Spalio 29-30 d. Vilniuje, „Siemens“ arenoje, vyks Evangelijos skelbimo šventė – Vilties festivalis, kuriame
Gerosios Naujienos žinia dalinsis Franklinas Grahamas. Jis ir jo tėvas Billy Grahamas Amerikoje yra laikomi vienais didžiausių ir labiausiai gerbiamų religinių autoritetų. Ištraukos iš V.Bačkulio parengto straipsnio apie šią šeimą
Billy Grahamą galima apibūdinti kaip evangelistą, kuris kone visą savo gyvenimą vykdė Didįjį Jėzaus Kristaus
paliepimą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16,15). Per beveik 70 savo
tarnavimo metų jis yra pamokslavęs Evangeliją 215 milijonų žmonių daugiau nei 185-iose pasaulio šalyse –
didžiausiai „gyvai auditorijai“ per visą krikščionybės istoriją.
Billy Grahamas gimė Šarlotėje (Šiaurės Karolinos valstija, JAV) 1918 m. lapkričio 7 dieną, prieš pat Pirmojo
pasaulinio karo pabaigą. Jis augo Didžiosios ekonominės krizės, dar vadinamos Didžiosios depresijos, metais
ir nuo mažens patyrė sunkaus darbo duonos skonį tėvų laikomame karvių ūkyje, tačiau rasdavo laiko ir
mėgstamoms knygoms, kurias skaitydavo šieno pastogėje.Billy Grahamas įtikėjo Kristų būdamas 16-os metų per keliaujančio evangelisto Mordekajaus Hamo Šarlotėje surengtus tarnavimus. 1939 m. B. Grahamas buvo įšventintas į Pietų baptistų konvencijos bažnyčios tarnautojus ir teologinį išsilavinimą įgijo Floridos Biblijos institute (dabartinis Trejybės koledžas Floridoje). 1943 m. jis baigė Wheatono universitetą Ilinojuje ir vedė bendrakursę Ruth McCue Bell, kuri buvo misionieriaus gydytojo dukra, pirmuosius 17 savo gyvenimo metų praleidusi Kinijoje.
Po studijų universitete B. Grahamas pastoriavo Pirmojoje baptistų bažnyčioje Western Springse (Ilinojaus
valst.), o vėliau tarnavo Youth for Christ (Jaunimas dėl Kristaus) organizacijoje. Jau pirmaisiais metais po
Antrojo pasaulinio karo jis ėmė pamokslauti per evangelizacinius tarnavimus Juntinėse Amerikos Valstijose
bei Europoje ir tapo žinomas kaip „kylantis“ jaunas evangelistas. 1949 m. Los Andžele B. Grahamo surengtas 3 Evangelijos žygis vietoj planuotų trijų tęsėsi aštuonias savaites. Jo skelbiamos Gerosios Naujienos perpildytoje palapinėje klausėsi minios žmonių. Billy Grahamo pasaulinio masto tarnavimas prasidėjo 1954 m. nuo jo pirmojo apsilankymo Didžiojoje Britanijoje. Tais metais jo evangelizaciniai renginiai Londone tęsėsi tris mėnesius, juose buvo susirinkę ir Evangelijos žinią išgirdo per du milijonus žmonių, be to, Billy Grahamas susitiko su karaliene Elžbieta II. Paminėtina ir 1957 m. Niujorko Madison Square Garden arenoje vykusi Evangelijos šventė, kuri truko tris mėnesius.
Billy Grahamas per ilgus savo tarnavimo metus skelbdamas Evangeliją yra apkeliavęs beveik visus pasaulio
kontinentus ir pamokslavęs didžiuosiuose jų miestuose, susitikdamas su politiniais ir religiniais valstybių
lyderiais. Paskutiniame jo Evangelijos žygyje Niujorko mieste, vykusiame 2005 m. birželio 24-26 d., dalyvavo 242 tūkstančiai žmonių.
Billy Grahamo pamokslauta žinia visuomet išliko ta pati: „Atverk savo širdį Kristui ir priimk Jį, kaip kad
padariau ir aš. Žmonija yra nuodėminga, bet per Kristų nuodėmės atleidžiamos ir žmonės gali gyventi
ramybėje.“ Kitaip tariant, tai Dievo meilės ir vilties žinia.
Billy Grahamas yra parašęs 27 knygas, iš kurių ne viena yra tapusi bestseleriu. Jis taip pat buvo vienas iš
žymaus JAV evangeliško žurnalo Christianity Today (Krikščionybė šiandien) steigėjų.
1950 m. jo įkurta Billy Grahamo evangelistinė asociacija (BGEA) koncentruojasi ne tik į Evangelijos skelbimą, bet atlieka ir plačią krikščionišką ugdomąją, mokomąją bei konsultacinę tarnystę per savo televizijos ir radijo programas, evangelizavimo mokyklas ir mokymo centrus bei knygų leidybą. Nuo 1960 metų BGEA leidžiamas mėnesinis žurnalas „Apsisprendimas“ (Decision) yra platinamas 500 000 tiražu.
