieni 11 valandą. Konferenciją bus galima stebėti ir internetu.
Tiesioginė transliacija internetu - www.kristauspaliepimas.lt
sekmadienis, balandžio 22, 2012
Gabriela Rocha - iš širdies
Brazilija - Gabriela Rocha - stulbinanti giesmė. Nėra ką ir pridurti, šito dainuoti neišmoksi, šituo turi gyventi.
penktadienis, balandžio 20, 2012
Kryžius. Jėzus Kinijoje (1 dalis)
Nuostabus filmas apie krikščionybę Kinijoje, rekomenduoju pažiūrėti visiems, daugelis dalykų taps aiškesni. Bent man labai pasidarė aišku, kas yra, kokia turi būti ir kaip funkcionuoja Kristaus bažnyčia. Tai tiesiog nuostabu ir keri.
Šiaurės Korėja - oficialus puslapis už 15 dolerių
Šiaurės Korėja išleidžia šimtus milijonų raketų paleidimui
ir karo technologijoms, tačiau kitose srityse taupo, pradedant badaujančiais
piliečiais, baigiant savo šalies pristatymu internete. Vienas amerikietis studentas
rašė kursinį darbą ir buvo pritrenktas, kai suprato, kad Šiaurės Korėją pristatantis
oficialus puslapis korea-dpr.com
buvo sukurtas vos už 15 dolerių. Puslapis sukurtas, už 15 dolerių nupirkus
dizainerio Roberto Vestmoro šabloną, skirtą dienoraščiams.
Konservatyviais rabinais taps gėjai ir lesbietės
Seksualinė revoliucija pasiekė ir rabinų seminarijas. Izraelyje Šachtero rabinų seminarija žengia beprecedentį
žingsnį, taryba nubalsavo, kad 2012-13 m.
rabinais mokytis priims ir gėjus bei lesbietes. Nieko keisto nebūtų, jeigu ne tai, kad
tai itin konseratyvaus judaizmo „Masorti“ kryptis.
Judaizme tai jau ne pirmas atvejis, kai rabinu tampa netradicinės
seksualinės orientacijos žmogus. Pernai vyko 28 metų Rachel Isaacs įšventinimo ceremonija žydų seminarijoje Niujorke. Rachelė Isaacs bus
rabinu Waterville, Maine, kur ji jau pasitarnavo kaip rabino internas.
Kiti gėjai ir lesbietės rabinai irgi buvo įšventinti, bet jie išlaikė savo seksualinius polinkius paslaptyje, siekdami išvengti išsiuntimo, o Rachelė Isaacs tapo pirmąja rabine, kuri
atvirai pareiškė apie savo seksualinę orientaciją.
Žodžiu, progreso nesustabdysi, matyt, tai ir paskatino prisitaikyti prie besikeičiančios padėties Šachtero rabinų seminariją.
ketvirtadienis, balandžio 19, 2012
Ketrin Kulman tarnavimas - atsivertė net pastorius
Ketrin Kulman tarnavimas - atsivertė net pastorius. Šiek tiek juokinga, bet ir kartu labai reali istorija - metodistų pastorius pamokslavo 39 metus netikėdamas ir pats nepatyręs Dievo. Galima ir taip, pasirodo:)
Sudanas - gresia totalinis karas
Pietų Sudano armija netikėtai lengvai sutriuškino Šiaurės Sudano reguliarios kariuomenės dalinius ir užėmė Hegligo rajoną, kuris turėjo priklausyti Pietų Sudanui, bet per derybas jis atiteko arabiškam Šiaurės Sudanui, mat čia koncentruota naftos pramonė. Dabar pietiečiai jį atsiėmė, nepaisydami, kad gresia totalus karas.
Austrija – kunigų tvirkinimo aukoms mokami milijonai
Austrijos
komisija, kuri tiria smurtą prieš vaikus iš katalikų kunigų pusės pranešė, kad aukoms
jau išmokėta kompensacijų už moralinę žalą daugiau nei 10 mln. dolerių. Komisija,
kuri buvo sudaryta prieš dvejus metus dėl didėjančio visuomenės nepasitenkinimo
katalikų kunigų moraliniu veidu, gavo daugiau nei tūkstantį skundų, apie 600 tvirkinimo
aukų jau gavo kompensaciją, praneša BBC ir agentūra "Interfax" .
Dauguma asmenų, kurie kreipėsi į Komisiją su
skundu – vyrai, kurie būdami 6 iki 13 metų, patyrė seksualinę prievartą iš
kunigų pusės. Į šį skandalą įsivėlė ir
Austrijos katalikų vadovas, Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schoenborn.
Moteris ieškovė jį apkaltino, jog jis neatsakė į jos, kaip seksualinio nusikaltimo
aukos, prašymą suteikti pagalbą. Auka teigia, kad būsimojo kardinolo paprašė
pagalbos 1994 m.
