pirmadienis, rugsėjo 12, 2011

Lefebristai su Vatikanu nesuartės

Pijaus X draugija, populiariai vadinama lefebristais, nežada suartėti su Vatikanu ir pripažinti II Vatikano susirinkimo nuostatas. Ši katalikų sekta griežtai atmeta naujoves Katalikų bažnyčioje, bei požiūrį į kitas krikščioniškas konfesijas ir judėjus. Lefebristų lyderis vyskupas Bernaras Fele sako, kad nepaisant pasiryžimo deryboms, lefebristai nesitrauks nė per pėdą. Rugsėjo 14 dieną prasideda lefebristų ir Vatikano derybos. Vatikanas tvirtina, kad jei lefebristai nori būti pripažinti, jie turi pripažinti Vatikano susirinkimą ir popiežių Jono XXIII, PauliausVI, Jono Pauliaus I ir II,ir Benedikto XVI mokymus.Vyskupas Bernaras Fele sako, kad derybos visiškame mirties taške:"Vienintelis, kur mes sutariama, kad mes niekur nesutariame".
Lefebristai aktyviai veikia ir Lietuvoje, jie propaguoja lotyniškas mišias ir nuolat žeria kritikos visiems aplinkui, kas jiems nepritaria.

5 komentarai:

  1. Anonimiškas10:52 priešpiet

    Na, taip. Vysk. Fellay taip sakė: "Vienintelis, kur mes sutariama, kad mes niekur nesutariame". Aišku, kad brolija negali keistis, kitaip ji paneigtų savo buvimo priežastį ir savo istoriją, viskas būtų veltui, reiktų pripažinti, kad viskas buvo klaida. Tuo pačiu reiktų pripažinti, kad katalikų Bažnyčia 2000 m. klydo. Problema yra ne brolijoje, o Vatikane. Kai Vatikanas su savo problemom susitvarkys, tai ir brolija jau nebebus problema. Brolija yra tarsi lakmusas parodantis situaciją Bažnyčioj. Kol kūnas serga, tol termometras rodo temperetūros.

    "Žeria kritikos visiems aplinkui, kas jiems nepritaria". Žeria kritikos visiems, kurie žeria kritikos nesikeičiančiam Bažnyčios mokymui. Yra priešiškumas tarp Šventosios Dvasios ir velnio, tarp moters (Švc. M. Marijos) ir žalčio.

    Dėl rugsėjo 14 melskimės. Kurie netiki, kad brolija teisi, tegul meldžiasi, kad būtų kaip Dievas nori, kad Šventoji Dvasia vestų: teesie tavo valia. Yra keli variantai:
    1) visiška ekskomunika. Tada brolija atsakys mons. Lefebvre žodžiais: "kaip jie gali ekskomunikuoti mane iš bažnyčios, kuriai aš niekada nepriklausiau".
    2) "tobulas" pasiūlymas iš Vatikano pusės. Galit net kritiką pasilikt, ne tik Mišias ir turit nepriklausomybę nuo vyskupų bei kanoninį statusą, tik palikit popiežių ramybėj, popiežius teisus, nekritikuokit, tik jūs tylėkit. Tokiu atveju, manau, brolija atmes pasiūlymą. Nes reikia padėti Bažnyčiai, nes yra per daug savanaudiška tik savimi rūpintis, tapti "kanoniškais", ir užmiršti visą tą daugybę sielų. Kas joms bus?
    3) galbūt priims kanoninį pasiūlymą. Tokiu atveju ne viskas užsibaigs, bet tai bus tik pradžia kovos "viduje". Tai reikštų, kad popiežius (bent asmeniškai) atsivertė.

    Aš asmeniškai manau, kad bus 2) variantas. Nežinome. Nesu pranašas, mums neduota ateities matyti. Mes tik liekam ištikimi Dievui ir Jo Bažnyčiai, o kas bus tas, viskas Jo rankoje.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Teofili, sorry, bet netiesa parasei. Is 2011 atimk 1054 ir gausi katalikybes gyvavimo laika. Tiksliau tai bus 957 metai (tiek metu yra katalikybei). Nes 1054 metais Baznycia skilo i Vakaru ir Rytu. Na, as net nekalbu apie Konstantina, kuris buvo vienas is katalikybes iniciatoriu...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2:33 popiet

    Pats netiesą kalbi. Lotyniškų Mišių kanonas siekia 4 a. Jis yra senuose sakramentarijuose. Visada buvo rytų ir vakarų ritai, bet viena Bažnyčia. 1054 įvyko patriarcho Fotijaus schizma, jis nepripažino popiežiaus. Rytų ritų katalikai popiežių pripažįsta (jei ne, jie nekatalikai).

    AtsakytiPanaikinti
  4. kiba kiauragalvesni uz tuos anuos katolikus...

    AtsakytiPanaikinti
  5. O prie ko cia lotynu ar ne lotynu? Nepainiok tai ko nereikia ir nepasakok apie jokias cia misias. Ne kalbose juk esme, bet grynam mokyme. O asmeniui vadinanciam save popieziumi pasipriesinta buvo teisetai- pagal Biblija. Nes Biblija moko garbinti viena Dieva, o ne zmones. Joks zmogus negali buti auksciau Dievo. Tie, kas tai suprato tuomet, ir paliko tuos, kurie zmogu (papa) iskele i padanges.
    O siaip, pasakyciau, labai sunku (gal nelabai ir imanoma) bendrauti su zmogumi, kuris savo isitikinimu argumentacijai pasitelkia kazkokias dogmas, kurios atsirado abejotinomis aplinkybemis ir plius dar kalba apie dalykus, kuriu net nera Biblijoje: kanonai, ne kanonai, lotynu ne lotynu, misios ne misios... Negi sioje visoje savotiskoje dogmu koseje galima atrasti Dievo pazinima?.. Tai gal ir tinka siaip tokiems pasifilosofavimams ir papilstymams is tuscio i kiaura sedint prie kavos puodelio bohemiskoje aplinkoje ir kompanijoje- bet ne daugiau... Vidines gyvybes sie dogminiai dalykai negali suteikti zmogui, nes ir neturi tos gyvenima teikiancios gyvybes. Gyvybe suteikia tik Kristus. Bohemiska filosofine aplinka zinok negelbsti...

    AtsakytiPanaikinti