Billy Grahamas gerbiamas ir dėl savo nepriekaištingos moralinės reputacijos bei dvasinio autoriteto – dvasiniais klausimais jis yra konsultavęs ne vieną JAV prezidentą ir sakęs pamokslus bei meldęsis per jų inauguracijas. Šiuo metu 92 metų sulaukęs Billy Grahamas gyvena kalnuotoje Šiaurės Karolinos valstijoje. Jis su velione žmona Ruth užaugino tris dukras, du sūnus, turi devyniolika vaikaičių ir daugybę provaikaičių.
Ne iš karto pasukęs tėvo pėdomis Franklinas Grahamas gimė 1952 m. liepos 14 dieną Billy ir Ruth Grahamų šeimoje – jis buvo ketvirtas iš penkių jų vaikų ir pirmagimis sūnus. Billy Grahamas Amerikoje tuo metu jau buvo žinomas evangelistas, tad pirmajam jo sūnui, mažajam Franklinui, iš karto pasipylė pamokslininko likimą pranašaujantys sveikinimai. Taigi Franklino Grahamo likimas, atrodytų, jau buvo „nulemtas“ iš karto – būti pamokslininku. Tačiau tokia lemtis pildėsi ne taip jau greitai ir lengvai. Ankstyvojoje jaunystėje Frankliną labiau traukė motociklai, automobiliai ir klajonės po pasaulį, o ne Dievo žodis ar gelbstinčios Kristaus Evangelijos skelbimas žūstantiems pasaulio žmonėms. Jis jautėsi tarsi slegiamas savo tėvo įvaizdžio ir, kaip pats yra pasakęs, „bėgo nuo Dievo ir kratėsi net minties būti Evangelijos tarnu“.
Esminis lūžis Franklino Grahamo gyvenime įvyko jam sulaukus 22 metų, kuomet jis aiškiai suvokė, kad jam reikalingas išgelbėjimas ir jo vidinę tuštumą užpildyti bei nuraminti besiblaškančią sielą gali tik Kristus. Vienos savo kelionės metu Jeruzalės viešbučio kambaryje Franklinas Grahamas, skaitydamas Jono evangelijoje aprašytą Nikodemo istoriją, suklupo ant kelių ir atgailaudamas pašventė savo gyvenimą Viešpačiui Jėzui Kristui.
Įtikėjęs Kristų, Franklinas Grahamas pirmiausia „atrado“ savo pašaukimą gailestingumo tarnystėje.
Krikščioniškos labdaringos organizacijos „Samariečio krepšys“ įkūrėjas Bobas Pierce‘as pakvietė Frankliną į šešių savaičių misijų kelionę po Aziją. Šios kelionės metu jie susibičiuliavo ir Franklinas suvokė, kad Dievas jį šaukia tarnauti įvairiose pasaulio vietovėse skurstantiems, badaujantiems, nukentėjusiems nuo karo, ligų, stichinių nelaimių žmonėms. „Aš buvau pašauktas į gatvių lindynes ir į pasaulio griovius“, – taip šią savo tarnystės kryptį yra apibūdinęs Franklinas Grahamas. 1979 metais, Bobui Pierce‘ui mirus nuo leukemijos, Franklinas Grahamas buvo išrinktas „Samariečio krepšio“ organizacijos prezidentu. Franklinas visam gyvenimui įsiminė B. Pierce‘o jam duotą patarimą: „Jėzaus Kristaus vėliavą laikyk aukštai iškeltą. Tai bus mūsų ženklas. Kad ir ką darytų „Samariečio krepšys“– padėtų raupsuotiesiems Indijoje, benamiams Kalkutoje, žemės drebėjimų, potvynių aukoms Gvatemaloje, Afrikoje ar Bangladeše – viską mes darome Jėzaus Kristaus vardu. Evangelija turi būti visų mūsų darbų pagrindas. Kai mes padedame kažkam (kaip pasielgė samarietis), įgyjame teisę kalbėti apie Jėzų Kristų".
Nuo 2000 m. žurnalas SmartMoney tris kartus įvertino „Samariečio krepšį“ kaip efektyviausiai veikiančią religinę labdaros organizaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Franklinas Grahamas galiausiai suvokė ir savo kaip pamokslininko pašaukimą – nuo 1989 m. jis pasuko savo tėvo pėdomis, kurios iki tol jam atrodė per didelės. Jis ėmė pamokslauti Evangeliją Billy Grahamo evangelistinės asociacijos (BGEA) renginiuose visame pasaulyje. Tokie evangelizaciniai renginiai vadinami „Vilties festivaliais“, nes jų tikslas – pasidalinti istorinėmis krikščioniškomis vertybėmis grįsta vilties žinia su skirtingų tautybių žmonėmis, vykdant Didįjį Jėzaus Kristaus paliepimą. Franklino Grahamo skelbiamą Gerąją Naujieną yra išgirdę per septynis milijonus žmonių įvairiose Europos, Azijos, Afrikos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