Visuomenės pasipiktinimas Austrijos katalikybės
moraline padėtimi buvo toks didelis, jog katalikų hierarchai patys išformavo vieną seniausių
kunigų seminarijų Austrijoje, kai išaiškėjo, kad ten reguliariai vykdavo sekso orgijos, o dauguma seminaristų pasirodė kaip ir netradicinės pakraipos...
Pastaraisiais metais daugelis austrų ėmė
kritiškai žiūrėti į katalikybę, o paliekančių šią religinę organizaciją žmonių
skaičius kasmet muša rekordus. Beje, būtent Austrijos katalikai jau ne kartą
ragino Vatikaną imtis skubių ir radikalių reformų.
trečiadienis, balandžio 18, 2012
Filipą Kirkorovą atskirs nuo bažnyčios?
antradienis, balandžio 17, 2012
Kolumbija - evangelija keičia šalį
Pastorius Chorche Andreas Katano Vera tarnauja megabažnyčioje "MCI" Bogotoje, bažnyčioje dabar – virš 200 000 narių. Jis pasakoja, kad nors Kolumbija laikoma katalikiška šalimi, čia dabar vyksta staigus evangelinių bažnyčių augimas, paliečiantis visus gyventojų sluoksnius, sakykim "MCI" bažnyčioje apie 40 žmonių užima aukštus postus vyriausybėje, kas leidžia veikti daug laisviau. „Mūsų šalyje nebėra evangelinių bažnyčių persekiojimo, katalikai dabar patys į mus kreipiasi, siūlydami kartu spręsti kai kurias problemas“,- sako jis. Sėkmingai bažnyčia kovoja su narkomanijos, alkoholizmo ir beglobių vaikų problemomis.Sakykim, kažkada narkomafijos sostine buvęs Kalio miestas dabar yra visiškai kitoks - gyva bažnyčia pakeitė mirties miestą.
Kolumbijos evangelikai drąsiai eina į televiziją, mokyklas, naudoja žiniasklaidos priemones ir socialinį darbą. Taip pat G12 principai sėkmingai naudojami ir už Kolumbijos ribų – JAV, Brazilijoje, Filipinuose ir kitur. Pasak pastoriaus, G12 grupių augimas yra vienodas visame pasaulyje, tačiau jis būna neefektyvus, jeigu bažnyčios naudoja tik dalį principų.
“PASLAPTYS. KARALIAI. PRANAŠAI" - interviu su renginio vedėjais Giedrium Rimša ir Mindaugu Pikūnu
Biblijos pranašysčių tyrinėjimo seminaras “PASLAPTYS. KARALIAI. PRANAŠAI". Trumpas įžanginis interviu su renginio vedėjais Giedrium Rimša ir Mindaugu Pikūnu.
Šį seminarą organizuoja Septintos dienos adventistų bažnyčia. Tiesioginė renginio transliacija vykta devynis vakarus nuo Balandžio 16 iki 26d. nuo 18 val. išskyrus savaitgalį.
Šį seminarą organizuoja Septintos dienos adventistų bažnyčia. Tiesioginė renginio transliacija vykta devynis vakarus nuo Balandžio 16 iki 26d. nuo 18 val. išskyrus savaitgalį.
Nėra vietų, kur Dievo nėra
Biblijos mokytoja ir pasaulyje žinoma evangelistė iš JAV,
80-metė Merilin Hiki Сharisma
News interviu pasakojo apie savo
kelionę į Pakistaną.
„Penktadalis pasaulio gyventojų yra musulmonai, aš jaučiu pašaukimą
nešti jiems evangeliją. Ką jie toliau su ja darys – jau jų rūpestis.Mano pašaukimas
– duoti jiems progą atgailai. Nors sakoma, kad 82% pakistaniečių nekenčia
amerikiečių, su manimi jie elgėsi labai draugiškai. Aš buvau ten 6 dienas, jų
kultūroje tikima, kad Jėzus gydo, apie tai net Korane parašyta. Žmonėms nesunku
buvo tai patirti ir patikėti. Ir Dievas darė stebuklus, sakykim, vienas mažas
berniukas net neturėjo akies obuolio, Dievas jį sukūrė ir jis ėmė matyti. Mergaitė,
kuri buvo akla 3,5 metų, ėmė matyti, 14-metis niekada negalėjo kalbėti
nemikčiodamas, o prabilo aiškia kalba.
Be to, M.Hiki pasidalino ir apie tai, kokius vertingiausius
dalykus suprato iš ilgamečio tarnavimo patirties. „Pats vertingiausias – mes turime
turėti gyvus santykius su Jėzumi. Nėra nei formulės, nei mechanikos, kaip tai
padaryti. Turime asmeniškai bendrauti su Juo, būti Žodyje ir būti pilni
Dvasios. Neleiskite tradicijoms ir formulėms vadovauti jūsų gyvenimui. Jėzus
kiekvieną dieną kuria nauja. Mano troškimas – kasdien girdėti jo balsą“.- sako M.Hiki.
pirmadienis, balandžio 16, 2012
„The Parachute Band“ - gros Rygoje
Grupė „The Parachute Band“ iš Naujosios
Zelandijos susikūrė tarsi ir atsitiktinai 1996 m., kai penki jaunuoliai buvo
pakviesti koncertuoti muzikos festivalyje „Parachute“ kaip
grupė. Iki tol jie dalyvaudavo šio
festivalio šlovinimo grupėje.Grupė pasirodys ir birželio 9 dieną Rygoje vyksiančiame jaunimo festivalyje
Šiuolaikinis menas - nuo kvailumo vaistų nėra
Nuo kvailumo vaistų, deja, nėra. O kol nėra, žmogeliai,
pasivadinę menininkais, mano nuomone, sėkmingai durnina kitus. Štai pora tipiškų
pavyzdžių - Londono „Serpentine Gallery“
vyksta Hanso Peterio Feldmano, kuris pristatomas kaip šiuolaikinio meno „superžvaigždė“
paroda. Joje tokie „iškilūs“ darbai kaip plastikinės nuogos Afroditės ir nuogo Dovydo
skulptūrų kopijos ar plastikinių gėlių vazonai sienoje.(viršutinė nuotrauka
O štai Italijoje, Venecijos Palacio Grasi vyksta dar viena tipiška „meno“
paroda. Ją surengė šveicaras Yri Fišeris ir ji vadinasi „Madam Fišer“. Demonstruojama
30 meno darbų ir... viena nuoga moteris, kuri gulinėja, lankstinėja parodoje įvairiomis
pozomis. Nežinau, kaip ten su kitais darbais, bet fotografai labiau domėjosi
moterimi, kai kada net liežuvius iškišę... Suprantu juos, o va meno – ne.
šeštadienis, balandžio 14, 2012
Merilin Hiki – prabudimas eina per Aziją
Biblijos mokytoja ir pasaulyje žinoma evangelistė iš JAV,
80-metė Merilin Hiki Сharisma
News davė interviu, apie daugelį dalykų, pirma, ji kalbėjo apie tai, kas
vyksta pasaulyje. Pasak jos, prabudimas jau vyksta Azijoje.
Ji, kaip tarnautoja, įeina į Dovydo Jongi Čo bažnyčių
tarybą. „Pietų Korėja išgyvena prabudimą – aš buvau ir tarnavau 124 pasaulio
šalyse ir visur mačiau korėjiečius ir jų bažnyčias, jie beveik užkariavo visą pasaulį. Net
Sudano sostinėje Chartume, kur mano susirinkimą aplankė 65 000 žmonių, jie
buvo, mes tarnavome Milane Italijoje – ir korėjiečiai ten buvo“,- sakė Merilin Hiki. Jos nuomone, korėjiečiai
turi tokią didelę įtaką pasauliui todėl, kad daug ir stipriai meldžiasi, jie
tarnauja ir Šiaurės Korėjoje, tiesiog apie tai neplatina pranešimų.
Merilin Hiki pasidalino ir mintimis apie Kiniją. „Žmonės galvoja, kad
prabudimas dabar Afrikoje, bet Kinijoje kasdien atgailauja 30 000 žmonių. Mes
jau daug metų gabename ten Biblijas kontrabanda“,- sakė ji.
Rusija – mirštantį karininką atleido reanimacijos palatoje
Rusijos
Čeliabinsko srityje mirusio karininko Aleksėjaus Berdinskio, kuris armijoje
tarnavo 13 metų, žmona bando prisiteisti kompensaciją. Jis buvo paskiepytas nuo
gripo kariniame dalinyje ir išvyko į komandiruotę, grįžo sunkiai sergantis,
tris mėnesius gulėjo ligoninėje ir mirė. Beje, tiek karo, tiek civiliai
gydytojai niekaip neapsisprendė nei kuo jis serga, nei kurie turi jį gydyti. Kariškiai
prieš mirtį jam reanimacijos palatoje perskaitė įsakymą apie atleidimą iš
pareigų, kad nereikėtų mokėti kompensacijų.
Va toks požiūris į
žmogų šiame pasaulyje....
penktadienis, balandžio 13, 2012
Perlaidojo Fiodoro Dostojevskio mamos palaikus
Šiandien Rusijos antropologijos muziejus perdavė
stačiatikių bažnyčiai vieno iš žymiausių rusų rašytojų Fiodoro Dostojevskio motinos Marijos palaikus.
Buvo
pasirašyta sutartis, o vėliau katafalkas vyko į pamaskvės cerkvę, kur vyko
ceremonija. Palaikai buvo palaidoti Monogarovo kaime, netoli Dostojevskių dvarvietės
Daravoje.
Marija Dostojevskaja iš pradžių buvo palaidota
Lazarevo kapinėse, bet 1930 m. jas sunaikinus palaikai buvo ekshumuoti ir
muziejuje buvo saugomi nuo 1934 m.
Pats Fiodoras Dostojevskis yra palaidotas Sankt Peterburge.
Gimė sichizmo pradininkas
Sikhi Sikhi) – monoteistinė religija, kurią pagrindė Nanakas, itin pabrėžęs žmonių lyčių lygybę. Priskaičiuojama iki 20 mln. pasekėjų.
Sikų religija panaši į induizmą (sielų persikėlimas,majos samprata). Svarbi žinių ir religijos harmonija, lygiateisiškumas, Dievo įkvėptos mintys ir darbai.
Tarnystė – itin svarbi sikų religijoje.
Ši religija susiformavo Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje, vadinamajame Pendžabe "penkių upių šalyje".
Sikchai išsiskiria savo dėvimais puošniais turbanais.
Stačiatikių Velykos - pankės ant kiaušinio
Europos teismas neleido broliui ir seseriai tuoktis
Štiubingas po gimimo atsidūrė kitoje šeimoje ir ėmė ieškoti giminaičių tik po biologinės mamos mirties. Tarp brolio ir sesers užsimezgė intymus ryšys, jie sugyveno 4 vaikus, 2 iš jų kvalifikuojami kaip invalidai.
2005 . Štiubingas buvo teistas už kraujomaišą ir 14 mėnesių praleido kalėjime, jo sesuo buvo atleista nuo atsakomybės, mat turi psichinį sutrikimą ir gali atsakyti tik iš dalies.
Vokietijos įstatymai draudžia kraujomaišą, tačiau Patrikas Štiubingas ir Siuzana Karolevsky teigia, kad jų meilė nesiskiria nuo kitų žmonių, o galimybė, kad gims invalidas, yra ir kitose santuokose, sakykim, kai tuokiasi invalidumą turintis žmogus, tačiau tai nėra įstatymo draudžiama.
Europos teismas nustatė, kad Vokietijos įstatymai nepažeidžia jų teisės kurti šeimą.
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
Komedija – valstybės valdininkai bando gelbėti katalikų uždaromą bažnyčią
Šią savaitę pasirodė net du pranešimai, skirti lietuviškos Aušros Vartų
bažnyčios Niujorke likimui. Bažnyčią uždaro patys katalikai, o ją gelbėti imasi
Lietuvos valdininkai, tarsi tai būtų valstybės uždavinys... O jei nepavyks
išgelbėti, tai bent bažnytinį turtą parveš...
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas lankosi JAV, kur aptars
Aušros Vartų bažnyčios Niujorke likimą. Pernai gruodį Apeliacinis Olbanio
teismas vienbalsiai nusprendė negrąžinti Amerikos lietuvių bendruomenei 2007
metais uždarytos Aušros vartų bažnyčios. Už išeivių iš Lietuvos pinigus
pastatytą 100 metų bažnyčią planuojama nugriauti. Pastaraisiais metais Niujorko
lietuviai sekmadieniais rinkdavosi prie uždarytos bažnyčios, kur vykdavo
bendruomenės renginiai.
Lietuvių bendruomenė miesto kardinolui buvo įteikusi beveik
4000 žmonių pasirašytą peticiją, prašančią peržiūrėti sprendimą dėl bažnyčios
uždarymo, tačiau atsakymo nesulaukta. Apseis ir be bažnyčios, matyt, nusprendė kardinolas...
Be to, Užsienio reikalų bei Kultūros
ministerijų ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pageidavimu, LVK delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai nusiuntė prašymą Niujorko arkivyskupijos
kardinolui Timothy M. Dolanui, kad Lietuva galėtų atsiimti vitražus ir kitą
religinį turtą iš buvusios Aušros Vartų parapijos Manhetene.
Kardinolas Dolanas sutiko, kad vitražai būtų grąžinami
Lietuvai su sąlyga, jog jų apdraudimo ir persiuntimo išlaidų nepadengs Niujorko
arkivyskupija. Beje, vitražai jau vieną kartą buvo išgelbėti iš uždaromos
lietuvių bažnyčios.
Menininko Vytauto Jonyno XX šimtmečio viduryje sukurti
vitražai priklausė Švč. Mergelės Marijos Angelų parapijai Brukline. Uždarant
Švč. Mergelės Marijos Angelų šventovę (veikusią nuo 1888-ųjų iki 1981 m.),
vitražai buvo nupirkti ir įstatyti Aušros Vartų parapijos.